- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-27
- Bylos Nr.
- 2-4628-979/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03821-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G., I. M., VĮ Turto bankas
- Kategorijos
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant pareiškėjui A. V., suinteresuotiems asmenims J. G., I. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Turto bankas, J. G., I. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. V. kreipėsi į teismą (b. l. 1-3), prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė motinos A. V., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą. Juridinį faktą pareiškėjas prašo nustatyti tam, kad gautų paveldėjimo teisės liudijimą į pagal įstatymą paveldimą turtą. Nurodė, kad po motinos A. V. liko nekilnojamas turtas – gyvenamasis namas su priklausiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės nebuvo registruotas VĮ Registrų centre. Alytaus rajono savivaldybės administracijos seniūnijos pažyma patvirtina nekilnojamojo turto buvimo faktą. Pažymėjo, kad nuolat gyveno namuose (duomenys neskelbtini), jais naudojosi, tvarkė ir prižiūrėjo po motinos A. V. mirties, mokėjo mokesčius. Po A. V. mirties į notarų biurą per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, terminą palikimui priimti praleido. Laiko, kad palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Ginčo su kitais įpėdiniais – suinteresuotais asmenims J. G., I. M., nėra, pretenzijų dėl paveldimo turto nereiškė.
Pareiškėjas A. V. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tėvų namuose liko gyventi, seserys – suinteresuoti asmenys J. G., I. M., iš tėvų namų išėjo, sukūrė savo šeimas. Po tėvo A. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo niekas nepriėmė, kartu su motina A. V. gyveno namuose.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta šaukimu, neatvyko. Atsiliepime į pareiškimą (b. l. 31-32) pažymėjo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui pagal pareiškėjo pareiškimą, kad priėmė palikimą po motinos A. V. mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštarauja, jeigu bus pateikti tai patvirtinantys įrodymai, kuriuos teismas pripažins pagrįstais ir išsamiais.
Suinteresuotas asmuo J. G. teismo posėdžio metu pareiškėjo A. V. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad po motinos mirties likusiu turtu rūpinosi ir naudojosi pareiškėjas A. V.. Pretenzijų į paveldimą turtą neturi, baigusi mokyklą iš tėvų namų išvyko (duomenys neskelbtini) metai, pareiškėjas A. V. liko gyventi tėvų namuose, gyvena nuolat, rūpinasi ir prižiūri pastatus.
Suinteresuotas asmuo I. M. teismo posėdžio metu pareiškėjo A. V. pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad tėvų namuose liko gyventi pareiškėjas A. V., iš tėvų namų išvyko po mokslų baigimo. Pareiškėjas po motinos mirties rūpinasi namais, juos prižiūri. Pretenzijų į paveldimą turtą nereiškia, dėl palikimo priėmimo nesikreipė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo A. V., suinteresuotų asmenų J. G., I. M. paaiškinimais, bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. V., (duomenys neskelbtini) mirė A. V. – pareiškėjų A. V. ir suinteresuotų asmenų J. G., I. M. tėvai (b. l. 7, 8). Paveldėjimo byla po A. V. mirties nebuvo užvesta, testamentas nebuvo sudarytas (b. l. 21). Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos A. V. mirties palikimą, atsiradusį pagal įstatymą, priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (b. l. 1-3).
Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos tiems paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (įsigaliojo 2001 m. liepos 1d.). Pareiškėjo, suinteresuotų asmenų J. G., I. M. motina mirė (duomenys neskelbtini), t. y. iki įsigaliojant CK, galiojant 1964 m. CK, todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos pastarojo kodekso teisės normos.
Bylos duomenys patvirtina, kad A. V. vardu (duomenys neskelbtini). namų ūkio knygoje buvo registruoti pastatai ir statiniai: (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-14, 22). Pastatai ir statiniai, daiktinės teisės į juos nėra registruotos (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 str.). Pagal tuo metu Lietuvoje galiojusius norminius aktus pastatų nuosavybės teisė kaimo vietovėje buvo registruojama apylinkių tarybose vedamose ūkinėse knygose, be to, LTRS KŪM RTIB Alytaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biure 1981 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta A. V. vardu namų valdos techninės apskaitos byla Nr. 5336 (b. l. 9-14). Taigi, po A. V. mirties jos įpėdiniams atsirado palikimas į minėtus pastatus ir statinius (1964 m. CK 132 str., 601 str. 1 d.).
Pareiškėjas A. V., suinteresuoti asmenys J. G., I. M. yra pirmos eilės įpėdiniai palikimui po motinos mirties pagal įstatymą paveldėti (1964 m. CK 573 str. 1 d. 1 p.). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, turi jį priimti (1964 m. CK 587 str. 1 d.), įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 2 d., 3 d.). Pažymėtina, kad aiškinant 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, nurodoma, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia įpėdinio atliekamus veiksmus, kuriais išreiškiamas siekis įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Byloje esančiais duomenimis, taip pat teismo posėdyje ištirtais įrodymai nustatyta, kad po A. V. mirties jos palikimu, tame tarpe likusiu paveldimu turtu – pastatais ir statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), rūpinosi ir prižiūrėjo pareiškėjas A. V. (mokėjo mokesčius (b. l.15, 16-18), toliau nuolat gyvena, t. y. aktyviais veiksmais išreiškė savo valią priimti palikimą ir to siekė. Duomenų apie tai, kad į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą kas nors kreipėsi dėl palikimo po A. V. mirties, nėra. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo A. V. prašomas juridinis faktas.
Įvertinus nustatytas nurodytas aplinkybės, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas A. V., mirus motinai A. V., priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą pagal įstatymą valdyti (1964 m. CK 587 str. 2 d.). Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str., 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,42 Eur, todėl tenkinus pareiškėjo pareiškimą, valstybės naudai priteistina iš pareiškėjo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str., 443 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos A. V. mirties, gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradedamas faktiškai paveldimą pagal įstatymą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui po A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pagal įstatymą gauti.
Priteisti iš pareiškėjo A. V. 8,42 Eur (aštuonis eurus 42 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą patiekti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus rajono apylinkės teismą.