- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- e2S-1430-577/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34428-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Miravita“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Nobus Lt“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miravita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Miravita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nobus Lt“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimu už akių iš atsakovės UAB „Nobus Lt“ ieškovei UAB „Miravita priteista 11 399,47 Eur skolos, 321,64 Eur palūkanų, 6 proc. metinių procesinių palūkanų ir 264 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šio teismo sprendimo pagrindu ieškovei išduotas vykdomasis raštas. 2017 m. sausio 17 d. nutartimi patenkintas atsakovo UAB „Nobus Lt“ pareiškimas dėl 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, sprendimas už akių panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas. Atsakovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Miravita“ pinigines lėšas, esančias bendrovės banko sąskaitoje bendrai 13 438,16 Eur sumai. Prašymą grindė tuo, kad sprendimu už akių priteista suma bei vykdymo išlaidos yra visiškai išieškotos. Mano, jog priėmus atsakovei palankų sprendimą, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, kadangi iš atsakovo išieškotos piniginės lėšos gali būti panaudotos kitų ieškovo kreditorių reikalavimams dengti. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei bus sudarytos galimybės nevaržomai disponuoti atsakovės pinigais, dėl ko gali kilti teisminių ginčų dėl galimų nuostolių bei žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi atsakovės UAB „Nobus Lt“ prašymą tenkino, areštavo ieškovės UAB „Miravita“ 13 438,16 Eur dydžio pinigines lėšas, esančias pas ieškovą ar trečiuosius asmenis, palikdamas teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą (-as), uždrausdamas disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, bei leisdamas areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su atsakove, valstybe, išmokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, darbuotojams. Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimo už akių pagrindu išduotas vykdomasis raštas yra įvykdytas. Įvertinęs pateiktus duomenis apie civilinėje byloje Nr. L2-51823-235/2016 UAB „DR Verslas“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytą UAB „Miravita“ turto areštą 17 856 Eur sumai, teismų informacinės sistemos Liteko duomenis apie 2016-2017 m. teismuose išnagrinėtas bylas dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo, kuriose patenkinti reikalavimai UAB „Miravita“ atžvilgiu, teismas padarė išvadą, kad netaikius atsakovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei nepalankaus sprendimo priėmimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Siekdamas užtikrinti abiejų šalių lygiateisiškumą ir interesų pusiausvyros principo įgyvendinimą, atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas tenkino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nepagrįstą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
3.1. Prieš priimant skundžiamą nutartį, civilinėje byloje Nr. L2-51823-235/2016 ieškovės atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, patvirtinus tarp UAB „DR Verslas“ ir UAB „Miravita“ sudarytą taikos sutartį. Aplinkybės, kad nutartis dar nebuvo įsiteisėjusi, negali būti pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui šioje byloje.
Vieša Juridinių asmenų registro informacija patvirtina, kad ieškovė yra veikiantis ir veiklą vykdantis juridinis asmuo, laiku teikiantis finansinės atskaitomybės dokumentus. Tai, kad įmonė turi skolų kitiems kreditoriams, nereiškia, jog ji yra nemoki ar negalės įvykdyti atsakovei galimai palankų teismo sprendimą, nes šie duomenys neparodo tikrosios ieškovės finansinės padėties. Aplinkybė, kad teismuose yra nagrinėjamos kitos bylos, nepatvirtina ieškovės nesąžiningumo ir bandymo nuslėpti turtą, t. y. būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pateikti dokumentai (balansas už 2016 metus; 2017 m. vasario 2 d. Rangos darbų sutartis Nr. 12999-160691G21, sudaryta su UAB „AXIS power“, pagal kurią įvykdžiusi ieškovė ketina gauti 62 787,50 Eur pajamų), patvirtina gerą ieškovės finansinę padėtį ir paneigia būtinybę laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Be to, juridiniam asmeniui 13 438,16 Eur suma nelaikytina didele. Nutartis pažeidžia ieškovės interesus, itin apsunkina sklandų veiklos vykdymą; įmonė patiria didelius suvaržymus negalėdama normaliai vykdyti savo veiklos ir dėl to patiria nuostolių.Atsakovė UAB „Nobus Lt“ atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. preliminaraus balanso už 2016 metus bei Pelno (nuostolių) ataskaitos kopijas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį Nr. L2-51823-235/2016, kuria patvirtinus taikos sutartį nuspręsta panaikinti laikinąsias apsaugos priemones; 2017 m. vasario 2 d. Rangos darbų sutarties kopiją. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi šiuo atveju teismas atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išnagrinėjo nepranešęs ieškovei, todėl apeliacinės instancijos teismas priima pateiktus įrodymus ir juos vertina (CPK 314 straipsnis). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra tik numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.Nagrinėjamu atveju, ieškovė atskirojo skundo argumentus iš esmės sieja su grėsmės jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymui nebuvimu. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad Turto arešto aktų registre buvo registruotas ieškovės turto areštas 17 856 Eur sumai, tai pat tai, kad 2016-2017 metais teismuose išnagrinėta daugiau bylų dėl skolinių įsipareigojimų nevykdymo, kuriuose patenkinti reikalavimai UAB „Miravita“ atžvilgiu, padarė išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.Teismų praktikoje preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Žinoma, ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se (pats savaime) nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016, 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1456-196/2016). Kadangi šioje byloje laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo siekiama užtikrinti galimą teismo sprendimo atgręžimo įvykdymą, todėl priešingai, nei nurodyta paminėtose nutartyse, įrodinėjimo našta dėl geros turtinės padėties perkeliama ieškovei. Siekdama įrodyti, kad skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones neegzistuoja, ieškovė pateikė įrodymus, jog 2017 m. kovo 20 d. nutartimi (t. y. iki nutarties byloje priėmimo) civilinėje byloje Nr. L2-51823-235/2016 patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį, buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad realią galimybę grąžinti atsakovei 13 438,16 Eur apibūdina ne pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o turimų įsipareigojimų bei turimo turto (gaunamų pajamų) santykis. Iš pateiktos taikos sutarties turinio matyti, jog ieškovės įsipareigojimai minėtoje byloje nebuvo įvykdyti iš karto (ieškovė įsipareigojo trečiajam asmeniui mokėti skolą dalimis), t. y. 17 856 Eur įsiskolinimas liko nepadengtas. Be to, teismas nustatė ir faktą apie kitus UAB „Miravita“ atžvilgiu priimtus teismo sprendimus dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo. Apeliantė nenurodė ir nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad su kitais kreditoriais, kuriems atitinkamos sumos priteistos teismo sprendimais, ji atsiskaitė.Be to, priešingai, nei nurodyta atskirajame skunde, ieškovės pateikti finansinės atskaitomybės duomenys (preliminarus balansas už 2016 metus bei Pelno (nuostolių) atsakaita), apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat neįrodo geros ieškovės turtinės padėties. Ieškovės įsipareigojimai siekia 113 493 Eur, ir tai per vienerius metus mokėtinos sumos bei trumpalaikiai įsipareigojimai. Iš viso įmonės turimo 163 944 Eur vertės turto, net 162 624 Eur turtas yra trumpalaikis (ir tik 1 320 Eur materialus ilgalaikis). Pažymėtina, kad trumpalaikiam turtui priskiriamas per vieną ataskaitinį laikotarpį (vienerius finansinius metus) pajamoms uždirbti sunaudojamas turtas. Todėl net ir realiai šiuo metu egzistuojantis jis iš esmės pagal savo pobūdį gali keistis, todėl negali patikimai garantuoti pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimo ilgesnėje perspektyvoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1941/2014). Taip pat pažymėtina, jog apeliantė teigdama, kad juridiniam asmeniui 13 438,16 Eur suma nėra didelė, kartu nurodo, jog pritaikyti apribojimai itin apsunkina sklandų veiklos vykdymą. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad minėtą sumą ieškovė iš atsakovės gavo teismo sprendimo už akių, kuris buvo panaikintas, pagrindu. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokia suma ieškovei yra didelė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog netaikius atsakovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui nepalankaus sprendimo priėmimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, laikytina pagrįsta. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atskirojo skundo argumentais naikinti arba keisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.