- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-01
- Bylos Nr.
- 1-182-594/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kaltinamasis
- A. P.
viešame teismo posėdyje spręsdamas klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo kaltinamajam A. P. (A. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, išsituokusiam, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravusiam savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), įmonės „J. L.“ savininkui, teistam (toliau – A. P.),
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje, padarymu, dėl to, kad 2017 m. liepos 3 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, vilkiku IVECO, Estijos Respublikos valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „SCHMITZ“, Lietuvos Respublikos valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vykdamas keliu A5 „Kaunas-Marijampolė-Suvalkai“ link (duomenys neskelbtini), puspriekabėje specialiai įrengtoje slėptuvėje kartu su kroviniu – plastiko granulėmis, neteisėtai gabeno labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – 10088,07 g kanapių (antžeminių dalių), kuriose delta-9- tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 12,2 %, 410,65 g gryno kokaino miltelių, 14,5009 g Psilocybe (glotniagalvių) genties grybų grybienos skleročių, iki tol kol tą pačią dieną, apie 10 val. 20 min., kelio A5 „Kaunas-Marijampolė-Suvalkai“ 15 kilometre, ties (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Kauno teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, A. P. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. liepos 3 d., 13.15 val.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi A. P. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. liepos 4 d.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. nutartimi A. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas pratęstas 2 (dviems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 3 d.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi A. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. gruodžio 3 d.
Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutartimi A. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminas pratęstas 1 (vienam) mėnesiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 3 d.
Teismo posėdyje prokuroras siūlė A. P. suėmimo terminą pratęsti, kadangi suėmimo pagrindai nepakito. Kaltinamasis (kiek galima suprasti iš jo paaiškinimų visumos) ir jo gynėjas prašė suėmimo nepratęsti ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę ar keletą jų.
Suėmimo taikymo terminas kaltinamajam A. P. pratęsiamas.
Motyvuojamoji dalis
BPK 119 straipsnyje įtvirtinta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos (jų taikymo terminas gali būti pratęsiamas), siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo (pratęsimo) klausimą, teismas nevertina baudžiamojoje byloje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo. Tokiu atveju pakanka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Įvertinus analizuojamos baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad liudytojų J. R., D. N., R. S., B. K., V. D., A. Š., P. S., P. G. parodymų visuma, įvykio vietos apžiūros, A. P. gyvenamojoje vietoje atliktos kratos bei jos metu paimtų daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, 2017 m. rugpjūčio 8 d., 2017 m. rugsėjo 15 d. bei 2018 m. sausio 5 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadose konstatuotos aplinkybės bei kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog tokių duomenų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pakanka.
A. P. yra kaltinamas vienos nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 11 straipsnio nuostatomis, priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Ši nusikalstama veika yra susijusi su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Įstatymų leidėjas, siekdamas visapusiškai užkirsti kelią narkotinių medžiagų plitimui ir žmonių įtraukimui į narkotikų vartojimą, numatydamas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamajame įstatyme numatė itin griežtas bausmes už šių veiksmų atlikimą – už BK 260 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą kaltinamajam gresia nuo dešimties iki penkiolikos metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“, į kurias privalu atsižvelgti sprendžiant asmeniui paskirtos griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo klausimą, sąvokai. Be šios aplinkybės, būtina įvertinti ir kaltinamojo asmenybę, jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, vertinant jas kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pavojingumo, pobūdžio bei įvykdymo aplinkybių kontekste.
Analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad iki suėmimo A. P. turėjo nuolatinį darbą, tačiau, sprendžiant iš baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų, galima daryti pagrįstą išvadą, jog analizuojamu atveju jo darbo pobūdis galimai sudarė sąlygas jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymui. Darant šią išvadą pažymėtina, kad A. P. yra įmonės „J. L.“, užsiimančios krovinių gabenimu, savininkas. Su krovinių gabenimu susijusi ir jam inkriminuojama nusikalstama veika – vilkiku su puspriekabe asmuo galimai gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas, todėl manyti, jog vien tik darbo turėjimas yra pakankamas pagrindas netaikyti kaltinamajam griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad minėta krovinių pervežimo įmonė yra registruota Estijoje, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog šioje šalyje A. P. turi ryšių, kuriais neabejotinai gali pasinaudoti, siekdamas išvengti jam gresiančios itin griežtos laisvės atėmimo bausmės. Iš esmės analogiška išvada darytina įvertinus ir tai, kad A. P. gyvena kartu su savo nepilnamete dukra, kurios gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su juo, kadangi kaltinamasis, net ir žinodamas, jog yra atsakingas už savo nepilnametės dukros priežiūrą bei auklėjimą, puikiai suprasdamas galimas savo neteisėto elgesio pasekmes, galimai įvykdė labai sunkų nusikaltimą, kurio padarymas asmeniui užtraukia ne tik baudžiamąją atsakomybę, bet ir itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad kaltinamasis dėl savo darbo pobūdžio gan ilgai nebūdavo namuose, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog tuo laikotarpiu jo dukra rūpindavosi kiti asmenys, todėl vien tai, kad jo nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta su kaltinamuoju, nešalina aptariamo suėmimo pagrindo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir neleidžia atmesti galimybės, jog kaltinamasis gali slėptis nuo teismo ar daryti naujus nusikaltimus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis kitame ikiteisminiame tyrime įtariamas eile nusikaltimų, kurie vėlgi galimai padaryti užsienyje, kas tik patvirtina jo ryšius užsienio valstybėse. Kartu pažymėtina, kad nors kaltinamojo šeiminė padėtis, nuolatinė gyvenamoji vieta bei darbo santykiai, sprendžiant asmeniui taikomos griežčiausios kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą yra itin aktualios, tačiau vis tik jos turėtų būti vertinamos kompleksiškai, neabejotinai atsižvelgiant ir į asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei įvykdymo aplinkybes.
Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į kaltinamojo asmenybę. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis, praeityje A. P. buvo teistas, ne kartą baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nuosprendis neįsiteisėjęs), jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Nors kardomoji priemonė suėmimas šiuo metu A. P. taikoma tik vienu pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, tačiau ankstesni kaltinamojo teistumai (tame tarpe ir išnykę, tačiau charakterizuojantys kaltinamąjį labiau neigiamai), įtarimų apimtis kitame ikiteisminiame tyrime, taip pat 2017 m. rugsėjo 19 d. nuosprendyje nurodytos aplinkybės, (nepriklausomai nuo tolimesnių procesinių sprendimų paminėtose bylose), teismui leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis negeba tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį bei prisitaikyti prie visuomenėje egzistuojančių bendrųjų elgesio taisyklių, todėl būdamas laisvėje gali daryti ir naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Ši aplinkybė sudaro pagrindą suėmimo pratęsimui ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu, todėl manyti, jog šioje proceso stadijoje kardomųjų priemonių taikymo tikslai gali būti įgyvendinti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamajam A. P. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo sąlygos nėra pakitusios, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar net keletu jų (tame tarpe ir užstatu), negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o būtent – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio vykdymą, todėl suėmimo taikymo terminas kaltinamajam pratęstinas, konstatuojant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, daryti naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į numatomą bylos nagrinėjimo trukmę teisme, suėmimo terminas A. P. pratęstinas 3 (trims) mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 121 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 2, 4 dalimis, 127 straipsniu, 130 straipsnio 1 dalimi, teismas
nutaria:
pratęsti kaltinamajam A. P. (A. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kardomąją priemonę – suėmimą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 3 d.
Nutartis, per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.