Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. M., jo atstovui advokatui A. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė, įmonė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), Kaunas, vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tai yra žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. nustatyta, kad R. M. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus. Tokiais veiksmais R. M. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės ir R. M. kaltė įrodyta jo paaiškinimais teisme ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais: VMI pareiškimu „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo“ (b. l. 1–7), Mokesčių mokėtojų registro duomenų išrašu (b. l. 8–9), Mokesčių apskaitos informacinės sistemos balansų duomenų išrašu (b. l. 10–54), mokestine paskolos sutartimi (b. l. 55–57), prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą su priedais (b. l. 58–108), VMI sprendimas neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą su priedais (b. l. 109–114).

Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovė su VMI 2021 m. gegužės 26 d. yra sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08)327-27930 dėl 1.154.816,44 Eur sumokėjimo išdėstymo nuo 2021 m. kovo 4 d. iki 2022 m. gruodžio 25 d., tačiau ji nėra laiku vykdoma. Bendrovė, nevykdydama mokestinės paskolos sutarčių sąlygų, vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. VA-67 patvirtintomis Mokesčių mokėtojų skolingumo nustatymo taisyklėmis, laikoma skolinga. VMI prie FM 2022 m. rugsėjo 27 d. gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar vieną prašymą išdėstyti Eur mokestinės nepriemokos mokėjimą iki 2022 m. gruodžio 25 d. Pateikdama prašymą atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, Bendrovė patvirtino, kad jai yra žinoma apie įsiskolinimą VMI, išnagrinėjusi Bendrovės pateiktą prašymą bei surinktą papildomą informaciją, 2022 m. spalio 25 d. priėmė sprendimą „Neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą“ Nr. (23.24-08) 327-83967, kuriuo nusprendė netenkinti Bendrovės pateikto prašymo ir neišdėstyti Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo. Vienas iš prašymo netenkinimo argumentų buvo tas, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikė ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl galimai buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Pagal pateiktus bankų sąskaitų išrašus, per laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. banko sąskaitų įplaukos sudarė 15.831.102,82 Eur. Bankų sąskaitų išlaidos - 15.831.922,96 Eur. Per tą patį laikotarpį į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą buvo sumokėta 379.656,69 Eur, kas sudarė 2,4 % nuo visų įplaukų per banką. Iš Bendrovės pateiktų duomenų apie piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose matyti, jog per nagrinėjamą laikotarpį buvo atsiskaitoma su kitais Bendrovės kreditoriais. Bendrovės vadovas gautomis įplaukomis atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kai tuo tarpu valstybės biudžetui geranoriškai nebuvo mokama/mokama dalinai, dėl ko ir susidarė pradelsti įsipareigojimai. Darytina išvada, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką ir neturėdama pakankamai lėšų visoms turimoms skoloms sumokėti, vykdydama atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybę teikia ne valstybei, o kitiems kreditoriams, todėl yra pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas.

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, Skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas j biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais - ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Nagrinėjant piniginių lėšų judėjimą Bendrovės sąskaitose buvo nustatyta, kad Bendrovė per banko sąskaitą vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais būdama skolinga valstybės biudžetui. Tokiu būdu, Bendrovė, vykdydama minėtus mokėjimus, pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti Bendrovei turint mokestinę nepriemoką. Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina pagrįsta išvada, kad minėtų Bendrovės veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. Bendrovė turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti visą įsiskolinimą biudžetui, tačiau Bendrovė, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI prie FM, kreditoriais.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Nagrinėjamu atveju, Bendrovės vadovas savo veiksmais pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat MAĮ 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas R. M. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių R. M. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, R. M. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui; kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Be to, tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bei tai, kad Mokesčių inspekcija jau vykdo priverstinį išieškojimą, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, to nepadarė – laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei bendrovės kreditorė VMI ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. R. M. kaltas ir baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažino padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta paskiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti A. J., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje –administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-4-667/2023).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.