Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2012-03-22 · Civilinė byla Nr. 2-25-763/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-03-22Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-10-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-22
Bylos Nr.
2-25-763/2012
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00263-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvydas Petrauskas
Pareiškėjas
R. S.
Suinteresuotas asmuo
L. Š., T. B.
Advokatai
Jolanta Danišauskienė, Svetlana Naidenkas
Civilinė byla Nr.2-25-763/2012(Teisminio proceso Nr.2-45-3-00263-2011-9) Procesinio veiksmo kategorija: 128.2.;113.1.;113.8.
(S)ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012m.kovo 22 d.Švenčionys

Švenčionių raj. apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Petrauskas, sekretoriaujant Giedriui Maluškai, dalyvaujant vertėjai Valentinai Necvetnajai, pareiškėjai R. S., jos atstovei advokatei Svetlanai Naidenko, suinteresuotiems asmenims su savarankiškais reikalavimais L. Š., jos atstovei Jolantai Danišauskienei, T. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos R. S. pareiškimą bei pagal suinteresuotų asmenų L. Š. bei T. B. pareiškimus (suinteresuotieji asmenys be savarankiškų reikalavimų byloje – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija bei Švenčionių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro notarė Inga Navickienė) ir

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. S. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė 2002-04-29 mirusio tėvo Č. B. B. turtą faktiškai jį valdydama. Suinteresuoti asmenys L. Š. ir T. B. pareiškė savarankiškus reikalavimus ir taip pat prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad priėmė savo mirusio tėvo Č. B. B. palikimą pradėdami jį valdyti.

Pareiškėja R. S. paaiškino, kad jos motina J. B. mirė 1980 m., o tėvas Č. B. B. mirė 2002 m. balandžio 29 d. Po jo mirties liko miško -14 .54 ha (duomenys neskelbtini), žemės-25.74 ha (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), namas ir jame buvę daiktai (duomenys neskelbtini) Švenčionių r. Prie namo yra garažas, ūkinis pastatas, šulinys, lauko virtuvė, aviliai. Po tėvų mirties tuose namuose niekas negyvena, namas – neprižiūrimas. Iš namų daiktus paėmė sesuo L. Š., o ji (pareiškėja) maždaug po metų mirus tėvui iš namų paėmė sofą – lovą. Ji pradėjo valdyti prie namų esančią žemę-3 ha iš karto po tėvo mirties, ten sėjo avižas, sodino bulves, pjovė žolę. Pareiškėja gyvena Pabradėje, 5 km atstumu nuo tėviškės, atvažiavusi naudojasi tik lauko virtuve. Gegužės mėnesį, tuoj po tėvo mirties, raktus nuo lauko virtuvės jai davė J. B.- antra tėvo žmona, kuri jau yra mirusi Nuo 2005 m. pastoviai deklaruoja žemę- 2009 m. gavo išmoką, pateikusi reikiamus dokumentus. Ji priėmė savo dalį kaip paveldėtoja pradėjusi valdyti žemę. Sklype dirbo ji pati, jos vyras, padėdavo brolis T. B., vaikai.

2

Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė tėvo palikimą po jo mirties, faktiškai pradėdama valdyti tėvo turtą, t. y. vieną trečdalį jo dalies.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais L. Š. paaiškino, kad kai jos tėvas važiavo į ligoninę, tai užvažiavo pas ją ir davė jai namo raktus. Vilniuje tėvą paguldė į reanimaciją operacijai, bet jis numirė. Jos tėvas gyveno (duomenys neskelbtini) k., o ji-(duomenys neskelbtini) k., maždaug 5 – 6 km. atstumu nuo tėvo namų. Tėvas gyveno su savo antrąja žmona, kuri tuo metu kai tėvas susirgo irgi gulėjo ligoninėje. Tėvas augino šunį, todėl ji atidavė raktus savo sūnui G. Š., kuris ir prižiūrėjo tėvo ūkį. Tėvui mirus viskuo rūpinosi jos šeima. Tėvą palaidojus, pas sūnų buvo namų raktai, kuris viskuo rūpinosi, kasdien ten važiuodavo. Po tėvo mirties dar dvi dienas buvo tėvo žmona, po to ją išvežė į ligoninę. Sesuo (pareiškėja) žemę deklaravo tik 2005 m., o 3 ha žemę prižiūrėjo jos sūnus ir vyras. 2002 m. nušienautą šieną atidavė kaimynui M. Z.- jis yra tėvo antros žmonos giminaitis, ( žmona mirė gal 2002 m. rugsėjo 6 d). Sesuo žemės nedirbo,tą žemę po tėvo mirties dirbo jos (suinteresuoto asmens) šeima. Kai tėvas numirė, tai pareiškėjos šeima nukasė bulves, iškūlė pasėlius. 3 ha žemės sklype nebuvo bulvių, buvo tik šienaujama. Brolio T. B. rūpinantis ta žeme nematė, jis žemės nedirbo. Tiek sesuo, tiek brolis iš pradžių atsisakė tėvo palikimo, nieko ten nedarė ir tik po 10 metų sugalvojo priimti palikimą. Sesuo sofą – lovą paėmė praėjus metams po tėvo mirties, raktus nuo lauko virtuvės jai atidavė jos sūnus G.. Tėvas suinteresuotam asmeniui pasakė prieš mirtį, kad viską paliko jai, tačiau testamento ji nerado: seniūnijoje pasakė, kad išsiuntė į archyvą, o archyvas parašė, kad testamento nėra, tačiau nors ir nėra testamento, tik ji viena yra tikroji paveldėtoja. Prašo jos pareiškimą patenkinti, o brolio ir sesers atmesti.

Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais T. B. paaiškino, kad padėdavo, prižiūrėdavo tėvus kol tėvas dirbo kolūkyje. Jis padėdavo šienauti, namus prižiūrėti. Tėvui mirus jo turtą valdė sesuo su vyru, o jis 9 metus atvažiuodavo padėti. Kažkokią dalį žemės turėjo Regina, nes jai ją dirbti davė antra tėvo žmona, kitą žemės dalį dirbo L. Š. vyras. Jis (suinteresuotas asmuo) jokio palikimo nepriėmė, nes gyveno Vilniuje. Jis atvažiuodavo tik padėti seseriai R. S. prižiūrėti, sodinti ir kasti bulves. Po tėvo laidotuvių 2002 m. dirbo tą patį, ką ir seserys. Po tėvo mirties jos viskam ir vadovavo. Šiuo metu jis gyvena Pabradėje, 14 km. atstumu nuo tėviškės. Po tėvo mirties turėjo gyvulių, nuosavos žemės Padubingiuose, ten ir dirbo, todėl negalėjo kasdien atvažiuoti ir dirbti tėvo žemės. Jis nežino, kas 2002 m. bulves pasodino R. arba L., jis bulvių ne sodino, tačiau seserų prašomas nukasti padėjo. Nesikreipė į notarą, nes tuo metu seserys dirbo tą žemę, o jam jos nereikėjo, nes gyveno mieste. Jam nereikia namo, o tik žemės ir miško dalies, nes jam taip pat priklauso dalis tėvo palikimo.

Liudytoja M. Z. paaiškino, kad yra J. B., kuri 20 metų pragyveno su Č. B., dukterėčia. Jos (liudytojos) santykiai su R. S., L. Š. ir T. B.- vienodi. J. B. po ilgos ligos mirė 2002 m. rugsėjo 5 d. Po Č. B. mirties teta dvi savaites pabuvo namuose, ir tada ji ją pasiėmė pas save į Družilių k., kuris nuo tetos namo yra maždaug už 8 km. Laukus prižiūrėjo L. Š. sūnus G. Š., nes jis yra ūkininkas, gaudavo išmokas. Jis šienaudavo, bet prie namo viską tvarkydavo R. S. su vaikais, ten buvo jos daržas, sodino bulves. Iš L. Š. pusės atvažiuodavo vaikai ir vyras, ją pačią ten matė retai. Č. B. mirus ten viską prižiūrėdavo R. S., vėlai vakare ji atvažiuodavo grėbti šieno. Šienas jai būdavo reikalingas, nes Pabradėje laikė ožkas. Česlovas buvo palaidotas už žmonos lėšas-ji (liudytoja) matė kaip žmona pinigus padavė L. Š..Kartais važiuodavo prie to namo, nes teta prašydavo pažiūrėti kokia namo būklė. Paskutinį kartą pro tetos namus važiavo neseniai, namas - apleistas, panašu, kad nėra langų ir durų. Anksčiau kai važiuodavo, tai matydavo, kad ten tvarkosi R. S..

Liudytojas L. S. paaiškino, kad pažįsta L. Š., R. S. ir T. B., nes jie yra jo kaimynai. Č. B. numirė 2002 m. Jis turėjo dvi karves, kiaulių. Po jo mirties liko namas, žemės. Žemė buvo šalia namo Zatiškių k. Po Č. B. mirties į jo namus atvažiuodavo visi mirusio vaikai. Ką namie dirbdavo nematė- tik lauke. Paskutinį kartą tuos namus matė šiandien, namas yra be elektros, neaišku ar tuose namuose yra šeimininkas. R. S. dirbant žemę matė šiais metais, ji atvažiuodavo kasmet.Po tėvo mirties Reginos vyras šienavo, dirbo žemę prie namų, sodino. Po tėvo mirties L. Š. buvo tėvo namuose, matė jos sūnų. T. B. irgi atvažiuodavo į tėvo namus.

Liudytojas G. Š. paaiškino, kad senelis atidavė jo motinai raktus nuo savo namų, kai jį vežė į ligoninę. Šiuos raktus motina perdavė jam ir jis ten dvi naktis iki senelio mirties nakvojo. Savo namuose - (duomenys neskelbtini) k., Pabradės sen., Švenčionių r., senelis laikė katinus, šunį. Po senelio mirties, tame name dar gal savaitę nakvojo senelio žmona, o su ja nakvojo jo sesuo. Avilius jo (liudytojo) šeima pasiėmė pas save, šunį visą vasarą pralaikė kaime, tada atidavė kaimynui. Dėdė ir teta po senelio mirties neatvažiuodavo, jis vienas namą prižiūrėjo, o tetai (jos vyrui) nuo lauko virtuvės ir malkinės raktus atidavė rudenį. Ten buvo rugiai, tad su kombainu juos nukūlė. 2002 m. vasarą, jis šienavo, šieną atidavė M. Z.. Senelio namą prižiūrėjo ir tvarkė motinos paliepimu. Nežino, ar teta šienavo, tik žino, kad jos šeima buvo atvykus žiemos metu ir ėmė iš tvarto šieną, kurį buvo paruošęs. Iš karto raktų nuo namų nedavė, nes niekas jų neprašė, net kai senelis gyvas buvo niekas ten neatvažiuodavo. Vėlaiu tetai davė raktus, kad jie galėtų naudotis namais, bet dabar namai yra labai apleisti. Visas turtas priklauso motinai, nes jos šeima viską tvarkė senelio sodyboje.

Liudytojas P. Š. paaiškino, kad jo uošvis Č. B. B. mirė 2002 m. balandžio 29 d., po jo mirties liko namas, žemė, šuo ir dvi katės (duomenys neskelbtini) k. Po uošvio mirties viskuo rūpinosi jo šeima: vežamas į ligoninę, jis užvežė žmonai raktus, ir jo namais rūpinosi sūnus G. Po laidotuvių namie pasiliko sūnus ir uošvio antra žmona, kurią po savaitės išvežė į ligoninę. Avilius prižiūrėjo sūnus, o vėliau juos pasiėmė pas save. Uošvio namuose buvo priekaba, kultivatorius, kuriuos irgi pasiėmė jo (liudytojo) šeima. Pareiškėjos R. S. ir T. B. po uošvio mirties sodyboje nebuvo. Rudenį viskuo rūpintis atidavė R. S., nes turėjo savo žemės. Paliko rūpintis pastatais ir trejais hektarais žemės. Regina sofą-lovą paėmė tik sekančiais metais po uošvio mirties. Vėliau santykiai tarp seserų pasidarė blogi .

Pareiškėjos R. S. atstovė advokatė Svetlana Naidenko palaikė savo atstovaujamosios prašymą ir pažymėjo, kad laikytina, jog įpėdinis priėmė visą palikimą, jei jis priėmė bent jo dalį. Todėl šiuo atveju ar R. S. priėmė kokią sklypo dalį, ar bent vieną daiktą po tėvo mirties, ar T. B. šienavo vienoj vietoj, ar kitoj, ar L. Š. apdirbinėjo daugiau žemės, ar mažiau, neturi jokios reikšmės palikimo priėmimo nustatymui, nes įstatymo nuostata draudžia priimti palikimą iš dalies ir laikoma, kad palikėjui priėmus bent vieną daiktą ar atlikus bent vieną kokį veiksmą, kuris jau išreiškia jo norą į tą palikimą, laikoma, kad jis priėmė visą palikimą. Tokiu atveju šioje byloje turi būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikimą po savo tėvo Č. B. B. mirties priėmė visi trys jo vaikai.

Suinteresuoto asmens L. Š. atstovė advokatė Jolanta Danišauskienė pažymėjo, kad kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, L. Š. vienintelė priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą. Tai įrodo, jog iš karto po tėvo mirties ji pasiėmė tėvui priklausančius daiktus: 8 avilius, kuriems buvo reikalinga neatidėliotina priežiūra, prietaisus medaus gaminimui, šienapjovę, vežimą, kinkymą, dviratį, traktorių, priekabą, kultivatorių ir kitą ūkio techniką, kuriuos panaudojo savo ūkyje, valdė, naudojosi ir disponavo tėvui priklausančiais žemės sklypais, prižiūrėjo namus, šėrė tėvo paliktą šunį kurį vėliau atidavė kaimynams, įrodo liudininkų parodymai, suinteresuotų asmenų atsiliepimai bei pareiškimai teismui, Pabradės seniūnijos pažyma ir pačių suinteresuotų asmenų pasisakymai teismo posėdžio metu. Suinteresuotieji asmenys taip pat prašantys nustatyti faktinį palikimo priėmimą, nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jie pradėjo valdyti kokius nors tėvo daiktus kaip savo per trijų mėnesių laikotarpį po tėvo mirties. Vėliau atlikti kokie nors jų veiksmai, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi. T. B. paaiškinimas, kuriame jis patvirtino, kad visą eilę metų po tėvo mirties nieko neėmė ir nieko nedarė jo namuose savo iniciatyva ir savo vardu, nebent seserų prašomas, įrodo jog jis nepriėmė palikimo faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl jo pareiškimas netenkintinas.Pareiškėja R. S. taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, įrodančių faktinį palikimo priėmimą per įstatymo nustatytą terminą, ji tik abstrakčiai nurodo, jog tvarkėsi tėvo ūkyje. Jos paraiška tiesioginėms išmokoms už žemės naudmenų ir pasėlių plotus gauti, kurioje ji deklaruoja tėvui priklausiusį 3.0000 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) k., pateikta tik už 2005 m. 2003 m. pavasarį L. Š. sutikimas atiduoti minėtą žemės sklypą naudoti ir valdyti R. S., traktuotinas kaip minėto žemės sklypo valdymas, naudojimas ir disponavimas L. Š. vardu. Teismų praktikoje konstatuojama, jog kokio nors palikėjo daikto paėmimas kito įpėdinio sutikimu nelaikytinas palikimo priėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos R. S. ir suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais L. Š. prašymai tenkinami, suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais T. B. prašymas netenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja R. S., suinteresuotieji asmenys su savarankiškais reikalavimais L. Š., T. B. yra Č. B. B. , mirusio 2002-04-29, vaikai ( b.l.5-8,34-37). Pastarajam nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas ir pagalbiniai statiniai bei 25.74 ha ir 3.ha žemės sklypai, bei 14.52 ha miško sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) kaime, Švenčionių rajone, (b.l. 9-12,51). Po Č. B. B. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l.21, 38). Duomenų apie tai, kad Č. B. B. savo turtą būtų kam nors palikęs testamentu taip pat nerasta ( b.l.87-88,94-103).

Palikimo priėmimas, tai įpėdinio ar įpėdinių valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pareiškėja R. S., suinteresuotas asmuo T. B., liudytojai M. Z., L. S. paaiškino, kad mirus Č. B. B. į jo sodybą atvažiuodavo ir R. S. ir L. Š., kurios tvarkėsi sodyboje: L. Š. paėmė kai kuriuos mirusiam priklausančius daiktus, avilius, R. S. naudojosi prie sodybos esančiu 3 ha ploto žemės sklypu, jį šienavo, šieną paimdavo savo ūkio reikmėms. Pareiškėja teigia, kad iš antrosios Č. B. B. žmonos J. B. gavusi raktą nuo lauko virtuvėlės naudojosi šia patalpa nuo 2002 metų gegužės mėnesio, o sklype darbus pradėjo tuoj po tėvo mirties. Netikėti šiais pareiškėjos bei liudytojų paaiškinimais teismas neturi pagrindo. Byloje taip pat nebuvo paneigta, jog pareiškėjos veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą – per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nors teismas neturi pagrindo netikėti ir suinteresuoto asmens L. Š. paaiškinimais, jog ji priėmė tėvo palikimą jį pradėjusi valdyti, ( šį faktą patvirtino liudytojai G. Š., P. Š., V. S., seniūno pažyma), tačiau L. Š. artimųjų - sūnaus ir vyro liudijimai apie neva tai pavėluotus R. S. veiksmus priimant palikimą faktiniu valdymu,-kad raktus nuo virtuvėlės jai perdavė tik rudenį, jog žeme naudotis bei deklaruoti ji pradėjo žymiai vėliau nei įstatymu nustatyta priimant palikimą, vertintini kritiškai siekiant eliminuoti iš paveldėjimo visus kitus įpėdinius. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, t.y. L. Š. prašymui pareiškėja R. S. neprieštarauja, ji paaiškino, kad sesuo L. Š. “paėmė namų daiktus”, o suinteresuotas asmuo T. B. teigė, kad po tėvo mirties “seserys ten viską tvarkė”. Suinteresuotas asmuo su savarankiškais reikalavimais T. B. teismui nepateikė įrodymų, jog jis po tėvo mirties būtų priėmęs jo turtą , t.y. paėmęs kokius nors buities, namų apyvokos ir kitus daikus ar naudojęsis nekilnojamais daiktais ( žemės sklypu ar statiniais) kaip jam priklausančiais. Jo talkinimas seserims žemės ūkio darbuose (bulvių kasime ar kt.) nevertintinas kaip valios priimti palikimą išreiškimas. Juolab, kad po tėvo mirties (likus nekilnojamam turtui) jis turėjo galimybę tokią valią išreikšti aktyviais veiksmais ( paduodant pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarų biurui ar faktiškai tą nekilnojąmąjį turtą valdant),t.y. tokiais veiksmais, kurie nekeltų jokių abejonių dėl įpėdinio valios. Tuo tarpu iš pačio suinteresuoto asmens T. B. paaiškinimų matyti, jog po tėvo mirties: “viskam vadovavo seserys”, jis “jų prašomas atvažiuodavo padėti”, “jis palikimo nepriėmė, nes gyveno Vilniuje”, be to “turėjo nuosavos žemės Padubingiuose, kurią reikėjo apdirbti”, todėl darytina išvada, jog T. B. neišreiškė savo valios priimti tėvo palikimą. Suinteresuotų asmenų be savarankiškų reikalavimų atstovai nagrinėjant bylą teisme nedalyvavo, prašė ją nagrinėti jiems nedalyvaujant, atsiliepimuose iš esmės neprieštaravo pareikštiems prašymams.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, ji prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą. Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo nepretenduojantis į palikimą, ar neturintis neturintis teisių į jį. Pažymėtina, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu), jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo, - išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teismas nustatęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei įvertinęs įrodymus konstatuoja, jog R. S. ir L. Š. tėvo Č. B. B. palikimą priėmė, faktiškai pradėjusios turtą valdyti ir elgėsi kaip paveldimo turto savininkės, turinčios teisę į palikimą. Kad tokiu būdu mirusio tėvo palikimą priėmė ir suinteresuotas asmuo T. B. įrodymų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 444 str.2d.8 p., 445 str.,448 str. teismas

nutarė:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. S. ir L. Š. priėmė Č. B. B. palikimą, pradėdamos turtą faktiškai valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais T. B. prašymą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo atmesti.

Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Rimvydas Petrauskas