Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-19-312/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-01-08Vilniaus apygardos teismas
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2020-01-09Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-08
Bylos Nr.
eAN2-19-312/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02036-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Advokatai
Jūratė Matonienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eAN2-19-312/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02036-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal R. M. atstovės advokatės Jūratės Matonienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutarties, kuria netenkintas R. M. skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21036-2018 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį 60 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. liepos 5 d. apie 23.45 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį BMW X5, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo vietoje, kur transporto priemonė kliudė kitų transporto priemonių eismui, tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.10 p. reikalavimus.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs R. M. skundą, 2018 m. spalio 16 d. nutartimi skundą atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą paliko nepakeistą.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu R. M. atstovė advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ne (duomenys neskelbtini) g., o po dviejų valandų, nes pagrindo jo rašymui pareigūnai neturėjo - automobilis niekam netrukdė, šalia jo buvo R. M.. Manoma, jog administracinio nusižengimo protokolo surašymą įtakojo tai, kad R. M. priėjo prie policijos pareigūnų automobilio ir bandė išsiaiškinti dėl kurių priežasčių pastarieji sulaikė ir galimai nori nubausti, jo manymu, nieko blogo nepadariusį draugą, o po to atsisakė paklusti pareigūnų reikalavimui gultis ant žemės, priešinosi nugriovimui ir jo atžvilgiu du kartus buvo panaudotas prietaisas „Taser”.

5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamoji dalis yra septynių metrų pločio (priedas Nr. 1) ir automobiliai šioje aikštelėje turi galimybę prasilenkti netrukdomai. Apelianto pastatytas automobilis eismui netrukdė, nes stovėjo taip, kad netrukdė nei važiuoti, nei pravažiuoti kitai transporto priemonei ir jokio eismo (įvažiavimo, išvažiavimo ar judėjimo) (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje 2018 m. liepos 5 d. vidurnakty nebuvo, aikštelė buvo beveik tuščia. Apeliantas tinkamai sureagavo į pareigūnų pastabą ir automobilį perstatė. Aikštelėje nėra ženklinimo „Stovėti ar sustoti draudžiama“, minėtoje vietoje nėra žalios vejos.

6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad R. M. prašymo išreikalauti filmuotą medžiagą teismas netenkino, motyvuodamas, kad praėjo daugiau nei 60 dienų. Byloje nėra duomenų, kad dėl apelianto automobilio pastatymo būtų buvę trečiųjų asmenų skundų. Todėl nėra įrodymų ir nenustatytos aplinkybės, kurios neginčytinai patvirtintų apelianto kaltę (tiesioginę tyčią) ir sudarytų veikos sudėtį, taigi darytina išvada, kad R. M. nepadarė administracinio nusižengimo.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas atmestinas.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

9. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl R. M. kaltės buvimo, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, liudytojus M. A., L. S. ir V. V.. Įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko galioti skųstą nutarimą, kuriuo R. M. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 60 Eur bauda.

10. Nagrinėjamu atveju, R. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. skunde ginčijama jo kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo, aplinkybė, kad jo pastatytas automobilis trukdė eismui.

11. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. KET 150.10 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus, trukdytų įvažiuoti (išvažiuoti) į (iš) stovėjimo aikštelę (-ės), stovėjimo vietą (-os), garažą (-o), kiemą (-o), teritoriją (-os), trukdytų įlipti į kitą transporto priemonę arba kitaip kliudytų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Draudimą stovėti paprastai žymi ne tik draudžiamieji kelio ženklai: vieta turi būti tokia, kad pakankamai atidžiam ir rūpestingam vairuotojui būtų aišku, kad joje yra draudžiama statyti automobilius. Aptariamoje aikštelėje, kaip tai matyti iš apeliacinio skundo 1 priedo (b. l. 69) yra aiškiai suformuotos ir baltomis ištisinėmis linijomis pažymėtos stovėjimo vietos. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, pats R. M. patvirtino, kad jo automobilis nestovėjo stovėjimo vietoje, kuri yra apibrėžta stovėjimo linijomis, automobilis buvo pastatytas ant pravažiavimo, nes eismas buvo neintensyvus (taip automobilis stovėjo pakankamai ilgai, virš 5-10 min) (b. l. 39). R. M. taip pat parodė, jog negalima statyti automobilių ant pravažiavimo, kai yra nurodytos vietos. Minėti apelianto parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog buvo pastatęs automobilį ant pravažiavimo ir kad ten nebuvo galima statyti automobilių. Jog R. M. galėjo ir turėjo suvokti, kad jo pastatytas automobilis kliudė kitų transporto priemonių eismui patvirtina ir liudytojų L. S. ir V. V. parodymai. Patrulis L. S. parodė, kad R. M. stovintis automobilis trukdė eismui stovėjimo aikštelėje - nors aplink buvo daug laisvų vietų, kiti automobiliai turėjo keisti važiavimo kryptį, kad pravažiuotų (b. l. 45), patrulis V. V. parodė, kad minėtas automobilis trukdė važiuoti kitiems automobiliams, kurie turėjo keisti važiavimo kryptį, susidarė automobilių kolona (b. l. 46). Minėtų liudytojų parodymais netikėti nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad pats R. M. parodė, jog buvo pastatęs automobilį ant pravažiavimo. Kad kelių eismo intensyvumas buvo ženklus, matyti iš paties apelianto parodymų, jog per jo automobilio stovėjimo laiką, pravažiavo (privažiavo) net du policijos automobiliai. Be to, esant neintensyviam kelių eismui taip pat galioja KET įtvirtinti draudimai sustoti ir stovėti tam tikrose vietose, todėl R. M. turėjo pastatyti automobilį paženklintoje stovėjimo vietoje, o ne ant pravažiavimo. Kadangi šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas eismo įvykio metu buvęs kelių eismo minėtoje aikštelėje intensyvumas, byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nėra būtinybės išreikalauti vaizdo įrašų, kaip perteklinių įrodymų (b. l. 47).

12. Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįsta išvadą, kad R. M. padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl nutraukti administracinę teiseną nėra jokio teisinio pagrindo.

13. Svarbu pažymėti, kad ANK 7 straipsnyje numatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Aukščiau aptartos, vietą, kurioje buvo pastatytas automobilis, apibūdinančios aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad ši teritorija pasižymi požymiais, bylojančiais apie akivaizdų draudimą ten statyti automobilius, ypač kai yra laisvų aiškiai paženklintų automobilių statymo vietų. Vien tai, kad toje vietoje kartais galima rasti pastatytų automobilių, nesuteikia teisės jų minėtoje vietoje statyti. Taigi, tiek objektyvios situacijos aplinkybės, tiek asmens vidinis-psichinis situacijos supratimas leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl R. M. kaltės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda R. M. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų.

15. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį yra numatyta bauda nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. R. M. buvo paskirta minimalios ir maksimalios baudų vidurkiui lygi nuobauda.

16. Skiriant nuobaudą, taip pat vertinama ir pažeidėjo asmenybė. Apeliantas anksčiau baustas už administracinius nusižengimus, tame tarpe ir kelių eismo taisyklių pažeidimą (b. l. 27-28), nebuvo nustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, apeliaciniame skunde nepateikiama argumentų ar duomenų apie aplinkybes, kurios galėtų būti pagrindas švelninti jam paskirtą nuobaudą.

17. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės seka išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.

18. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis yra paliekama nepakeista, o R. M. atstovės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. M. atstovės advokatės Jūratės Matonienės apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė