Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 435 – 198 / 2010

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 2 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. J. – S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-811/2010 pagal ieškovės Ž. J. – S. ieškinį atsakovėms R. J. ir E. M. (mergautinė pavardė J.), trečiajam asmeniui V. A. J. dėl 48 000 Lt nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas laikė, kad atsakovė E. M. įvykdė atstovaujamosios – ieškovės nurodymus – pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą už didesnę, nei nurodyta įgaliojime, kainą. Teismo nuomone, pati atsakovė E. M. pranešė ieškovei aplinkybę, jog jos butas Klaipėdoje yra parduotas; tą patį patvirtino ir ieškovės motina atsakovė R. J.; ieškovės teiginį, kad apie buto pardavimą ji sužinojo iš savo draugės J. M., paneigė pati liudytoja apklausta J. M., kuri paaiškino, kad apie buto pardavimą ji sužinojo iš pačios ieškovės po to, kai jai kažkas paskambinęs apie tai pranešė; tretysis asmuo V. A. J. taip pat nurodė 2002 m. rudenį sužinojęs, kad ieškovės butas parduotas. Kadangi dalyvaujantys byloje asmenys yra artimieji giminaičiai, gerai sutarė, buto pardavimo metu, išskyrus ieškovę, kartu gyveno, akivaizdu, kad apie šią aplinkybę visi žinojo. Iš atsakovės R. J. ir atsakovės E. M. atstovo advokato R. Vaitekūno paaiškinimų, trečiojo asmens V. A. J. atsiliepimo civilinėje byloje Nr. 2-3572-400/2008, padarė išvadą, kad butas Klaipėdoje buvo pirktas ieškovės tėvų trečiojo asmens V.A. J. ir R. J. lėšomis nesiekiant sukurti ieškovei, kaip šio buto savininkei, teisinių pasekmių. Aplinkybę, kad būstas buvo nupirktas už tėvų pinigus, teismo pasėdyje patvirtino ir pati ieškovė, kuri nelaikė savęs (iš jos elgesio matyti) buto Klaipėdoje savininke, todėl nemanė, kad už butą gauti pinigai jai teisėtai priklauso, nesitikėjo jų atgauti ir jų neieškojo. Teismo nuomone, didesnė tikimybė, jog tarp šalių buvo nerašytas susitarimas, jog už butą Klaipėdoje gauti pinigai bus perduoti tiems asmenims, kurie laikė save tikraisiais buto savininkais – ieškovės ir atsakovės E. M. tėvams V.A. J. ir R. J.. Vertindamas, kad pavedimo santykiai susiklostė tarp artimųjų giminaičių, teismas laikė, jog atsakovė E. M. savo pareigą atliko, t. y. pateikė ataskaitą apie įgaliojimo įvykdymą ir perdavė už butą gautus pinigus pagal nerašytinį susitarimą savo tėvams. Įgaliotojai buvo žinoma buto pardavimo kaina, taip pat tai, kad už butą gauti pinigai bus perduoti tėvams. Tuo pačiu ieškovė žinojo, kad dalis už butą gautų pinigų buvo panaudota atsakovės E. M. butui pirkti, tačiau jokių pretenzijų nereiškė, sandorių pripažinti negaliojančiais, taikyti restituciją neprašė. Aplinkybes, kad ieškovė buvo silpnos sveikatos, gydėsi ir todėl negalėjo grįžusi iš Airijos pasirūpinti savo turtu, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės pažyma, iš kurios matyti, kad ieškovė gydėsi šioje įstaigoje laikotarpyje nuo 2004-01-16 iki 2004-02-02 ir laikotarpyje nuo 2005-08-07 iki 2005-08-16.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į Liteko sistemos duomenų bazėje esančius duomenis, t. y. kad Panevėžio miesto apylinkės teisme 2008-05-14 gautas R. J. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės; šalys ginčijasi dėl turto padalinimo; besiskiriančių sutuoktinių ginčuose jų dukros pasirinko remti skirtingas ginčo puses: ieškovė – tėvo V. A. J., atsakovė E. M. motinos R. J.. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė susirūpino pinigais, gautais pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, tik po šio ieškinio gavimo: sutarties dėl šio buto pardavimo, perdavimo – priėmimo akto nuorašus išsiėmė 2008-06-30, ieškinį teismui padavė 2008-07-15.

Ieškovės manymu, teismas nepagrįstai netaikė 10 metų ieškinio senaties termino, kadangi atsakovės nepagrįstai praturtėjo. Be to, teismas nepagrįstai laikė, jog ieškovė apie savo teisės pažeidimus sužinojo ar galėjo ir turėjo sužinoti iš karto po to, kai jos nuosavybės teisė buvo pažeista ir jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto pardavimo faktas buvo įregistruotas viešame registre, t. y. 2002-11-11. Tokiu būdu, neteisingai buvo nustatyta ieškovės teisės į ieškinį atsiradimo diena. Priešingai šiems teismo teiginiams, apie buto pardavimą ji sužinojo tik 2002 m. gruodžio mėn. per Šv. Kalėdas iš pažįstamų. Pardavusi butą sesuo – atsakovė E. M. jai apie tai nepranešė, su butu susijusių dokumentų neperdavė, o iš karto sužinojusi apie buto pardavimą, su seserim susisiekti neturėjo galimybės, kadangi buvo išvykusi dirbti į Airiją. Tik grįžusi iš Airijos 2003 m. pabaigoje ėmė reikalauti už butą parduotų pinigų, skambino telefonu, tačiau atsakovė vengė susitikti, greitai išvažiavo į Vokietiją. Akivaizdu, jog motina, atsakovė R. J., kartu su seserimi veikė bendrai, seniai turėjo planą parduoti ieškovei priklausantį butą ir pasisavinti už jį gautus pinigus. Taigi, tik 2002 m. gruodžio mėn. (teisės į ieškinį atsiradimo laikas), sužinojusi apie tai, jog yra parduotas jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, dėjo visas pastangas tikslu, jog įgaliotinis - atsakovė E. M. tinkamai įvykdytų pagal įgaliojimą savo pareigas ir nebūtų pažeistos ieškovės teisės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Ieškovė Ž. J. – S. 2008-07-15 kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių R. J. ir E. M. solidariai 48 000 Lt. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad pavedimo santykiai susiklostė tarp artimųjų giminaičių ir sprendė, kad atsakovė E. M. savo pareigą atliko - pateikė ataskaitą apie įgaliojimo įvykdymą ir perdavė už butą gautus pinigus pagal nerašytinį susitarimą savo tėvams. Taip pat pirmos instancijos teismas konstatavo, kad šalių ginčas kilo iš neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, todėl ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.).

Ieškovė savo apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad atsakovė E. M. neįvykdė įstatymuose nurodytos pareigos tinkamai ir laiku pateikti ataskaitą apie pavedimo įvykdymą, atsiskaityti už viską, ką yra gavusi vykdydama pavedimą (CK 2.150 str.), nurodydama, kad ginčams iš pavedimo sutarties taikomas ne sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, bet bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, kurio ji (apeliantė) nepraleido.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kurių pagrindu ieškinys buvo atmestas. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties taikymą, netinkamai įvertino įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 329 str.1 d., 330 str.)

Byloje nustatyta, kad ieškovė Ž. J. – S. 2002-07-31 Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure surašė įgaliojimą (t. 1, b. l. 6), kuriame įgaliojo atsakovę E. M. (J.) savo nuožiūra ir sąlygomis parduoti ne mažiau kaip už 44 000 Lt jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, ir atlikti kitus teisinius veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Atsakovė E. M., veikdama pagal įgaliojimą, ieškovės vardu 2002-10-23 pirkimo – pardavimo sutartimi šį butą pardavė J. Š. ir A. Š. (t. 1, b. l. 7-8). Šalys pripažįsta, kad atsakovė E. M. už parduotą butą gautų pinigų, su butu susijusių dokumentų ieškovei neperdavė. Už butą gauti pinigai pervesti į atsakovės E. M. sąskaitą (t. 1, b. l. 115). Be to, atsakovė E. M. 2002-12-02 įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, kuriam pirkti panaudojo dalį vykdydama įgaliojimą gautų pinigų (t. 1, b. l. 115, baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 168).

CK 1.63 str. 1 d. nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. CK 2.133 str. nuostatos leidžia daryti išvadą, kad atstovo veikimas atstovaujamojo vardu neatsiejamas nuo veikimo tiktai išimtinai atstovaujamojo interesais. Atstovaujamojo ir atstovo santykiams būdingas lojalumas, šalių tarpusavio pasitikėjimas, pagarba atstovaujamojo interesams. Civilinės teisės doktrinoje tokie santykiai vadinami fiduciariniais (pasitikėjimo) teisiniais santykiais. Atstovas privalo elgtis sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, ginti atstovaujamojo teises ir interesus, neveikti priešingai tiems interesams, vengti galimo savo asmeninių ir atstovaujamojo interesų konflikto (CK 6.760 str. 1 d. reikalavimas). Tai reiškia, kad atidus ir protingas įgaliotinis turi vykdyti pavedimą taip, kaip įprastomis sąlygomis elgtųsi pats įgaliotojas. Atstovo veikimas tiksliai pagal įgaliotojo nurodymus ir tiktai jo interesais yra vienas pagrindinių atstovavimo santykių principų. Bylos faktinės aplinkybės įrodo, kad ieškovės įgaliotinė E. M., sudarydama buto pirkimo – pardavimo sandorį su trečiaisiais asmenimis šio principo nesilaikė, veikė ne ieškovės labui (jos naudai), sandorį sudarė rūpindamasi ne ieškovės, o savo pačios ir savo artimųjų interesais.

Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str. 1 d.). Įgaliojimu išreiškiama atstovui suteikiamų teisių apimtis ir turinys. Vadovaujantis byloje esančiais įrodymais, akivaizdu, jog ieškovė ir atsakovė E. M. sudarė pavedimo sutartį (CK 6.756 str. 1, 2 d.). Šios sutarties galutinis tikslas – ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto pardavimas už tam tikrą kainą (ne mažesnę kaip už 44 000 Lt), ir būtent tokio tikslo Ž. J. – S. siekė, sudarydama sutartį su atsakove. Taigi, pavedimo sutartimi ieškovė pavedė E. M. savo nuožiūra ir sąlygomis parduoti ne mažiau kaip už 44 000 Lt jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) , Klaipėdoje, ir atlikti kitus teisinius veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Pirmos instancijos teismo išvada, kad butas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje pirktas ieškovės tėvų lėšomis nesiekiant sukurti ieškovei, kaip šio buto savininkei, teisinių pasekmių atmestinas, nes minėto buto pirkimo pardavimo sutartis neginčijama ir todėl buto Klaipėdoje pirkimo pardavimo sutarties teisėtumas negali būti kvestionuojamas. CK 2.150 str. įtvirtinta imperatyvaus turinio nuostata dėl atstovo pareigos atsiskaityti. Atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. CK 6.760 str. 3 d. nustatyta, kad įvykdęs pavedimą, įgaliotinis privalo įgaliotojo reikalavimu, o atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, ir be reikalavimo, suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą. Sudariusi buto pirkimo – pardavimo sutartį su trečiaisiais asmenimis, atsakovė ( įgaliotinė ) privalėjo pateikti ieškovei atitinkamą informaciją apie įgaliojimo įvykdymą ir realiai perduoti gautą piniginę sumą. Nurodyta atstovo pareiga informuoti skirta tam, kad keičiantis aplinkybėms pavedimo vykdymo metu atstovaujamasis galėtų kontroliuoti atstovo veiksmus, duoti jam naujus ar tikslesnius nurodymus bei kitaip įgyvendinti savo interesus. Pagal CK 6.760 str. 4 d., įvykdęs pavedimą įgaliotinis privalo pranešti apie tai įgaliotojui, pateikti pavedimo vykdymo ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą, jeigu sutartis nenustato ko kita. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pati atsakovė E. M. pranešė ieškovei aplinkybę, jog jos butas Klaipėdoje yra parduotas, tą patį patvirtino ir ieškovės motina atsakovė R. J., liudytoja apklausta J. M., taip pat tretysis asmuo V. A. J. nurodė 2002 m. rudenį sužinojęs, kad ieškovės butas parduotas, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė ( įgaliotinė ) būtų informavusi ieškovę, pateikusi jai ataskaitą su atstovavimu susijusiais klausimais. CK 6.760 str. imperatyviai nustatyta, kad įgaliotinis visą, ką gavo vykdydamas pavedimą privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Šios įstatyme numatytos pareigos atsakovė neįvykdė – 48 000 Lt, gautų pardavus ieškovei nuosavybės teisę priklausiusį butą, ieškovei neperdavė. Atsakovė pripažįsta, kad pinigų už parduotą ieškovės butą ieškovei neperdavė. Kadangi tarp ieškovės ir atsakovės E. M. ginčas kilo iš pavedimo teisinių santykių, tai pirmos instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo nerašytas susitarimas, jog už butą Klaipėdoje gauti pinigai bus perduoti ieškovės ir atsakovės E. M. tėvams ( V.A. J. ir R. J. ) prieštarauja minėtoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms, reglamentuojančioms įgaliotinio ( atsakovės) pareigas ( CK 6.760 str. 4 d., 5 d.). Pažymėtina, kad pavedimo teisiniai santykiai susiklostė tik tarp ieškovės ir atsakovės E. M.. Ieškovės pavedimą parduoti butą turėjo vykdyti viena atsakovė E. M. (įgaliotinė). Todėl šiuo atveju solidari atsakovių E. M. ir R. J. atsakomybė nekyla ( CK 6.760 str. 7 d.). Ieškovė nedavė sutikimo įgaliotinei ( atsakovei E. M.) naudoti ieškovei priklausančių pinigų už parduotą butą ( perduoti tėvams, pirkti butą (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje). Disponuodama ieškovės finansiniu turtu be jokios informacijos ieškovei teikimo, be pranešimo įgaliotojai apie savo atliekamus veiksmus, įgaliotinė E. M. veikė neteisėtai, nesuderinusi savo veiksmų su ieškovės valia, t.y. priešingai atstovaujamosios interesams. CK 6.760 str.8 d. nustatyta, kad įgaliotinis neturi teisės naudoti gautos vykdant pavedimą informacijos ar turto savo interesais, išskyrus sutarties ar įstatymo numatytais atvejais, taip pat kai sutikimą naudoti informaciją ar turtą duoda įgaliotojas. Jeigu įgaliotinis šios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti įgaliotojui dėl to padarytus nuostolius bei grąžinti tai kas yra jo nepagrįstas praturtėjimas. Atsakovė E. M. nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita ir pinigų suma - 48 000 Lt, kuriuos ji gavo pardavusi ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, aptartais įstatymo pagrindais priteistina ieškovės naudai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčams iš pavedimo teisinių santykių bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 d.) ir ieškovė šio termino nepraleido, nes apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2002 metais.

Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 800 Lt ( b.l.4, t-1, b.l.59,83, t-2). Šios ieškovės bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės CPK 93 str. 1 d. pagrindu. Ieškovė už ieškinį pirmos instancijos teisme buvo atleista nuo 1240 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, už apeliacinį skundą atleista nuo 840 Lt žyminio mokesčio mokėjimo ( b.l.15, t-1, b.l.81., t-2). Bylinėjimosi išlaidos valstybei (viso 2080 Lt) priteistinos iš atsakovės CPK 96 str.1 d. pagrindu. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 6,45 Lt ir priteistinos iš atsakovės LR CP 88 str.1 d.3 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 17d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir išdėstyti taip:

Ž. J. – S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš E. M. ( mergautinė pavardė J.) a.k. (duomenys neskelbtini) 48 000 Lt ( keturiasdešimt aštuonis tūkstančius) nuostolių atlyginimo, 800 Lt bylinėjimosi išlaidų Ž. J. – S., a.k(duomenys neskelbtini) naudai ir 2086,45 Lt ( du tūkstančius aštuoniasdešimt šešis litus 45 centus ) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.