Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius išnagrinėjo prokuroro Dariaus Šneiderio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

J. K., gim. 1955-08-06, a.k. (duomenys neskelbtini) vedęs, pensininkas, gyv. viet. adr. (duomenys neskelbtini), teistas 1 kartą 2012-09-10 Širvintų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metų ir 3 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant 2 mėnesių laikotarpiui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie smurtą patyrusios nukentėjusiosios, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. kaltinamas tuo, kad smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, t.y., kad 2018 m. birželio 14 d. apie 7 val. 30 min., būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu, nustatytas 3,00 prom. girtumas), savo sodybos, esančios, (duomenys neskelbtini) kieme, žodinio konflikto su sutuoktine A. K. metu, ištraukė jai iš rankų plaktuką ir norėjo pastarajai plaktuku suduoti. A. K. atsitraukus, J. K. į ją metė plaktuką ir pataikė į dešinės rankos dilbį, taip sukeldamas savo sutuoktinei fizinį skausmą. Jis kaltinamas, kad šiais savo smurtiniais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

2018 m. birželio 18 d. byloje gautas pranešimas kaltinamasis J. K. 2018 m. birželio 18 d. mirė.

Baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Teisme gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 7 – ojo skyriaus prokuroro Dariaus Šneiderio pranešimas, kuriame nurodoma, kad J. K. 2018 m. birželio 18 d. mirė, tą patvirtina ir registro duomenys LITEKO sistemoje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Nustačius bent vieną iš jų, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas, turi būti nutrauktas. Teisinių pasekmių, kylančių nustačius BPK 3 straipsnio 1 dalyje numatytą aplinkybę, reikšmė – baudžiamųjų procesinių teisinių santykių neatsiradimas arba jų nutrūkimas – lemia tinkamo šio straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo svarbą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą, mirus asmeniui, baudžiamasis procesas jam nutraukiamas, nepriklausomai nuo proceso stadijos. Nagrinėjimo teisme metu byla nutraukiama BPK 254 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

Teismas nenustatė teisinių pagrindų, kuriems esant baudžiamasis procesas turėtų būti tęsiamas, todėl J. K. byla nutrauktina jam mirus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo yra laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

BPK 22 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis yra proceso dalyvis, dėl kurio BPK nustatyta tvarka yra prokuroro priimtas kaltinamasis aktas arba prokuroro pareiškimas nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, taip pat asmuo, prieš kurį teisme yra nagrinėjama byla privataus kaltinimo ar pagreitinto proceso tvarka. Kaltinamasis tampa nuteistuoju tik tada, kai dėl jo yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ir išteisintuoju – tik tada, kai yra priimtas išteisinamasis nuosprendis.

Šioje byloje J. K. nėra pripažintas kaltu ir nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl nėra pagrindo bylą nagrinėti jį reabilituojančiais pagrindais. Nutraukiant bylą pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą, asmens kaltė nenustatoma, todėl bylos nutraukimas neprieštarauja Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintai asmens nekaltumo prezumpcijai.

Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju išnagrinėjus bylą iš esmės, iškiltų galutinio teismo sprendimo rūšies problema, nes išnagrinėjus bylą, turi būti priimtas apkaltinamasis arba išteisinamasis nuosprendis, arba byla nutraukta (BPK 303 straipsnio 1 dalis). Teismas nuosprendžiu nutraukia bylą, jeigu yra BK 36 – 40, 93 straipsniuose, 114 straipsnio 3 dalyje, 189¹ straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 3 dalyje ir 291 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti pagrindais atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi teismas šioje byloje negalėtų baudžiamuoju įsakymu užbaigti bylos nagrinėjimo, nes Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas įsakmiai nurodo, kad esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytam pagrindui, tai yra, mirus kaltinamajam, byla užbaigiama teismo nutartimi (BPK 254 straipsnio 4 dalis).

Mirus kaltinamajam, negali būti tinkamai tikrinamas prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu suformuluoto kaltinimo pagrįstumas ir užtikrintos kaltinamojo bei nukentėjusiosios teisės. Kaltinamasis nekaip negali pareikšti savo pozicijos dėl kaltinimo, įgyvendinti savo teisės gintis, todėl teisingas bylos faktinių aplinkybių nustatymas būtų pasunkintas arba visai neįmanomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos biuletenio Nr. 36, pusl. Nr. 326-335, Vilnius 2012).

Šioje byloje kaltinamajam J. K. apkaltinamasis nuosprendis nepriimtas, todėl byla negali būti nagrinėtina mirusįjį reabilituojant.

Kaltinamajam J. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikinama, kadangi dėl kaltinamojo mirties minėta kardomoji priemonė tapo nebereikalinga.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 232 straipsnio 7 punktu, 254 straipsnio 4 dalimi, 318 straipsniu, 424 straipsniu,

nutaria:

Nutraukti baudžiamąjį procesą dėl kaltinamajam J. K. pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kaltinamajam mirus.

J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nutartį išsiųsti susipažinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokuratūrai ir nukentėjusiajai.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per 20 dienų nuo jos paskelbimo, skundą paduodant Vilniaus regiono apylinkės teisme.