- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-20
- Bylos Nr.
- 2-728/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- UAB „Panevėžio ryšių statyba“
- Atsakovas
- UAB „Raseinių vandenys“
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Panevėžio ryšių statyba“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutarties, kuria nepriimtas ir grąžintas ieškovui atskirasis skundas civilinėje byloje Nr. 2-625-124/2010 pagal ieškovo UAB „Panevėžio ryšių statyba“ ieškinį atsakovui UAB „Raseinių vandenys“ dėl supaprastinto atviro konkurso sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Panevėžio ryšių statyba“ pateikė teismui ieškinį, prašydamas pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo UAB „Raseinių vandenys“ supaprastinto atviro konkurso sprendimą, kuriuo buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, o taip pat sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta nepatenkinti UAB „Panevėžio ryšių statyba“ pretenzijos reikalavimų, įpareigoti atsakovą sudaryti naują preliminarią pasiūlymų eilę, įtraukiant į ją ieškovo pasiūlymą. Ieškinyje ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti visas supaprastinto atviro konkurso „Vandentiekio ir nuotekų tinklai Raseinių mieste, Ariogalos mieste ir Viduklės miestelyje“ procedūras iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, o jeigu pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaryta – sustabdyti šios sutarties bei visų sutartinių įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010m. sausio 22 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė visas supaprastinto atviro konkurso “Vandentiekio ir nuotekų tinklai Raseinių mieste, Ariogalos mieste ir Viduklės miestelyje“ procedūras iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje.
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi laikinąsiass apsaugos priemones, taikytas 2010 m. sausio 22 d. nutartimi, panaikino ir paskyrė klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėti iš naujo 2010 m. vasario 17 d. 10 val. Teismas pripažino, jog šalių dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas ir nurodė, kad 2010 m. vasario 8 d. nutartis neskundžiama.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Panevėžio ryšių statyba“ teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį ir palikti galioti 2010 m. sausio 22 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 18 d. nutartimi ieškovo atskirojo skundo nepriėmė ir grąžino ieškovui. Teismas nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad nutartis neskundžiama. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu yra skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektu. 2010 m. vasario 8 d. nutartis nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl ieškovo atskirasis skundas yra nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai ir tai matyti iš pačios nutarties - laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimas paskirtas nagrinėti iš naujo teismo posėdyje 2010 m. vasario 17 d. 10 val.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia šiais motyvais:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nutartis kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės yra neskundžiama.
2. Teismas pažeidė CPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias dėl visų teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti duodamas atskirasis skundas. Įstatymas nenumato išimčių skundimui, net tais atvejais kai klausimas bus sprendžiamas ateityje.
3. Nutarties teismas nemotyvavo, o tik formaliai nurodė, kad nutartis, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės neužkerta kelio tolimesniam bylos nagrinėjimui. Tokia nutartis yra be motyvų, todėl yra pagrindas ją panaikinti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo UAB „Pireka“ prašo netenkinti ieškovo atskirojo skundo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo atskirojo skundo netenkinti, o prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Jis teigia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro žalą visuomenei, todėl teismas turi jas atsisakyti taikyti, o jeigu pritaikytos – panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Atskiruoju skundu, kurį teismas atsisakė priimti, apeliantas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės ir paskirtas žodinis posėdis nagrinėti iš naujo ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Vadovaujantis CPK 334 straipsnio pirmąja dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais, tai yra 1) CPK numatytais atvejais; bei 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
Atskiruoju skundu skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis, kuria paskirtas posėdis nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai, ir CPK nėra numatyta jos apskundimo galimybė.
Kadangi, kaip jau minėta, teismo nutartis skirti teismo posėdį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui spręsti yra neskundžiama, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą. Todėl nėra pagrindo naikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį.
Kolegija pažymi, kad skundžiama nutartimi nebuvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar panaikinimo klausimas, o tik nustatytas posėdis, kurio metu bus sprendžiamas šis klausimas, todėl nagrinėjamu atveju nevertinami apelianto ir atsakovo bei trečiojo asmens atsiliepimų argumentai, susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu šioje byloje. Dėl tos pačios priežasties atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl panaikina laikinąsias apsaugos priemones.
Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmu punktu,
n utaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.