- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-194-40/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Liudvika Tupienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Livega“
- Kategorijos
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas J. Stubrys Procesinio sprendimo kategorija 42.8. (S)
NUTARTI S
2007 m. birželio 5 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Liudvikos Tupienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-0050-772/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Livega“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Metaloidas“ dėl paslaugų teikimo sutarties netinkamo vykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Livega“ su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo UAB „Metaloidas“ 3535,50 Lt ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, jog su atsakovu 2004-11-24 sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 04-02/39. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo priimti iš ieškovo perdirbimui nuo 10 iki 15 tonų padangų atliekų bei išduoti ieškovui norminių aktų reikalavimus atitinkančias pažymas. Ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui už padangų atliekų priėmimą perdirbimui ir pažymų išdavimą. Ieškovas savo transportu pristatė atsakovui 14,142 tonų padangų atliekų perdirbimui ir visiškai apmokėjo atsakovo pateiktą 2005-07-14 PVM sąskaitą- faktūrą. Atsakovas pateikė ieškovui pažymą Nr. PC-241, kuri neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, dėl ko ieškovas negali būti atleistas nuo mokesčio už aplinkos teršimą. Kadangi išduotoji pažyma neatitiko nei šalių susitarimo, nei teisės aktų nustatytos formos reikalavimų ir pagal ją ieškovas negali būti atleidžiamas nuo mokesčio už aplinkos teršimą už 2005 metus, ieškovas 2006-05-30 pareiškė atsakovui pretenziją dėl netinkamo sutartinių santykių vykdymo, tačiau atsakovas į pareikštą pretenziją neatsakė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas UAB „Metaloidas“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šalys sudarė dvi paslaugų teikimo sutartis, pagal kurias atsakovas įsipareigojo priimti iš ieškovo nuo 10 iki 15 tonų padangų atliekų. Tačiau ieškovas susitarimo pagal pirmą 2004-11-24 sutartį neįvykdė, dėl ko atsakovas patyrė nuostolių. Kadangi šalių sulygtas padangų kiekis pagal šią sutartį nebuvo atsakovui patiektas, šalys 2005-02-18 sudarė kitą paslaugų teikimo sutartį. Šia paslaugų teikimo sutartimi kaip ir pirmąją atsakovas įsipareigojo priimti iš ieškovo tą patį kiekį naudotų padangų ir išduoti norminių aktų reikalavimus atitinkančias pažymas. Ieškovas savo transportu pateikė perdirbimui atsakovui 14,142 tonų padangų atliekų ir visiškai apmokėjo atsakovo pateiktą PVM sąskaitą faktūrą. Dėl to atsakovas pateikė ieškovui 2005-07-14 pažymą Nr. PC- 241 apie padangų atliekų kiekio priėmimą. 2005-07-14 išduota pažyma skirta padangų priėmimui, kadangi šalys sudarė paslaugų teikimo sutartį, o ne gaminių atliekų organizavimo sutartį, pagal kurią yra iš klientų priimamos ir perdirbamos padangos, jiems išduodant atitinkamas pažymas dėl jų atleidimo nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekomis. Šalys 2005-02-18 sudarė sutartį dėl to, kad ieškovui kaip atliekų tvarkytojui atsiranda prievolės pagal LR Atliekų tvarkymo įstatymą, ir būtent ieškovui šiuo pagrindu išduota pažyma Nr. PC -241. Dėl to, kad ieškovas su atsakovu nesudarė Gaminių atliekų organizavimo sutarties, tai ir neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo pažymos, suteikiančios teisę būti atleistam nuo mokesčio už aplinkos teršimą pagal LR mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą. Šalims 2005-02-18 sudarant sutartį buvo numatyta, jog atsakovas iš ieškovo tik priima naudotas padangas ir jų priėmimas vyksta remiantis ieškovo kaip atliekų tvarkytojo prievole. Atsakovas minėta sutartimi neįsipareigojo perdirbti iš ieškovo gautų padangų atliekų, todėl ir neprivalėjo išduoti pažymos atleidžiančios ieškovą nuo mokesčio už aplinkos teršimą. Tokia prievolė atsakovui atsirastų, jeigu šalys būtų sudariusios gaminių atliekų organizavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovui UAB „Livega“ iš atsakovo UAB „Metaloidas“ 3535,50 Lt skolą ir 106,07 Lt žyminio mokesčio. Priteisė iš atsakovo UAB ,,Metaloidas“ valstybei 3,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Įpareigojo Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, grąžinti ieškovui UAB ,,Livega“ permokėtą 0,93 Lt žyminio mokesčio dalį. Teismas konstatavo, kad atsakovas būdamas profesionalu atliekų tvarkymo srityje, privalėjo aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškinti ieškovui, kokią ir kokios formos pažyma bus išduodama pagal sudarytą sutartį, o to nepadaręs pripažintinas pažeidusiu šias nuostatas. Kiekvienas klientas, ginčo atveju ieškovas, kuris kreipiasi į tokį asmenį ( t.y. atsakovą), tikisi, kad jis turi specialių žinių ir atliks savo darbą, kaip dera profesionalams. Todėl profesinę veiklą vykdantys asmenys turi elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, nes jiems keliami griežtesni atidumo ir rūpestingumo, kvalifikacijos standartai. Šalis, kuriai prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, o tokiu laikytinas ir atsakovas, turi vykdyti prievolę, taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6. 38 str. 2 d.).Taip pat teismas pažymėjo, kad CK 6. 719 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas paslaugų teikėjui suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Analizuodamas tarp šalių sudarytų paslaugų sutarčių nuostatas, teismas nurodė, kad iš sutarčių sąlygų (2.1.p.;3.1.p.;4.1.1.p.) matyti, kad ieškovas perdavė atsakovui sutartą kiekį padangų atliekų perdirbimui ir už suteiktą paslaugą apmokėjo sutartyje nurodytą kainą. Atsakovas šį kiekį priėmęs perdirbimui privalėjo ieškovui išduoti atitinkamą pažymą. Taip pat sutarčių 5.2. punktas numato, jog atsakovas privalo išduoti ieškovui tinkamą pažymą, jeigu aplinkos institucijos išduotą pažymą anuliuoja ar pripažįsta negaliojančia. Todėl ieškovui pateikus atsakovui pretenziją dėl pažymos pakeitimo, pastarasis privalėjo šį reikalavimą įvykdyti per 20 dienų, o to nepadaręs pagal sutarties 5.3. p. turi grąžinti ieškovui visą jo sumokėtą įmoką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Metaloidas“ prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą netaikė CK 1.5 straipsnio, reglamentuojančio teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų taikymą, CK 6.38 straipsnio, kuris užtikrina, jog tinkamas ir sąžiningas šalių prievolių vykdymas galimas tik laikantis bendradarbiavimo principo bei 6.200 straipsnį, kuriame įtvirtinta, jog vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Taip pat teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, išaiškinančios abiejų šalių bendradarbiavimo prievolę. Teismas nevertino, jog ieškovas užsiima specifine veikla, kuriai taip pat taikomi atitinkami įstatymų reikalavimai bei prievolės. Ieškovas privalėjo žinoti, jog jam taikoma mokesčio už aplinkos teršimą mokėjimo prievolė, žinojo, jog jam gali būti taikoma mokesčio lengvata, taip pat privalėjo žinoti kokios formos pažyma gali būti pagrindu, atleidžiančiu jį nuo mokesčio už aplinkos teršimą. Tarp šalių sudarytoje paslaugų sutartyje nei vienas sutarties punktas neužtikrina, jog išduodamos pažymos apie priimtus padangų atliekų kiekius atleistų ieškovą nuo mokesčio už-aplinkos teršimą. Teismas, motyvuodamas sprendimą, visiškai nesivadovavo CK 6.248 straipsnio 4 dalimi bei 6.259 straipsniu, kuriuose įtvirtinta, jeigu prievolė neįvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali visiškai atleistas nuo atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas rėmesi tik suinteresuoto bylos baigtimi ieškovo atstovo paaiškinimais, visiškai nevertindamas rašytinės sutarties, kurios sąlygos buvo nustatytos suderinus abiejų šalių komercinius interesus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias nagrinėjamam ginčui, surinktus įrodymus ištyrė bei įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose nustatytų taisyklių, tinkamai pritaikė nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, ir, tenkindamas ieškovo ieškinio reikalavimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp atsakovo UAB Metaloidas (paslaugų teikėjo) ir ieškovo UAB „Livega“ (užsakovo) 2004 m. lapkričio 24 d. ir 2005 m. vasario 18 d. sudarytos paslaugų teikimo sutartys, kuriose numatyta, kad paslaugų teikėjas (atsakovas) įsipareigoja priimti perdirbimui nuo 10 iki 15 tonų padangų atliekų, bei išduoti užsakovui (ieškovui) norminių aktų reikalavimus atitinkančias pažymas apie minėto padangų atliekų kiekio priėmimą, o užsakovas (ieškovas) įsipareigoja sumokėti paslaugų teikėjui (atsakovui) už padangų atliekų priėmimą perdirbimui ir minėtų pažymų išdavimą (sutarčių 2.1 punktas). Sutarčių 4.1.1 punktu atsakovas įsipareigojo išduoti ieškovui norminių aktų reikalavimus atitinkančias pažymas apie padangų atliekų kiekio priėmimą perdirbimui per 5 dienas po pateiktos sąskaitos apmokėjimo. Sutarčių 5.2 punkte šalys nurodė, jeigu AM RAAD anuliuoja atsakovo išduotas pažymas, atsakovas privalo pakeisti tokias pažymas galiojančiomis per 20 dienų nuo užsakovo pretenzijos pateikimo dienus. Jeigu atsakovas nevykdo šių įsipareigojimų, tuomet atsakovas privalo grąžinti ieškovui visas už AM RAAD anuliuotas pažymas sumokėtas įmokas (sutarčių 5.3 punktas).
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas pristatė atsakovui 14,142 tonų padangų atliekų perdirbimui (b.l. 7) bei apmokėjo atsakovui 3535,50 Lt pagal pateiktą 2005-07-14 PVM sąskaitą faktūrą. Beje, šių aplinkybių neginčija ir šalys. Atsakovas ieškovui taip pat išdavė pažymą apie padangų priėmimą, kuri, kaip nurodė Lietuvos aplinkos apsaugos ministerija, neatitinka teisės aktų reikalavimų (b.l. 8).
Atsakovas teigia, kad tarp šalių sudarytomis sutartimis įsipareigojo iš ieškovo priimti padangas ir išduoti pažymas apie padangų priėmimą. Tai, jog atsakovas įsipareigojo iš ieškovo priimti padangas perdirbimui ir išduoti pažymą, kurios pagrindu ieškovas būtų atleistas nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių atliekamos, šalių sudarytose sutartyse nėra numatyta.
CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės. Pagal šio straipsnio nuostatas sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
Minėta, kad tarp šalių sudarytų sutarčių 2.1, 4.1.1. punktuose numatyta, kad atsakovas įsipareigoja priimti padangų atliekas perdirbimui ir išduoti ieškovui norminių aktų reikalavimus atitinkančias pažymas apie padangų atliekų kiekio priėmimą perdirbimui. Šios sutarčių sąlygos patvirtina, kad šalys susitarė priimti padangas konkrečiam tikslui – jų perdirbimui bei išduoti pažymą apie padangų priėmimą perdirbimui. Todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, jog atsakovas tarp šalių sudarytomis sutartimis įsipareigojo tik priimti padangas ir išduoti pažymą apie jų priimtą kiekį. Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad minėtas sutartis ieškovas sudarė prisijungimo būdu, todėl atsakovas, kaip padangų priėmimą ir perdirbimą atliekantis subjektas privalėjo pateikti informaciją, susijusią su priimtų įsipareigojimų vykdymu.
Analizuojant byloje esančius duomenis negalima nepastebėti, kad atsakovo pateiktas gaminių atliekų tvarkymo organizavimo sutarties pavyzdys yra susijęs su automobilių ir sunkvežimių padangų atliekomis, surinktomis Lietuvos Respublikoje nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. (b. l. 41), kai tuo tarpu sutartys tarp šalių sudarytos 2004 m. lapkričio 24 d. ir 2005 m. vasario 18 d. Dėl to apelianto argumentai, jog tik sudarius gaminimų atliekų organizavimo sutartį, iš ieškovo padangų atliekos būtų priimamos perdirbimui, laikyti prieštaraujančiais byloje esantiems duomenims. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog ieškovas tyčia ar dėl neatsargumo prisidėjo prie prievolės neįvykdymo. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad tarp šalių prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymas buvo apsunkintas dėl ieškovo veiksmų. Atvirkščiai, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas vengė vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, tuo pažeisdamas prievolės šalių pareigą elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 str.). Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui pareiškus pretenziją ir pareikalavus pateikti pažymą, atitinkančią nustatytus Aplinkos ministerijos reikalavimus, atsakovas į pareikštą pretenziją nereagavo, tuo pažeisdamas šalių bendradarbiavimo pareigą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 320 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d., 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.