Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, M. Š. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 151¹ straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. Š. buvo kaltinamas tuo, kad būdamas pilnametis, žinodamas, kad nukentėjusioji A. B. yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, 2018 m. sausio 11 d. apie 21–24 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kambaryje, vieną kartą lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų A. B., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Diana Voskoboinikova prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuriuo M. Š. išteisintas pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį – M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, kurio požymiai numatyti BK 151¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose. Taip pat prašo į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laikotarpį nuo 2018-01-12 iki 2018-01-13. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Teigia, kad teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, todėl nuosprendyje išdėstė išvadas neatitinkančias baudžiamosios bylos aplinkybių ir nepagrįstai M. Š. išteisino dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.2. Atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamoji byla teismui buvo perduota su pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, tačiau teismas, nesutikdamas, kad byloje būtų atliekamas supaprastintas procesas, priėmė nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 423 straipsnyje numatytais atvejais.

2.3. Nurodo, kad teismas išteisinamajame nuosprendyje pažymėjo, jog lytinės aistros tenkinimas pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą nėra laikomas nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Esant šioje teisės normoje nurodytoms aplinkybėms nusikalstama veika įstatymo leidėjo nėra laikoma pavojinga, nors ji formaliai ir atitinka visus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Taip pat nurodo, jog teismas, kaip pagrindu priimant išteisinamąjį nuosprendį, vadovavosi ir Šiaulių apylinkės teismo psichologės V. Š., kuri kaip specialistė buvo apklausta teisme, apklausa. Specialistė V. Š. apklausos metu parodė, kad socialinę žmonių brandą labai sunku pamatuoti ir ekspertai dažnai pabrėžia, jog nėra sukurto instrumento tai nustatyti. Pažymi, kad specialistė V. Š. nukentėjusiąją nepilnametę A. B. ir kaltinamąjį M. Š. pirmą kartą matė ir girdėjo juos duodant parodymus tik teisme, tačiau ji savo apklausoje visgi pažymėjo, kad abiejų, t. y. nukentėjusiosios ir kaltinamojo, interesai atitinka paauglystės laikotarpį ir jie iš esmės nesiskiria. Specialistė nurodė, kad jeigu interesai labai skiriasi, tai tokie asmenys laiko kartu neleidžia ir jų ryšiai nutrūksta. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste specialistė pažymėjo, kad šiuo atveju įvykio dalyvius, t. y. nukentėjusiąją ir kaltininką, vienijo bendros temos, juokai, „prikolai“, kaip jie visi įvardijo, teigiamos emocijos, kurias patiria kartu bendraudami. Taip pat pažymi, jog teismo vertinimu, būtent šie specialistės teiginiai suponuoja išvadą, kad įvykio dalyviai yra panašios paaugliškos brandos, o aplinkybė, kad nukentėjusioji turi specifinių poreikių, kurie neleidžia jai tinkamai kontroliuoti seksualinės energijos, nesuponuoja esminio skirtumo tarp dalyvių veiksmų. Teismas nuosprendyje taip pat akcentavo, jog psichologė nepažymėjo, kad šis aspektas būtų esminis bei turintis įtakos dideliam atotrūkiui tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dvasinės arba fizinės brandos, todėl teismo vertinimu atotrūkio mažinimą suponuoja ir nukentėjusiosios iniciatyva lytinių santykių atlikimui, lytinių santykių fiziologijos ir prielaidų jiems kilti suvokimas, asmeninė seksualinė patirtis. Be to teismas pažymėjo, kad ir amžiaus skirtumas nėra esminis, nes abu – tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji, mokosi, juos abu vienija bendra draugų kompanija, kuri yra panašaus interesų ir požiūrio į gyvenimą lygio. Su šiomis teismo išvadomis prokurorė nesutinka ir nurodo, kad psichologė V. Š., uždavus jai teisme papildomą klausimą, parodė, jog alkoholio įtaka galėjo turėti įtakos lytiniams santykiams, kad yra įtarimų, jog nukentėjusioji turi specialių poreikių. Taip pat pažymi, kad psichologė V. Š. nebuvo susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, neturėjo jokių duomenų apie tiriamas aplinkybes, apie tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrautų nuolat, be to, jai nėra žinomas ir asmenų bendravimo ratas, nežinoma, su kuo dar jie bendrauja, nes tokie duomenys byloje nebuvo renkami. Iš byloje esančių duomenų tik žinoma, kad A. B. ir kaltinamasis M. Š. vienas kitą pažinojo apie 2–3 mėn. ir susitikę buvo iki 6 kartų, bet jų susitikimai nebuvo asmeniniai, todėl, pasak prokurorės, negalima teigti, kad juos vienijo bendros temos, juokai ir kad dėl to jie yra panašios paaugliškos brandos.

2.4. Prokurorės nuomone, teismas proceso dalyvių socialiniai brandai vertinti pasirinko netinkamą specialistą, nes psichologė V. Š. neturi ekspertinio darbo praktikos, nėra ekspertė ir negali atlikti tokių tyrimų ir teikti tokių išvadų. Dėl šios priežasties, prokurorės nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo objektyviai įvertintos visos svarbios bylos aplinkybės, nebuvo tarpusavyje gretinami ir vertinami duomenys (gauti ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme).

2.5. Pažymi, kad kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs, apeliaciniame skunde analizuoja kaltinamojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nagrinėjant bylą teisme. Taip pat prokurorė skunde analizuoja liudytojų G. G., E. B. parodymus duotus teisme. Pažymi, kad visi proceso dalyviai apklausų metu vengė konkretaus atsakymo apie amžių, tuo pačiu ir pripažindami ir neigdami amžiaus faktorių, taip pat visi vengė parodyti apie alkoholio vartojimo faktą. Teigia, kad kaltinamojo M. Š. parodymai labai nenuoseklūs, tačiau pažymi, darant prielaidą, kad, jei tokio pat įvykio metu būtų panaudotas smurtas, tai girtumas jau būtų vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiosios būkle.

2.6. Vertinant šį nagrinėjamą įvykį, pasak prokurorės, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis M. Š. yra (ir buvo) pilnametis, nagrinėjamo įvykio metu buvo blaivus, o A. B. buvo apsvaigusi nuo alkoholio, jis pažinojo nukentėjusiosios draugą, žinojo, kad A. B. mokosi mokykloje, kad tą vakarą Auksės ieškojo mama, taip pat jis apytikriai žinojo Auksės draugės Gabijos amžių ir apie Auksės amžių numanė taip pat. Prokurorės nuomone, M. Š. nepadarydamas nieko nei veiksmais nei žodžiais, paskatino nepilnamečius elgtis netinkamai ir galima teigti, kad pasinaudojo tokiomis susiklosčiusiomis aplinkybėmis ir tenkino lytinę aistrą pažeidžiant nepilnametės A. B. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, nors ir nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, nes nukentėjusiosios mastymą ir elgesį ribojo jos būsena ir tai turėjo esminės įtakos, kad ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Be to pažymi ir tai, kad pats kaltinamasis nukentėjusiosios negali apibūdinti kaip brandžios asmenybės, jo nuomone, tai dėl metų, amžiaus. M. Š. nuomone, Auksė yra žemiau jo interesų lygio. Pažymi, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo yra ne tik 4 metų amžiaus skirtumas, bet ir socialinės brandos skirtumas, dėl to kaltinamasis turi teisingą suvokimą dėl atsakomybės, nes jis ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausiamas parodė, kad suvokia ir žino atsakomybę dėl lytinių santykių su jaunesniu kaip 16-os metų asmeniu. Prokurorės nuomone, dėl to M. Š. apklausų metu ir davė nenuoseklius parodymus, bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet pripažindamas kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo.

2.7. Prokurorės teigimu, teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neatliko išsamaus ir nešališko bylos aplinkybių nagrinėjimo, nepasisakė dėl įrodymų pagrįstumo, patikimumo, nevertino parodymų kaip visumos juos apjungiant, vertino ir aptarė ne visus parodymus, nesulygino visų parodymų su kitais byloje esančiais parodymais, todėl ir padarė nepagrįstą išvadą dėl M. Š. išteisinimo pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies l punktas). Mano, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir aplinkybių vertinimas, sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

3. Teismo posėdžio metu išteisintasis M. Š. ir jo gynėja prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su prokurorės apeliacinio skundo argumentais ir siekdama išsamiai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, išnaudojusi BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytą procesinę galimybę ir atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl M. Š., jog jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 151¹ straipsnio 1 dalyje, požymių, yra pagrįstos.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė iš esmės nesutinka su atliktu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu teigdama, kad teismas socialinei brandai vertinti pasirinko netinkamą specialistą, nes psichologė V. Š. neturi ekspertinio darbo praktikos, nėra ekspertė ir negali atlikti tokių tyrimų ir teikti tokių išvadų. Taip pat atkreipia dėmesį į paties kaltinamojo M. Š., liudytojų G. G., E. B. parodymus, nurodydama, kad jie apklausų metu vengė konkretaus atsakymo apie nukentėjusiosios amžių, vengė parodyti apie alkoholio vartojimo faktą.

6. Pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Be to, BK 151¹ straipsnio 5 dalyje nurodyta dar ir apie tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jeigu tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo. Iš to, kas išdėstyta BK 151¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, matosi, kad objektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro pilnamečio asmens lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas su jaunesniu negu 16 metų asmeniu jam sutinkant, t. y. nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti tik pakaltinamas ir pilnametis, t. y., jau sulaukęs 18 metų amžiaus asmuo. Be to, ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, t. y., pilnametis asmuo, lytiškai santykiaudamas ar kitaip tenkindamas lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, žino, numato arba pagal įvykio aplinkybes turi ir gali numatyti, kad nukentėjusysis yra jaunesnis negu 16 metų amžiaus. Be to, kaip jau buvo nurodyta, įstatymų leidėjas BK 151¹ straipsnio 5 dalyje numatė dar ir papildomas būtinas patraukimui baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį sąlygas. BK 151¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai nelaikomi nusikaltimu, jei tarp veiksmų dalyvių nėra didelio amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos skirtumo.

6.1. Kaip matyti iš išteisintojo M. Š. teisme ir jo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, jis neneigė, kad su nukentėjusiąja A. B. turėjo lytinius santykius, tačiau aiškino, kad nukentėjusioji atrodė vyresnė, apie 16 metų gal ir daugiau. Jis žinojo, kad ji mokosi, tačiau kurioje klasėje, nežinojo. Taip pat apklausiamas M. Š. parodė, jog lytiniai santykiai su A. B. buvo abipusiu sutarimu, jog jis neįkalbinėjo nukentėjusiosios su juo lytiškai santykiauti, jog lytiniai santykiai įvyko A. B. iniciatyva. Šias išteisintojo nurodytas aplinkybes patvirtino pati A. B.. Ji teigė, kad M. Š. nežinojo kelintoje klasėje ji mokosi ir kiek jai metų, jog lytiniai santykiai buvo abipusiu sutarimu, M. Š. jos neįkalbinėjo santykiauti, ji pasiūlė jam pasimylėti ir jis sutiko. Liudytojai G. G. ir E. B. apklausiami teisme tvirtino, kad M. Š. nežinojo kiek A. B. metų ir parodė, kad lytiniai santykiai įvyko A. B. iniciatyva.

6.1.2. Kaip matyti iš pačios nukentėjusiosios paaiškinimų, tiek iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), A. B. lytinius santykius yra turėjusi dar iki šio įvykio. Taigi įvykio metu ji turėjo pakankamai patirties lytiniame gyvenime ir galėjo suprasti su ja daromų veiksmų prasmę, be to, kaip nustatyta iš anksčiau aptartų įrodymų, pati nukentėjusioji sąmoningai siekė lytinių santykių su M. Š..

6.1.3. Taigi šiuo atveju aptarti įrodymai patvirtina, kad lytinis santykiavimas su nukentėjusiąja A. B. įvyko jai sutinkant, t. y. nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Tačiau objektyvių duomenų, kad M. Š. žinojo ar pagal įvykio aplinkybes turėjo ir galėjo numatyti, kad nukentėjusioji A. B. yra jaunesnė negu 16 metų amžiaus, byloje nėra.

6.2. Sutiktina su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, kad tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo yra 4 metų amžiaus skirtumas, nes kaip matyti iš bylos duomenų, M. Š. gimęs (duomenys neskelbtini), o nukentėjusioji A. B. – (duomenys neskelbtini), jog tarp išteisintojo ir nukentėjusiosios yra pakankamai didelis amžiaus skirtumas. Taip pat sutiktina su tuo, kad teismas socialiniai brandai vertinti pasirinko netinkamą specialistą, nes psichologė V. Š. neturi ekspertinio darbo praktikos, nėra ekspertė ir negali atlikti tokių tyrimų ir teikti tokių išvadų. Tačiau vertinant apeliacinės instancijos teisme gautas Teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 200–204) išvadas, teisėjų kolegija pritaria skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms, kad lytinių santykių metu tarp išteisintojo M. Š. ir nukentėjusiosios A. B. nebuvo didelio atotrūkio tarp jų amžiaus, dvasinės ir fizinės brandos.

6.2.1. Iš Teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų matyti, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu M. Š., vertinant jo socialinę brandą, buvo būdingi individualūs psichologiniai ypatumai, tokie kaip nebrandus tapatumas, nestabili savivertė, itin menka intelektinė socialinių situacijų sprendimo kompetencija, labai silpni refleksijos įgūdžiai, autonomiškumo ir socialinio aktyvumo stoka. Taip pat konstatuota, kad M. Š. socialinė branda, byloje nagrinėjamo įvykio metu, neatitiko pilnamečio asmens socialinės brandos. M. Š. pagal savo socialinę brandą lengvabūdiškai galėjo suvokti savo atliekamų, galimai neteisėtų, veiksmų esmę ir lengvabūdiškai galėjo vertinti nukentėjusiosios elgesį, atliekant lytinį aktą su neblaivia nepilnamete A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Taip pat ekspertizės akte pažymėta, jog tiriamojo asmenybė nebrandi, savo sandara akivaizdžiai artimesnė 16-17-mečių paauglių imčiai nei pilnamečių. Konstatuota ir tai, kad tiriamojo (M. Š.) ankstyvoji raida galimai buvo komplikuota blogų ir labai blogų buitinių sąlygų, daugiavaikė iš 11 asmenų šeima gyveno labai ankštomis dviejų kambarių sąlygomis, tėvai vyresnio amžiaus, vyriausias brolis turėjo proto negalią, fizinis tiriamojo vystymas buvo su trūkumais. Tiriamojo asmenybės nebrandumą sąlygoja ir jo labai nestabili savivertė, difuzinis tapatumas, savo pasirinkimų profesinės ir darbo veikos atžvilgiu alternatyvų neturėjimas, psichologinė priklausomybė nuo galinčių jam suteikti socialinę pagalbą aktualių darbinių santykių srityje asmenų.

6.2.2. Įvertinus visas aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nors nukentėjusiosios A. B. ir išteisintojo M. Š. amžiaus skirtumas yra beveik 4 metai, tačiau šis amžiaus skirtumas ir jų dvasinės bei fizinės brandos skirtumai negali būti pripažinti dideliais, nes kaip nurodyta ekspertizės akte, M. Š. socialinė branda, byloje nagrinėjamo įvykio metu, neatitiko pilnamečio asmens socialinės brandos, jog jo branda artimesnė 16–17-mečių paauglių brandai, todėl remiantis BK 151¹ straipsnio 5 dalimi, šių asmenų lytiniai santykiai negali būti laikomi nusikaltimu.

7. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nemato objektyvaus pagrindo tenkinti prokurorės apeliacinio skundo ir, vadovaujantis prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, pripažinti kaltu bei nuteisti M. Š. pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, patikrinusi juos tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad M. Š. pagal 151¹ straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti.