Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-05-03 · Civilinė byla Nr. e2S-315-425/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-03
Bylos Nr.
e2S-315-425/2023
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00302-2023-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimantas Misiūnas
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
H. K.
Civilinė byla Nr. e2S-315-425/2023Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00302-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.1.3; 3.1.7.5; 3.1.14.3; 3.3.2.5
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 3 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2494-477/2023, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo pagal ieškovės J. K. reiškiamą ieškinį atsakovui H. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Ignalinos kredito unijai, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo , ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmuose 2023 m. kovo 8 d. buvo gautas ieškovės J. K. ieškinys atsakovui H. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų Ignalinos kredito unijai, dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo. Už ieškinio reikalavimus ieškovė sumokėjo 698 Eur žyminį mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovę J. K. įpareigojo primokėti 1 332 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius duomenis.

Šalies argumentai

3. 2023 m. kovo 14 d. J. K. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl dalies mokėtino žyminio mokesčio atidėjimo.

4. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu yra sumokėjusi 1 332 Eur dydžio žyminį mokestį ir prašo atidėti likusios žyminio mokesčio dalies, t. y. 698 Eur mokėjimą, kadangi nors prašomo priteisti turto dalis yra didelės vertės, tačiau visas turimas turtas susijęs su gyvulininkystės veikla. Prašomi priteisti žemės sklypai naudojami turimiems gyvuliams ganyti, karvidė – turimiems gyvuliams laikyti, žemės ūkio technika naudojama pašarams gaminti, srutoms išvežti. Gyvuliams reikalingas pašaras, veterinaro paslaugos. Turimas turtas reikalauja didelių išlaikymo sąnaudų. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad pieno supirkimo kainos sumažintos beveik 50 procentų. Viešoje erdvėje skelbiama apie krizinę situaciją pieno ūkyje ir kompensavimą iš biudžeto lėšų (planuojama 37 – 38 Eur išmoka už karvę), tačiau jokia konkreti kompensavimo tvarka šiuo metu nėra patvirtinta. Esamo turto pardavimas, kad būtų sumokėta visa reikalinga žyminio mokesčio suma, nėra racionalus, nes kiltų ieškinio tikslinimo klausimas. Be to, kol nėra išspręstas turto pripažinimo asmenine nuosavybe klausimas, turto pardavimas be atsakovo sutikimo nėra galimas. Byloje yra pateikti duomenys, kad ieškovė turi didelių kreditorinių įsipareigojimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2023 m. kovo 16 d. netenkino ieškovės J. K. prašymo dėl dalies mokėtino žyminio mokesčio atidėjimo ir nustatė ieškovei 7 dienų terminą trūkstamai žyminio mokesčio daliai sumokėti.

6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė prie ieškinio pateikė duomenis apie šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą ir prašė pripažinti ir priteisti jai asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį ir registruotiną turtą, kurio bendra vertė daugiau nei 100 000 Eur. Ieškovė nepateikė duomenų apie vertingą kilnojamąjį turtą, apie turimas pinigines lėšas bankuose ir kredito įstaigose, nenurodė, ar turi santaupų ar kitų pajamų šaltinių.

7. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad ieškovė, gindama savo teises, nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, o sudarė atstovavimo sutartį su advokatu. Šiuo atveju Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011).

8. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas darė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad jos turtinė padėtis yra tokia sunki, jog ji neturi objektyvios galimybės sumokėti viso žyminio mokesčio, todėl skundžiama nutartimi buvo įpareigota sumokėti visą žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Atskiruoju skundu ieškovė J. K. prašo panaikinti skundžiamą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti 698 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo.

9.1. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentas, jog žyminio mokesčio dalies atidėjimas nėra galimas dėl to, jog ieškovė nėra kreipusis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, prieštarauja teisės principams bei suponuoja asmens teisės turėti atstovą ribojimą.

9.2. Apeliantės vertinimu, vien nepasinaudojimo valstybės teikiama teisine pagalba faktas pats savaime negali būti vertinamas, kaip pakankamas pagrindas atmesti prašymą atidėti dalies žyminio mokesčio mokėjimą. Be to, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kadangi aptariama nutartimi buvo spręstas klausimas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, o ne dalies mokesčio atidėjimo klausimas. Negana to, nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atidėti tik 34 proc. dydžio žyminį mokestį, o kitą daly jau yra sumokėjusi.

9.3. Atskirajame skunde papildomai pabrėžiama, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 84 straipsnyje nėra nuostatos, kad dalies žyminio mokesčio atidėjimas gali būti taikomas tik įrodžius itin sunkią turtinę padėtį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad ieškovės prašomas atidalinti turtas yra susijęs su gyvulininkyste, kad ji neprašo atleisti nuo žyminio mokesčio, taip pat kad turi didelių kreditorinių įsipareigojimų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog nėra pagrindo atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą už ieškinį, kadangi ieškovė nėra kreipusis dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo ir yra pasinaudojusi teise turėti atstovą advokatą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, skundžiamos teismo nutarties motyvus bei ieškovės išdėstytus argumentus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju prašymo dėl žyminio mokesčio dalies atidėjimo netenkinimas neproporcingai suvaržo ieškovės teises.

12. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys leidžia vertinti, kad ieškovė, kuri nors ir siekia padalinti pakankamai didelės vertės turtą, tačiau taip pat turi asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, kurių dydis siekia daugiau nei 200 000 Eur. Be to, iš prašomo dalinti turto sąrašo nėra pagrindo nesutikti su ieškovės atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog iš esmės didžiąją dalį turto sudaro žemės sklypai bei galvijai, kurie yra tiesiogiai susiję su ieškovės vykdoma veikla, t.y. ūkininkavimu, todėl jų pardavimas vien tam, kad būtų galima sumokėti visą žyminio mokesčio dydį nėra pakankamai proporcinga ir racionali priemonė.

13. Taigi, nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas vertinti, kad ieškovė, nors ir turi pakankamai didelės vertės turto, tačiau taip pat turi ir didelių kreditorinių įsipareigojimų, o didžioji dalis turto iš esmės yra susijusi su vykdoma ūkininkavimo veikla. Tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovė, siekdama, kad jos teisės būtų ginamos teisminiame procese, turi pareigą parduoti dalį priklausančio turto.

14. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, nagrinėjamu atveju ieškovė neprašo jos atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o pateiktu prašymu formuluoja reikalavimą tik dėl dalies žyminio mokesčio atidėjimo, kai daugiau nei pusė mokėtino žyminio mokesčio jau yra sumokėjusi.

15. Atsižvelgiant ir įvertinant tai, jog CPK 84 straipsnio nuostatos neįtvirtina sąlygos, jog žyminis mokestis ar jo dalis gali būti atidėti tik tuo atveju, jei asmeniui teikiama antrinė teisinė pagalba, taip pat tai, jog šiuo atveju ieškovės pateikti duomenys patvirtina jos turimus didelius kreditorinius įsipareigojimus, turimo turo tiesioginį ryšį su vykdoma ūkininkavimo veikla, o taip pat, kad ieškovė yra sumokėjusi daugiau nei pusę už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, yra pagrindas vertinti, kad ieškovės prašymas atidėti 698 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo buvo atmestas nepagrįstai, nepakankamai įvertinus byloje esančias aplinkybes bei jų santykį su CPK 84 straipsnio nuostatomis.

16. Taigi dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti 698 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti ieškovei J. K. 698 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų civilinėje byloje Nr. e2-2494-477/2023.

Teisėjas Laimantas Misiūnas