Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apygardos teismo 2016-07-26 nutartimi panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-22 nutarimas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, kurioje R. B. kaltinamas padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad jis, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdavio atstovu, pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 99 straipsnio reikalavimus, neužtikrino, kad su darbuotoju A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie šio asmens priėmimą į darbą, o būtent, 2015 m. spalio 2 d., 11.20 val., kelyje A11, Šiauliai-Palanga, 51 km., Šiaulių r., A. K. vairavo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. B. priklausantį automobilį Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), transportavo UAB (duomenys neskelbtini) siuntinius, t.y. atliko veiksmus UAB (duomenys neskelbtini) naudai. A. K. ir UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. B. susitarimas, kad A. K. nuvarys R. B. priklausantį automobilį su UAB (duomenys neskelbtini) siuntomis iš Šiaulių į Klaipėdą, pristatys vieną iš krovinių (kubilus) į Telšius įmonei MB (duomenys neskelbtini), iš esmės turi darbo sutarties požymių ir atitinka susitarimą tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbovietės (UAB (duomenys neskelbtini) ir darbo funkcijos (vairuotojas), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (vairavo darbdavio transporto priemonę pristatant siuntinius), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tačiau su darbuotoju nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, t. y. A. K., esant minėtam susitarimui ir faktiškai pradėtam darbui, dirbo nelegaliai.

Teisme R. B. su jam inkriminuojamu pažeidimu nesutiko, savo kaltę neigė. Jokio nelegalaus darbuotojo neturi ir jis jokio krovinio nelegaliai nevežė. A. K. pažįsta, jis įmonėje jo nedirba ir jis pats važiavo ne kaip įmonė. Jie grįžo iš Anglijos į Šiaulius, jis jo paprašė, kad jis atvarytų mašiną į Klaipėdą. A. K. yra jo pažįstamas. Jis pats yra iš Klaipėdos, ten ir buvo, o mašina buvo Šiauliuose ir A. K. paprašė, kad ją jam atvarytų. Prekės buvo parvežtos iš Anglijos, kubilai buvo iš Vokietijos, lietuviai patyrė avariją ir paprašė pagalbos parvežti, kas kuo galėjo, tuo padėjo. Tai parvežė kubilus ir mašinoje buvo kelios tašės, siuntiniai, jie ne jo, svetimų žmonių. Siuntinius turėjo pristatyti pagal adresus Klaipėdoje. Mašinoje buvo ir variklis, jis jo, o kitos prekės buvo ne jo. A. K. pas jį nedirba, jis tik turėjo atvaryti jam mašiną į Klaipėdą, o kubilus turėjo palikti Telšiuose. Su K. jokio užmokesčio nebuvo sutarę. Jis turi įmonę, kuri užsiima transporto paslaugomis, vežioja krovinius iš Vokietijos į Lietuvą. Yra įdėjęs skelbimus. A. K. padeda jam vairuoti, jie ne vieną sykį yra kartu važiavę, bet jo nėra įdarbinęs. Įmonė čia ne prie ko, kai veža krovinius įmonėje, jis tada važiuoja vienas. Tuo metu jis įmonei nieko nevežė, tuo metu vežė, kaip fizinis asmuo. Jo įmonė veiklą vykdo, pajamas rodo. Prekes ir siuntinius veža, kaip fizinis asmuo, vykdo veiklą be jokio leidimo. Tas automobilis priklauso ne įmonei, o įmonė turi kitą autobusą, kuris yra išnuomotas įmonei. Įmonėje jis vienas dirba, kitų darbuotojų neturi, įmonę yra neseniai atsidaręs, gal 2014 metų viduryje. Krovinių, siuntų lapą galėjo surašyti A. K., nes jie kartu važiavo. Įmonei priklauso Sprinter automobilis, dabar nepamena valstybinių numerių, įmonės veiklai su juo ir veža. Jis iš anksto žino kada veš įmonei, nes užsakymą gauna iš anksto, įmonė jo veža krovinius. Su A. K. veža siuntinius. Įmonėje veža laivams detales, laivams aparatūrą, automobilių detales. Siuntas gali būti, kad susirašęs buvo A., jis nežino, ar čia jo raštas, negali pasakyti, ar čia jo paties raštas. Nėra buvę, kad A., ar kitas asmuo vežtų įmonės krovinius. Iš Anglijos siuntas veža, kaip fizinis asmuo, nemoka jokių mokesčių ir veža, mokesčių nėra iš ko mokėti. Įmonė iš Anglijos veža ir iš visos Europos. Praėjusį mėnesį įmonė vežė gal 3-4 kartus. Kaltės nepripažįsta. Kaip fiziniai asmenys jie kartu su A. važiuoja, nes į vieną pusę 3000 kilometrų. Vieną kartą važiuoja su A., kitą kartą su kitu asmeniu, vienam važiuoti per didelis atstumas. Kubilai nebuvo jo užsakymas, jie tik padėjo juos parvežti, už tai negavo atlyginimo, jis net nežino kam parvežė, jų tik paprašė, kad parvežtų į Lietuvą. Būnant Lietuvoje jis paskambino ir paklausė, kur kubilus dėti. Pasakė, kad važiuos į Klaipėdą, tai jam pasakė, kad juos nukabintų Telšiuose. Jie važiavo iš Anglijos su A., vairavo pasikeisdami. Kai važiuoja su įmone, tada jis vienas važiuoja, nes konkrečiai žino, kada jam reikia nuvažiuoti, grįžti, kada iškrauti. Kai veža įmonei, dažniausiai su keltu grįžta, tada ir išsimiega. O kai, kaip fiziniai asmenys važiuoja, nežino, kada grįš, nes jei nesurenki siuntinių, gali grįžti ir kitą penktadienį. Vežioja siuntas jau 6 metai, įdeda skelbimus, žmonės paskambina, „Facebook“ reklamuojasi, ieško visur klientų. Su klientais visaip būna, vieną kartą gerai būna, kitą kartą mažiau klientų. Dabar prieš savaitę turėjo grįžti, bet sugedo mašina, ją paliko Anglijoje. Nebūna taip, kad A. vienas su mašina važiuotų. Kai nebūna užsakymų įmonėje, tada važiuoja, kaip fizinis asmuo. Jo įmonė bendrauja su įmonėmis, todėl ir atsidarė įmonę, nes reikalingi dokumentai. Pripažįsta, kad vežė siuntas, bet kaip fizinis asmuo, o ne įmonė. Nepamena dabar, kada grįžo iš Anglijos, grįžo iki Šiaulių, greičių dėžė buvo subyrėjusi, paliko mašiną tvarkyti Šiauliuose, o jis pats grįžo į Klaipėdą. Kai sutvarkė mašiną po kelių dienų, paprašė, kad A. parvarytų mašiną į Klaipėdą, nes jis jo draugas. Nepamena, kokiame autoservise tvarkė mašiną, už paslaugas autoservise paprašė, draugai sumokėjo. Tas automobilis yra ne įmonės, su kitu automobiliu veža įmonės užsakymus. Dokumentus tai patvirtinančius gali pateikti. Tuo konkrečiu atveju, siuntas vežė jis ir A., dar ir draugai padeda. Nežino, ar draugai turi leidimus užsiimti ta veikla. Jei reikalingi dokumentai, tada veža per įmonę, o jei fiziniam asmeniui ir dokumentų nereikia, tada veža, kaip fizinis asmuo. Su A. pinigus dalinasi ne per pusę, vienu kartu būna vienaip, kitu kitaip. Jis neturi leidimo temti priekabą, važiuoja ir viskas, už tai yra gavęs baudą ir Vokietijoje, ir Olandijoje. Jei kažkas kitas būtų vairavęs, tada nebūtų baudos gavęs, tačiau jam tenka važiuoti. O kitas automobilis Sprinter, su kuriuo jis važiuoja, kategoriją vairuoti turi.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis nedirba įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), žino, kad ji priklauso R. Tą dieną jam paskambino R., jis mikriuką buvo palikęs Šiauliuose ir jo paprašė, kad jį pavairuotų iki Telšių, ten paliktų tralą ir patį mikriuką jam atvarytų iki Klaipėdos. Jis neturi teisių vairuoti priekabą, todėl jo paprašė. Jis tralą paliko Telšiuose, ant jo buvo kubilai sukrauti, jis tiesiog nukabino visą tralą ir paliko. O su mašina nuvažiavo į Klaipėdą ir perdavė R. su visais kroviniais. Jis nelabai domėjosi kas buvo mašinoje, matė kelias tašes, variklis kažkoks buvo. Su R. bendrauja minimaliai, su juo susipažino, kai dirbo kitoje pervežimų įmonėje, susipažino prie kelto. Šiaip su R. nevažinėja, tik tą paskutinį kartą kartu grįžo iš Anglijos. Daugiau su juo nėra važiavęs. Su R. vieną kartą tik grįžo iš Anglijos. Jis ne su R. nuvažiavo į Angliją, važiavo su kita įmone. R. pažįsta gal 2 metus. Kubilus jie parvežė tada, bet jis nevairavo, jis vairavo tik nuo Šiaulių kitą dieną. Kiek žino tuos kubilus surinko Vokietijoje, sakė R., kad kolegai padeda. R. į Angliją jau atvažiavo su kubilais, o po to iš Anglijos kartu ir grįžo. O kitas tašes iš kur jis paėmė jis nežino, kai įsėdo į mikriuką Londone, jos jau buvo mikriuke. Daugiau jis nematė, kad R. būtų ką krovęs. Siuntų kartu su R. nevežiodavo. Už tą vežimą pinigų negavo. Jį muitinė sustabdė netoli Telšių, kelyje Kuršėnai-Telšiai. Jo paprašė pateikti dokumentus, jis paskambino R., pasakė kokia situacija, jis pasakė kur dokumentai, o jis ką rado mašinoje, tą ir padavė pareigūnams. Jiems tą patį ir paaiškino, kad jo paprašė atvaryti mašiną. Jo funkcijos ir buvo, kad traliuką nuvaryti į Telšius, o mašiną R. į Klaipėdą. Jie vakare grįžo iš Anglijos, jį paleido, o ryte R. paskambino ir paprašė atvaryti mikriuką, nes jis neturėjo teisės temti traliuką. Jis išvažiavo iš Šiaulių gal 10-11 valandą, tada muitinė sustabdė, o prieš tai sustabdė kelių policija, dėl kategorijos jam nieko nesakė. Prieš tai pas R. nevežė jokių prekių ir pas jį nedirbo. Paaiškinimą rašė padedant muitininkei, ji jam liepė taip nurodyti, kad jis pats nevykdo pervežimų, o pervežimą vykdo UAB (duomenys neskelbtini). Ji jam liepė paminėti įmonės savininką, įmonės kodą. Muitinei pateikė siuntų važtaraštį, sąrašą, jį turbūt užpildė R., jis jo nepildė. R. pats išvežiojo siuntas, jis jo tik kelias tašes paprašė padėti užnešti, nes jos buvo sunkios. Jis neneigia, kad R. padėjo kelias tašes užnešti. Kelias siuntas ir kokiose vietose padėjo tašes R. užnešti tikrai neprisimena. Grįžo dviese, jis padėjo R. vairuoti, jei jis neturi kategorijos temti priekabą, tai gal nelegaliai važiavo. O kitais atvejais jis negali pasakyti, kaip jis važiuoja. R. priekabą pasiėmė Vokietijoje, atvažiavo su ja į Angliją, o po to jie grįžo iš Anglijos į Lietuvą su priekaba. R. į Angliją atvažiavo jau su priekaba. Su R. įmone nėra vežiojęs siuntas po Šiaulius, nebent prieš porą metų, kai dirbo kitoje siuntų išvežiojimo įmonėje. Kai grįžo tą vakarą iš Anglijos, nepamena, ar kam Šiauliuose nešė siuntas. Pamena, kad kelias tašes tikrai padėjo užnešti, bet kuriame mieste negali pasakyti, gal ir Vilniuje. Jie važiavo į daugelį miestų su visais kubilais, Vilniuje dalį siuntų išdalino. Tikrai nepamena kokiose miestuose, kokias ir kiek siuntų išdalino.

Liudytojas R. A. teismo posėdžio metu parodė, kad 2015 metais rugsėjo mėnesį atrodo, sesuo norėjo grįžti iš Anglijos į Lietuvą, todėl įdėjo kelias tašes į mikriuką, o jis jas turėjo paimti. Tašes paėmė vakare apie 21 valandą iš vaikino. Nežino, ar sesuo tašes siuntė per įmonę, ar per fizinį asmenį. Pristačius jam tašes davė pasirašyti ant paprasto balto popieriaus, kad tašės buvo pristatytos. Kiek pamena, ten buvo ne įmonės blankas, o paprastas baltas lapas. Davė pasirašyti ant tokio panašaus popieriaus lapo (11 b. l.). Pasirašė ir pasiėmė daiktus. Pinigų nemokėjo. Tašes pristatė jaunuolis tamsus, vidutinio ūgio, kiek pamena, buvo su sportine apranga, maždaug 19-25 metų amžiaus. Vaikinas neprisistatė, jis išlipo ir mašinos ir atidavė tašes. UAB (duomenys neskelbtini) jam nežinoma.

Liudytojas UAB (duomenys neskelbtini) atstovas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo užsakymas nuvežti kubilus, bet jie jų nevežė, perdavė užsakymą kolegoms. Nežino, kas vežė, fizinis asmuo. Tie, kurie vežė, jų mašina apvirto, viskas susidaužė. Jie per juos tik užsakė, jie patys nevažiavo. Vežėjus rado per pažįstamus. R. B. pažįsta, turi jo telefoną. Jis paėmė kubilus iš Vokietijos. Jokių dokumentų su R. B. nerašė, nes ne jis vežė, jo tik paprašė surasti vežėją. Prie Kiolno buvo avarija, kubilai buvo sudaužyti. Kubilus vežė fiziniai asmenys, įmonės nežino. R. B. nevežė, jis tik parvežė kubilus iš Vokietijos į Lietuvą. R. B. buvo juos nuvežęs į Didžiąją Britaniją, nežino kokiu pagrindu. Kubilai buvo vežami iš Lietuvos į Didžiąją Britaniją. Jie surado fizinius asmenis, kurie vežė kubilus. Jis paskambino R. B., paprašė pagalbos. R. B. atvažiavo iš Anglijos į Vokietiją paimti kubilų, kad jie nestovėtų ant kelio. Jis neturi jokių dokumentų, niekur nesirašė, nes jis tų kubilų nevežė. R. B. važiavo jo prašymu, nes paprašė pagelbėti. Nieko jam nemokėjo, neturėjo už ką mokėti. Atsiskaityti turėjo užsakovas iš Anglijos. Vardo nepamena, žmogus iš Telšių. Nežino, ar jis sumokėjo. Tai buvo tik vienas užsakymas. Jie dirba, bet tą savaitę nevažiavo. Nėra taip, kad jie važiuotų kiekvieną dieną. Jis turi įmonę. Šį užsakymą perleido ir gavosi tokia situacija. Nežino, ar su R. B. kas nors atsiskaitė. Jis su juo neatsiskaitė, nes ne jo kubilai, neturėjo dėl ko su juo atsiskaityti. Kelis kartus yra matęs MB (duomenys neskelbtini) savininką V. L. Tik vieną kartą, tai yra šį kartą, turėjo su juo reikalų. Kiek jam žinoma, R. B. turi savo įmonę, tačiau nežino, kokia tai įmonė. Jam pinigus pervedinėja į sąskaitą. Jis veža krovinius, daugiau nežino. B. nedirba jo bendrovėje, nežino, ar jis krovinius veža kaip fizinis, ar kaip juridinis asmuo.

Liudytoja I. B. teismo posėdžio metu parodė, kad atsimena, kad rašė protokolą vairuotojui, protokolas buvo už 124 str. 2 d., už neteisingai užpildytus dokumentus. Dirba Šiaulių muitinės skyriaus mobiliajame poskyryje, vyresniąja inspektore. Buvo stabdytas autobusiukas, kuris gabeno žmonių siuntas iš Anglijos ir buvo kubilai. Buvo kalbėta, kad įvykus avarijai tuos kubilus gabena atgal siuntėjui. Pamena, kad siuntos buvo tašės, detalės, variklis ir kubilai prikabinti. Protokolas buvo surašytas už tai, kad kubilams buvo pateikta sąskaita, kur nebuvo galima identifikuoti vežėjo, o siuntoms buvo pateikti lapai, jei juos galima pavadinti apskaitos lapais. Byloje 11 lapas, tai ir buvo tie apskaitos lapai pateikti. O kubilų buvo pateikta sąskaita. Aiškinantis aplinkybes, surašant protokolą, buvo vairuotojo klausiama, kur dirba, kam priklauso krovinys, kam atstovauja, kas perveža. Aiškinantis aplinkybes buvo išsiaiškinta, kad vežėjas šiuo atveju yra UAB (duomenys neskelbtini). Vairuotojas aiškino, kad jis nedirba, todėl kilus įtarimui, kad gali būti nelegalus darbas perdavė darbo inspekcijai. Kad vežėjas UAB (duomenys neskelbtini) sužinojo iš vairuotojo parodymų, jis pasiaiškinime nurodė. Vairuotojas pasakė, kad įmonėje nedirba, o jis vežė neatlygintinai paprašius įmonės vadovui. Iš visų pateiktų dokumentų, ar buvo kur įmonė UAB (duomenys neskelbtini), tikrai nepamena, nes tai buvo spalio mėnesį. Automobilis priklausė fiziniam asmeniui, byloje yra pridėtas registracijos liudijimas. Vairuotoją jie nubaudė, buvo surašytas protokolas, prekės nebuvo sulaikytos. K. pats rašė pasiaiškinimą. Pagal pateiktus dokumentus tikrai negali pasakyti, ar pervežimus vykdė įmonė, ar fizinis asmuo, tikrai nepamena.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. kaltu neprisipažino ir su jam inkriminuojamu teisės pažeidimu nesutiko, paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) krovinius pristato tik jis pats, šiuo atveju buvo pervežami siuntiniai, tačiau jis juos vežė kaip fizinis asmuo, ne kaip įmonė, A. K. pas jį nedirba ir juos jokie darbiniai santykiai už atlyginimą nesieja, nagrinėjamu atveju, pastarasis kaip draugas padėjo ir atvarė jam priklausantį automobilį, jokių įmonės užsakymų jis nevykdė, tačiau šie jo parodymai paneigti byloje surinktų įrodomąją reikšmę turinčių duomenų visuma: liudytojų R. A., I. B. teisme duotais nuosekliais, logiškais ir vieni kitiems atitinkančiais paaiškinimais, kuriuos patvirtina ir jiems neprieštarauja įvertinta bylos rašytinė įrodomoji medžiaga, būtent 2015-11-18 nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0501-0742, kuriame nurodyta, kad atlikus tyrimą dalis siuntų sąraše nurodytų siuntų gavėjų, tarp jų R. A. (21 b. l.), apibūdino siuntas pristačiusį asmenį kaip jauną tamsiaplaukį, atitinkantį A. K. amžių ir išvaizdą, o ne kaip suaugusį vyrą, šiuo atveju R. B., bei kuris siuntas 2015 m. spalio mėn. pradžioje atvežė automobiliu Mercedes Benz su prikrauta priekaba, be to, UAB (duomenys neskelbtini) jokių įdarbintų darbuotojų, išskyrus R. B., neturi, kas suponuoja, jog įmonėje (duomenys neskelbtini) siuntas pristato ne tik R. B., bet ir kiti asmenys, tarp jų A. K., kuris 2015-10-02, susitaręs su R. B., transportavo krovinį (kubilus) įmonei MB (duomenys neskelbtini), kas iš esmės rodo darbo sutarties požymius ir atitinka susitarimą tarp darbuotojo (vairuotojo) ir darbdavio (UAB (duomenys neskelbtini), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (vairavo darbdavio transporto priemonę pristatant siuntinius), be to, pats A. K. muitinės pareigūnams parodė, kad automobiliu Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno siuntas iš Anglijos, pateikė siuntų apskaitos lapą, ir tai patvirtina sekanti objektyvi bylos rašytinė medžiaga: muitinės mobiliosios grupės tikrinimo aktas Nr. LM510190.07 (8 b. l.), siuntų apskaitos lapas (11 b. l.), automobilio Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentai, krovinio (siuntų) fotonuotraukos (13, 14, 16 b. l.), išrašas apie juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) duomenis, veiklos rūšis (17-18 b. l.), Sodros duomenys apie A. K., kuris daugiau nei metus laiko nuo 2014-09-24 niekur oficialiai nedirbo ir nevykdė veiklos pagal pažymą (19 b. l.), Sodros duomenys apie UAB (duomenys neskelbtini), kurioje įregistruotas vienintelis darbuotojas R. B. (20 b. l.), bei ši medžiaga ir joje esantys duomenys neginčijamai įrodo R. B. veiksmuose esant teisės pažeidimo požymių. Paties R. B. teisme duoti parodymai bei A. K. byloje nurodyti paaiškinimai, jog pastarasis R. B. įmonėje nedirba, jis tik geranoriškai be atlygio jam sutiko padėti, vertintini kaip siekis išvengti ar padėti asmeniui išvengti administracinės atsakomybės, juolab pats R. B. nurodė, kad jie yra geri draugai, tikėtina, ir jų parodymai (paaiškinimai) subjektyvūs, kaip nustatyta, juose nėra nuoseklumo, vieni kitų neatitinka, darytina išvada, kad A. K. vykdė pervežimą kelyje Šiauliai-Palanga, vairavo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui R. B. priklausantį automobilį ir transportavo įmonės siuntinius, atliko pervežimus įmonės naudai, A. K. vežė siuntas iš Šiaulių į Klaipėdą, A. K. pats vedė siuntų žurnalą, pats pristatinėjo siuntas Šiaulių mieste, bei paėmė iš gavėjų parašus, tai pilnai įrodo, kad jis vykdė vairuotojo pareigas, apie A. K. darbą UAB (duomenys neskelbtini) įmonėje rodo ir Sodros duomenys, kad A. K. nuo 2014 metų niekur nedirba, be to, pats direktorius R. B. neturi teisės vairuoti minėtos transporto priemonės, ir tai įrodo, kad A. K. ne kartą važiavęs. A. K. teisme duodamas prieštaringus parodymus, jog su R. B. jis nevažinėja, tik tą paskutinį kartą kartu grįžo iš Anglijos, daugiau su juo nėra važiavęs, tik patvirtino faktą, kad veikė įmonės, priklausančios R. B., naudai, kadangi pats R. B. teisme nurodė, kad jis su A. K. veža siuntinius kartu, nes į vieną pusę 3000 kilometrų, vieną kartą važiuoja su A., kitą kartą su kitu asmeniu, vienam važiuoti per didelis atstumas, su A. pinigus dalinasi ne per pusę, vienu kartu būna vienaip, kitu kitaip. Darytina išvada, kad R. B. dalį siuntų, kurioms klientai nereikalauja dokumentų, veža kaip fizinis asmuo nemokėdamas jokių mokesčių, ir tai vertintina kaip tos pačios UAB (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla, tik neapskaitant vežamų prekių ir nuo jų gaunamų pajamų. Šiuo atveju R. B. vykdoma veikla įforminta įsteigiant įmonę (UAB (duomenys neskelbtini), byloje nėra duomenų apie tai, kad R. B. užsiimtų individualia veikla pagal pažymą. Įvertinus tai, pripažintina, kad pažeidimo kvalifikacija pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį yra teisinga ir šis administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuotas pažeidimas visiškai įrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į ATPK 30 straipsnyje nurodytas nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, taip pat į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – administracine tvarka baustas, turi 4 galiojančias (neįvykdytas) administracines nuobaudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus (28-29 b. l.), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, R. B. skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimali piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, skirti 868,00 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.