Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutarties S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) pareigūno 2009 m. spalio 22 d. nutarimu S. K. paskirta administracinė nuobauda – 1500,00 litų bauda su prekių, kurių bendra vertė 526,65 litų, konfiskavimu, už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 210 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už tai, kad S. K. 2009 m. spalio 15 d., apie 17.40 val., iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srities į Lietuvos Respubliką vykdamas automobiliu Volkswagen Passat, v. n. (duomenys neskelbtini) per Ramoniškių (Sudargo) kelio postą, žodžiu deklaravo, kad veža 2 pakelius (40 vnt.) cigarečių „Marlboro Lights“ ir 2 butelius po 0,5 litro 40 procentų stiprumo degtinės „Velikopolskaja“. Buvo atliktas detalus automobilio patikrinimas ir S. K. asmens apžiūra. Atlikus asmens apžiūrą, piliečio S. K. rūbuose ir po jais rasta nedeklaruotų 1540 vienetų įvairių cigarečių rūšių ir 2 litrai degtinės „Velikopolskaja“, kuri buvo automobilio salone esančiame krepšyje. Visos rastos prekės pažymėtos Rusijos Federacijos banderolėmis.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas. ATPK 210 straipsnio 3 dalis numato, kad prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant šios kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), vertė yra iki penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos, – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių litų su kontrabandos daiktų, taip pat gabenimo ir kitų priemonių, skirtų kontrabandos daiktams per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti arba jiems slėpti, konfiskavimu ar be konfiskavimo. Apeliantas nesutinka su jam inkriminuojamu pažeidimu, nurodydamas, jog jis pareigūnams nurodė teisingą vežtų prekių kiekį, o pareigūnų nurodytų cigarečių ir alkoholio jis negabeno, jos pas jį nebuvo rastos, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Tokie apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Išanalizavusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo principų nepažeidė, išvadas tinkamai argumentavo, motyvuotai pagrindė, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Pažymėtina, kad pareigūno E. L. tarnybiniame pranešime (b. l. 18) nurodyta, jog „piliečio S. K. rūbuose ir po jais, moteriškose kojinėse, kuriose buvo sudėjęs cigaretes, jomis apsivyniojęs liemenį, rasti nedeklaruoti 77 pakeliai, t. y. 1540 vienetų, įvairių rūšių cigarečių“. Taip pat tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atliekant asmens apžiūrą dalyvavo kviestiniai A. L. ir A. G.. Automobilio ir asmens apžiūra dėl pažeidėjo kaltės (grasinimų ir įžeidinėjimų) truko apie 1,5 valandos. Panašiai įvykio aplinkybės aprašytos ir pareigūnų E. L., A. L. ir A. G. paaiškinimuose (b. l. 46-49). Juose papildomai nurodyta, jog cigaretės buvo slepiamos striukės kišenėse, liemenės kišenėse ir po bliuzonu, po kuriuo buvo apsirišęs moterišką kaproninę kojinę, kurioje buvo sudėti cigarečių pakeliai. Akivaizdžiai matėsi, kad kišenės prigrūstos cigarečių pakelių, todėl buvo paprašyta, kad jas iš kišenių ištrauktų. S. K. buvo paprašytas ištraukti iš kišenių visas slepiamas cigaretes, o po to – ištraukti visas slepiamas cigaretes ir iš po bliuzono. Buvo prašoma, kad jis pats ištrauktų visas cigaretes iš po rūbų dėl to, kad asmuo nesileido tikrinamas – traukėsi nuo pareigūnų atbulas, mosikavo rankomis, nesileisdamas prisiliesti prie jo drabužių. Analogiškai pažeidimo nustatymo aplinkybes pareigūnai atpasakojo ir apklausiami teismo posėdyje (b. l. 67-68). Pažymėtina, kad nors apeliantas nurodo, jog keli pareigūnai tikrinime dalyvavo tik epizodiškai, tokie jo teiginiai neatitinka pareigūnų parodymų teismo posėdyje. Be to, visi apklausiami pareigūnai aiškiai nurodė matę, kaip S. K. cigaretes ištraukė iš kišenių, o vėliau – ir iš kojinės. Pareigūnų suinteresuotumo byloje nenustatyta, todėl pagrindo netikėti jų parodymais nėra. Apelianto teiginiai dėl pareigūnų priešiško nusiteikimo jo atžvilgiu yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Apeliantas taip pat nurodo, jog siekiant įrodyti jo kaltę, turėjo būti pateikta filmuota medžiaga, tačiau pažymėtina, jog byloje esantis Institucijos raštas visų pirma patvirtina, kad tokia medžiaga nėra išlikusi (b. l. 76), o antra, įrodinėjimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama tiek, kad pakaktų asmens kaltei pagrįsti. Tuo tarpu byloje esančių duomenų pakanka padaryti neabejotinai išvadai, jog asmuo padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Taip pat atmestini apelianto teiginiai dėl padarytų esminių procesinių pažeidimų. ATPK 268 straipsnio 5 dalis numato, kad dėl asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo surašomas protokolas arba tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole ar administracinio sulaikymo protokole, t. y. įstatymas numato kelis variantus, kokiu būdu turi būti užfiksuojama asmens apžiūra. Todėl jos nurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole, o ne atskirame dokumente, teisės normoms neprieštarauja. Tai, kad protokole nepasirašė kartu asmens apžiūroje dalyvavę asmenys, laikytina formaliu pažeidimu ir nagrinėjamu atveju tai negali būti laikoma tokio pobūdžio trūkumu, kuris lemtų nutarimo neteisėtumą. Pažymėtina, kad apie šių asmenų dalyvavimą yra nurodyta kartu su protokolu pateiktame tarnybiniame pranešime (b. l. 18), be to, šią aplinkybę patvirtino visi teisme apklausti pareigūnai. Todėl laikytina, kad formalaus pobūdžio pažeidimas taip pat buvo ištaisytas ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, suteikiant asmeniui apklausti jį kaltinančius parodymus duodančius liudytojus. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad Kauno teritorinės muitinės 2009 m. spalio 22 d. nutarimas ir Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti. Naikinti ar keisti šiuos procesinius sprendimus nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

S. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 4 d. nutartį S. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.