- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-21
- Bylos Nr.
- eI-3946-402/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Gintaras Čekanauskas, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- P. G.
- Atsakovas
- Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Nataljos Zelionkienės, kolegijos teisėjų Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,
dalyvaujant pareiškėjo P. G. atstovui D. G. , atsakovų Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui A. B. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovams Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, Lietuvos valstybei atstovaujamai Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo:
- vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. Nr. 5-V-734 įsakymu dėl atsiprašymo už neteisėtus sprendimus ar veiksmus 1.1 p. įpareigoti Kauno AVPK Kelių valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininką A. B. atsiprašyti P. G. ir raštiškai paaiškinti neteisėto veiksmo ar sprendimo priėmimo priežastis dėl Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2012 m. vasario 13 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. 20N-1432161-12;
- atlyginti neturtinę 1000 Eur žalą;
- atlyginti turtinę 405,78 Eur žalą;
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde, ir jo atstovas D. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2012 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 20N-1432161-12 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnas, nustatęs, kad P. G. 2012 m. sausio 26 d., 16 val. 17 min., Kaune, Chemijos prospekte, vairavo transporto priemonę, kuri pritaikyta eismui kairiąja kelio puse, dalyvavo viešajame eisme, pažeidė kelių eismo taisyklių 240 str. reikalavimus, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 7 d. numatytą pažeidimą. Pagal inkriminuojamą kelių eismo taisyklių 240 p. pažeidimą pareiškėjui buvo skirtas įspėjimas.
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas nutarimą skirti įspėjimą panaikinti ir bylą nutraukti.
2015-04-09 Kauno apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H-3-825/2015 nutarė pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2012-02-13 nutarimą Nr. 20N-1432161-12.
Sutinkamai su galiojančiais įstatymais bei įsakymais, policijos įstaigų vadovai ex officio turi vykdyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. Nr. 5-V-734 įsakymą ir policijos įstaigos vardu atsiprašyti to asmens dėl kurio priimtas neteisėtas sprendimas ar atliktas neteisėtas veiksmas. Tai suponuoja, jog policijos įstaigų vadovams yra nustatyta pareiga savarankiškai, savo iniciatyva atsiprašyti, nepriklausomai nuo to, ar suinteresuoti asmenys yra byloje pareiškę atitinkamą prašymą. Nelogiška būtų teigti, jog policijos įstaiga priėmusi neteisėtą sprendimą padaro asmeniui turtinę ir(ar) neturtinę žalą taip pat ir nevykdo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. Nr. 5-V-734 įsakymo ir neteisėtai apkaltintas žmogus, patyręs daugybę nepatogumų ginant savo teises teisme, dar turi papildomai kreiptis į atitinkamą policijos įstaigą, kad primintų jų pareigas. Taigi, taip policijos įstaiga neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ir(ar) atsisako juos atlikti. Šiuo atveju, Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. II-3-825/2015 yra įsiteisėjęs, policijos pareigūnų veiksmai ir sprendimai pripažinti neteisėtais, tačiau nebuvo raštu paaiškinta asmeniui, dėl kurio buvo priimtas neteisėtas sprendimas ir atliktas neteisėtas veiksmas, tokio veiksmo atlikimo priežastis ir nebuvo gautas atsiprašymas policijos įstaigos vardu.
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą grindžia Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus neteisėtų veiksmų tęstinumu, nes per visą šį laiką, nesulaukė nei policijos paaiškinimo, nei atsiprašymo už neteisėtus veiksmus. Nėra aišku, kiek ilgai būtų trūkęs toks neteisėtas Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus elgesys, nes nuo pareiškėjo jis nepriklauso. Daugiau nei 3 metus atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai draudė vairuoti transporto priemonę, kurios vairas yra dešinėje pusėje, todėl vertinant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į precedento neturinčią pažeidimo trukmę. Nebūnant pareiškėjo vietoje sunku apibudinti žodžiais nenusakomą bejėgiškumo ir beviltiškumo jausmą, kuomet po daugiau nei 3 bylinėjimosi metų įrodyta, kad Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pažeidė ne tik ES teisę, bet ir nacionalinę teisę ir apribojo pareiškėjo teisę naudoti transporto priemonę, kurios vairas yra dešinėje pusėje. Tai vis tiek nieko nekeičia, nes Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius neatliko veiksmų, kuriais būtų pašalintos neteisėtos institucijų veiklos sukeltos pasekmės. LR CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakovo atsakomybė už žalą dėl neteisėtų veiksmų. Pastebėjo, kad vadovaujantis minėto straipsnio 4 dalies nuostata, civilinė atsakomybė atsiranda tada, jei valdžios institucijų darbuotojai, šiuo atveju policijos pareigūnai, neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus. Todėl būtina nustatyti visas sudedamąsias civilinės atsakomybės dalis: neteisėtus veiksmus, kaltę, patirtą žalą ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir žalos atsiradimo. Pareiškėjas nurodo, jog savo veiksmais (neveikimu) atsakovas sukėlė skausmą, nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus.
Pareiškėjas skunde pateikia ir cituoja teismų praktiką nagrinėjamu klausimu.
Reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo pareiškėjas atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovas skunde ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėjo skundu nesutinka. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2012-02-13 nutarimu Nr. 20N-1432161-12 P. G. buvo skirta administracinė nuobauda - įspėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 1241 str. 7 d. Nuobauda skirta už tai, kad P. G. 2012-01-26 16 val. 17 min. Kaune, Chemijos gatvėje, vairavo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Didžiojoje Britanijoje, ir dalyvavo viešajame eisme, kai automobilis pritaikytas eismui kairiąja puse ir turi vairą dešinėje pusėje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 240 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas nutarimą skirti įspėjimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Kauno apylinkės teismas 2012-10-12 priėmė nutartį kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir prašyti ištirti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2010 m. balandžio 15 d. įstatymo redakcija, 2013 m. birželio 13 d. įstatymo redakcija) 25 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų KET (2008 m. liepos 16 d. nutarimo redakcija, 2012 m. vasario 29 d. nutarimo redakcija) 240 p. neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 6 d. nutarime Nr. KT6-N2/2015 nutarė pripažinti, kad „Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalis (2010 m. balandžio 15 d. įstatymo redakcija; 2013 m. birželio 13 d. įstatymo redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Kelių eismo taisyklių 240 punktas (2008 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija; 2012 m. vasario 29 d. įstatymo redakcija) tiek, kiek juose nustačius, kad draudimas dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, nustatyta, kad toks draudimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui“.
2015-04-09 Kauno apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H-3-825/2015 nutarė pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2012-02-13 nutarimą Nr. 20N-1432161-12.
Pareigūnas, 2012-01-26 surašęs P. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą už minėtą KET pažeidimą, ir policijos pareigūnas, 2012-02-11 priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, vadovavosi tuo metu Lietuvos Respublikoje galiojusiais teisės aktais, todėl pareigūnų veiksmai surašant protokolą ir nutarimą buvo teisėti ir atsiprašyti atlikus teisės aktuose numatytus veiksmus jie neturi.
Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - LR CK). Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų jos institucijų aktų, pareigūnų veiksmų (neveikimo), yra numatyta LR CK 6.271 str. Pagal LR CK 6.271 str. 4 d., neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų veiksmais laikoma šių subjektų neteisėta veika, kai jie neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, tačiau viešajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį.
Šalies argumentai
Pareiškėjo skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nei teismo, nei kitų institucijų nebuvo nustatyta. Pareiškėjui neįrodžius skunde nurodytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, atsakomybė pagal LR CK 6.271 str. negalima, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Kiti reikalavimai yra išvestiniai.
Nenustačius pareigūnų neteisėtų veiksmų negali būti priteisiama ir žala.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
- vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 17 d. Nr. 5-V-734 įsakymu dėl atsiprašymo už neteisėtus sprendimus ar veiksmus 1.1 p. įpareigoti Kauno AVPK Kelių valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininką A. B. atsiprašyti P. G. ir raštiškai paaiškinti neteisėto veiksmo ar sprendimo priėmimo priežastis dėl Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2012 m. vasario 13 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. 20N-1432161-12;
- atlyginti neturtinę 1000 Eur žalą;
- atlyginti turtinę 405,78 Eur žalą;
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2012-02-13 nutarimu Nr. 20N-1432161-12 P. G. buvo skirta administracinė nuobauda - įspėjimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 1241 str. 7 d. Nuobauda skirta už tai, kad P. G. 2012-01-26 16 val. 17 min. Kaune, Chemijos gatvėje, vairavo automobilį „Mitsubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Didžiojoje Britanijoje, ir dalyvavo viešajame eisme, kai automobilis pritaikytas eismui kairiąja puse ir turi vairą dešinėje pusėje, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 240 p. reikalavimus.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas nutarimą skirti įspėjimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Kauno apylinkės teismas 2012-10-12 priėmė nutartį kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir prašyti ištirti, ar Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2010 m. balandžio 15 d. įstatymo redakcija, 2013 m. birželio 13 d. įstatymo redakcija) 25 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų KET (2008 m. liepos 16 d. nutarimo redakcija, 2012 m. vasario 29 d. nutarimo redakcija) 240 p. neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. įtvirtintam asmenų lygybės principui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 6 d. nutarime Nr. KT6-N2/2015 pripažino, kad „Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalis (2010 m. balandžio 15 d. įstatymo redakcija; 2013 m. birželio 13 d. įstatymo redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 240 punktas (2008 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija; 2012 m. vasario 29 d. įstatymo redakcija) tiek, kiek juose nustačius, kad draudimas dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, nustatyta, kad toks draudimas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui“.
2015-04-09 Kauno apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-3-825/2015 pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūno 2012-02-13 nutarimą Nr. 20N-1432161-12.
Sutinkamai su Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-11-17 įsakymu Nr. 5-V-734 1.1 p. policijos vadovams pavesta: „kiekvienu atveju, kai policijos pareigūnų veiksmai ar sprendimai kompetentingo subjekto sprendimu (konstatavus, kad buvo pažeistos teisės normos) yra pripažįstami neteisėtais ir toks sprendimas įsiteisėja, raštiškai paaiškinti tam asmeniui, dėl kurio buvo priimtas neteisėtas sprendimas ar atliktas neteisėtas veiksmas, tokio veiksmo atlikimo ar sprendimo priėmimo priežastis ir jo policijos įstaigos vardu atsiprašyti.“
Taigi, analizuojant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-11-17 įsakymo Nr. 5-V-734 1.1 p., kuriuo pagrindu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, darytina išvada, jog jis gali būti taikytinas kiekvienu atveju tik nustačius, kad policijos pareigūnai savo veiksmais pažeidė galiojančias teisės normas (netinkamai jas pritaikė, neatliko tam tikrų veiksmų ir kt.).
Vadovaujantis Saugaus eismo įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintu vienu iš eismo saugumo užtikrinimo principų, būtent valstybės pareiga yra sudaryti saugias ir vienodas visiems eismo dalyviams dalyvavimo eisme sąlygas, o eismo dalyvių pareiga – žinoti ir laikytis valstybės nustatytos tvarkos. Eismo saugumas taip pat yra užtikrinamas priimant eismo saugumo užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus, vykdant valstybinę įstatymų ir kitų eismo saugumo užtikrinimą reguliuojančių teisės aktų vykdymo priežiūrą ir kontrolę (Saugaus eismo įstatymo 6 str. 1 d. 3 ir 8 p.). Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš aukščiau išanalizuotos byloje esančios medžiagos, policijos pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas ir siekdami užtikrinti saugias eismo sąlygas 2012-01-26 surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą už minėtą KET pažeidimą, ir policijos pareigūnas, 2012-02-11 priėmęs nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, vadovavosi tuo metu Lietuvos Respublikoje galiojusiais teisės aktais. Taigi, surašant protokolą ir priimant nutarimą galiojančios teisės normos pažeistos nebuvo. Policijos pareigūnams nesuteikta diskrecijos teisė plečiamai aiškinti teisės normas. Pareiga aiškinti teisės normas, ir jeigu kyla abejonės, kreiptis į aukštesnius teismus dėl atsiradusių prieštaravimų išaiškinimo, atitenka teismams. Kaip matyti iš surinktos medžiagos, nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tik 2015-02-06 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalis (2010 m. balandžio 15 d. įstatymo redakcija; 2013 m. birželio 13 d. įstatymo redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 240 punktas (2008 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija; 2012 m. vasario 29 d. įstatymo redakcija) prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.
Taigi, teisės normų prieštaravimai buvo nustatyti ir pripažinti tik 2015-02-06, ir tik nuo šio momento policijos pareigūnai galėjo vadovautis minėtu Konstitucinio teismo nutarimu, tačiau 2012 metais surašant protokolą ir priimant nutarimą privalėjo vadovautis tik galiojančiais teisės aktais ir juos taikyti, kitokios alternatyvos jie neturėjo, todėl pareigūnai nepažeidė tuo metu galiojančių teisės normų, vadinasi ir policijos įstaigos vardu atsiprašyti, bei raštiškai paaiškinti neteisėtų veiksmų ar neteisėto sprendimo priėmimo aplinkybes neprivalo. Pažymėtina, jog teisės normų prieštaravimai pripažinti ir išaiškinti minėtame Konstitucinio Teismo nutarime, bei išanalizuoti 2015-04-09 Kauno apylinkės teismo nutarime.
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą. Toks pareiškėjo prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį, terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą, taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (CK 6.271 str. 2 d.).
Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6. 249 str.). Tačiau įstatymų numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali atsirasti net ir nesant teisės pažeidėjo kaltės. Taip nustatoma griežta (objektyvi) atsakomybė. Vienas iš tokios atsakomybės atvejų yra numatytas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vadinasi, viešoji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2004; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-330/2008).
Kaip matyti iš aukščiau išanalizuotų aplinkybių, policijos pareigūnų veiksmuose nėra nustatyta neteisėtų veiksmų. Nutarimas priimtas pareiškėjo atžvilgiu panaikintas dėl to, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-02-06 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 4 dalis (2010 m. balandžio 15 d. įstatymo redakcija; 2013 m. birželio 13 d. įstatymo redakcija) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 240 punktas (2008 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija; 2012 m. vasario 29 d. įstatymo redakcija) prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str., konstituciniam teisinės valstybės principui, ir šį išaiškinimą Kauno apylinkės teismas taikė priimant 2015-04-09 nutarimą. Policijos pareigūnai surašant protokolą ir 2012-02-13 priimant nutarimą pagrįstai ir teisėtai taikė galiojančias teisės aktų normas ir kitos alternatyvos neturėjo.
Byloje yra pareikštas reikalavimas dėl 405,78 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau šio reikalavimo pareiškėjas atsisakė. Pareiškėjas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 str., turi teisę atsisakyti skundo (ar jo dalies) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pareiškėjas, išreikšdamas savo valią, šia įstatymo jam suteikta teise pasinaudojo ir ją realizavo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, skundo atsisakymas priimtinas, administracinė byla šioje dalyje dėl 405,78 Eur turtinės žalos priteisimo nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Skundą tenkinti dalinai.
Nutraukti administracinę bylą dalyje dėl 405,78 Eur turtinės žalos priteisimo.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, per Kauno apygardos administracinį teismą.