Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2011-03-09 · Byla Nr. N1-10-606/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-09
Bylos Nr.
N1-10-606/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Edita Lapinskienė
Nukentėjusysis
J. Š., K. B., M. S.
Kaltinamasis
T. K.
Advokatai
Rolandas Stirbinskas
Baudžiamoji byla Nr. N1-10-606/2011Proceso Nr. (32-1-00175-08)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.1.1.; 1.2.14.3.1.; 1.2.10.1.; 1.2.4.8.1.; 1.2.4.5.; 1.1.11.11.; 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.;
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 9 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Edita Lapinskienė,sekretoriaujant Erikai Palepšienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Morenienei,

gynėjams advokatams Rolandui Stirbinskui, Petrui Maceniui, Valentinui Januškevičiui, Gražinai Mauručaitienei,

nukentėjusiesiems J. Š., K. B., M. S.

nukentėjusiesiems ir įstatyminiams atstovams A. S., S. Š., V. B., V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. K., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) specialaus vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „p.r.“ pagalbiniu darbininku, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje;

D. S., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) vidurinio išsilavinimo, dirbantis „L“ jūreiviu, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje;

T. V., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) septynių klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:

- 2007 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant auklėjimo poveikio priemones;

- 2008 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 1 metams;

- 2009 m. sausio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 4 p. 9 p., 65 str., bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2008 m. lapkričio 25 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimas devyneriems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 92 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, vadovaujantis LR BK 82 str. 1 d. paskirta auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimas dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7val., mokytis arba dirbti. 2010 m. kovo 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi netenkintas pataisos inspekcijos teikimas dėl T. V. atleidimo nuo bausmės. Bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje;

V. B., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) vienuolikos klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

- 2007 m. kovo 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis LR BK 63 str. bausme subendrinus, galutinė bausmė – viešieji darbai septyneriems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti per mėnesį 30 valandų visuomenės labui;

- 2007 m. birželio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1dalį, 187 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis LR BK 63 strapisniu, paskirta subendrinta bausmė – viešieji darbai keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2007 m. kovo 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes ir galyutinė subendrinta bausmė paskirta dešimt mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 val. per mėnesį visuomenės labui;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. K. pagrobė svetimą turtą.

2005 m. birželio 3 d., apie 11.00 val., Klaipėdos m., Kretingos g. 23, Klaipėdos „Žemynos“ pagrindinėje mokykloje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, kaltinamasis T. K. kabinete Nr. 302, nuo palangės pagrobė nukentėjusiajai A. S. priklausančią 40 Lt vertės rankinę, kurioje buvo - 300 Lt vertės mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3310“ su trimis išankstinio apmokėjimo kortelėmis: 6 Lt vertės - „Ežys“, 19 Lt vertės - „Omnitel“, 5 Lt vertės - „Labas“; kosmetikos priemonės: 16 Lt vertės lūpų dažai „Oriflame“, 14 Lt vertės akių tušas „Maybellin“, 4,50 Lt vertės pieštukas akims; 3 vnt. raktų, kurių bendra vertė 305 Lt, bei 7 Lt vertės piniginė „Rafaello“, kurioje buvo 107 Lt. Tokiu būdu, kaltinamasis T. K. pagrobė nukentėjusiajai A. S. priklausantį turtą, kurio bendra vertė - 823,50 Lt.

Kaltinamieji T. K., D. S. ir V. B. pagrobė svetimą, panaudodami fizinį smurtą.

2005 m. rugsėjo 28 d., apie 10.30 val., Klaipėdos m., Dariaus ir Girėno g. 4, prie „Vitės“ pagrindinės mokyklos, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, kaltinamieji T. K., D. S. ir V. B. priėję prie nukentėjusiojo J. Š. ir kaltinamasis D. S. pareikalavęs nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefono, tačiau nukentėjusiajam atsakius, jog mobilaus ryšio telefono jis neturįs, kaltinamasis T. K. sugriebė nukentėjusįjį J. Š. už kairės rankos, o kaltinamasis V. B. tuo tarpu sugriebė nukentėjusįjį už dešinės rankos riešo ir pradėjo jį sukti į priešingą pusę, po ko, nukentėjusiajam bandant ištrūkti, kaltinamasis V. B. 1 kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į smakrą, kas sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, po ko, kaltinamasis D. S. iš kelnių kišenės ištraukė 475 Lt vertės nukentėjusiajam S. Š. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung X120“. Tokiu būdu, kaltinamieji T. K., D. S. ir V. B. pagrobė UAB „O. V.“ priklausantį turtą, kurio vertė 475 Lt.

Kaltinamieji T. K. ir T. V. neteisėtai prieš asmens valią įsibrovė į butą.

2008 m. vasario 23 d., apie 08.30 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) veikdami bendrininkų grupe, paskambinus į buto duris ir nukentėjusiajam K. B. jas pravėrus, kaltinamieji T. K. ir T. V. prieš nukentėjusiojo K. B. valią įsibrovė į butą.

Be to, kaltinamieji T. K. ir T. V. nesunkiai ir nežymiai sužalojo asmenis.

2008 m. vasario 23 d., apie 08.30 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, įsibrovę į butą, kaltinamieji T. K. ir T. V. tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam K. B. smūgius į veidą - kaltinamasis T. V. į įvairias veido vietas - ne mažiau 20 kartų, o kaltinamasis T. K. - 2 kartus, po ko nukentėjusysis K. B. iš buto išbėgo, tačiau, pasivijęs laiptinėje kaltinamasis T. V. nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas sudavė ne mažiau 8 smūgius, tuo padarydami nukentėjusiajam K. B. galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimais kairio smilkinio, kairio skruosto srityse, galvos smegenų sukrėtimą, kairės plaštakos I piršto metakarpalinio sąnario kapsulės plyšimą, stuburo juosminės dalies sumušimą, kas nukentėjusiajam K. B. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po ko, kaltinamasis T. V. grįžęs į butą, viename iš kambarių buvusiam M. S. 2 kartus spyrė ir 7 kartus kumščiu sudavė į galvą. Po ko priėjęs kaltinamasis T. K. rankoje laikytu laikrodžiu tyčią 3 kartus sudavė nukentėjusiajam M. S. į veidą, o jam bandant atsistoti 1 kartą spyrė į galvą, tokiu būdu, padarydami nukentėjusiajam M. S. galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimais, odos nubrozdinimais kairio smilkinio, kairio skruosto bei apatinio žandikaulio kairės pusės srityse, galvos smegenų sukrėtimą, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu, kaltinamieji T. K. ir T. V. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį K. B. ir nežymiai sužalojo nukentėjusįjį M. S..

Be to, kaltinamieji T. K. ir T. V. pagrobė svetimą turtą

Be to, 2008 m. vasario 23 d., apie 08.30 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, kaltinamieji T. K. ir T. V. iš prieškambario pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausančią 3650 Lt vertės auksinę grandinėlę. Tokiu būdu, kaltinamieji T. K. ir T. V. pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausantį turtą, kurio vertė 3650 Lt.

Nukentėjusiajai A. S. priklausančio turto pagrobimas

Kaltinamasis T. K. dėl jam pareikšto kaltinimo pagrobus nukentėjusiajai A. S. priklausantį turtą prisipažino visiškai ir parodė, jog iš tiesų, 2005 m. birželio 3 d., Klaipėdos „Žemynos“ mokykloje, po matematikos egzamino grįžęs į kabinetą Nr. 302, ieškodamas vadovėlių, pastebėjo ant palangės padėtą rankinę, kurią nutarė pagrobti. Užsikišęs rankinę už švarko, ją nusinešė į tualetą, kur apžiūrėjęs, joje rado ir pasiėmė pinigus ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia 3310“. Po ko, rankinę su likusiais daiktais išmetė tualete į šiukšlynę. Pagrobtus pinigus išleido savo reikmėms, o rastą mobilaus ryšio telefoną vakare paprašė draugo ir pastarasis jį pardavė lombarde. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, žalą nukentėjusiajai atlygino.

Nukentėjusioji A. S. parodė, jog 2005 m. birželio 3 d., iš „Žemynos“ mokyklos paskambinusi dukra jai pranešė, kad mokykloje vykstant matematikos egzaminui, iš kabineto, kur egzamino metu buvo palikti daiktai, pagrobė jos rankinę su joje buvusiais daiktais. Vėlia kaltinamasis T. K. joms su dukra padarytą turtinę žalą atlygino, jos atsiprašė ir jie susitaikė, pretenzijų ji kaltinamajam nebeturinti. Nukentėjusioji parodė, jog jos dukra, I. S., šiuo metu dirba užsienyje, apie posėdį ji žino, tačiau negalėjo atvykti, be to, žala jai yra atlyginta, pretenzijų kaltinamajam ji nebeturinti.

Daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolais nustatyta, jog 2005 m. birželio 6 d. apžiūrėtas IĮ S. O. savininko pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3310“, geltonos spalvos korpusu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-11).

Pakvitavimu nustatyta, jog mobilaus ryšio telefonas „Nokia 3310“, geltonos spalvos korpusu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), grąžintas nukentėjusiajai A. S. (1 t., b. l. 12).

Vertinant išdėstytą įrodymų visumą, objektyviai konstatuotina, jog 2005 m. birželio 3 d., Klaipėdos „Žemynos“ mokykloje, po mokykloje vykusio matematikos egzamino, kaltinamasis T. K. grįžęs į kabinetą Nr. 302, iš kurio pagrobęs nukentėjusiajai A. S. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 823,50 Lt. Tokiu būdu, kaltinamojo kaltė padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, taigi pavojingą nusiklastamą veiką laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, kadangi kadangi kaltinamasis pagrobė nukentėjusiajai A. S. priklausantį, taigi, svetimą turtą, kurio bendra vertė 823,50 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu pareiškiant kaltinimą, kaltinamajam T. K. inkriminuotas ir nukentėjusiosios I. S. vardu išduoto moksleivio pažymėjimo pagrobimas. Vienok, šioje dalyje kaltinamajam pareikštas kaltinimas laikytinas pertekliniu, ir todėl iš kaltinimo šalintinas, kadangi materialinės vertės neturinčio turto pagrobimas šiuo atveju neįtakoja nei nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo nei bausmės skyrimo ar bausmės dydžio nustatymo.

Kaltinamojo padaryta veika yra tyčinis nesunkus nusikaltimas.

Kaltinamasis kaltu padarius šią inkriminuojamą nusikalstamą veiką prispažino visiškai ir ją padaręs nuoširdžiai gailėjosi. Tai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinnačių aplinkybių nėra.

Nukentėjusiajam J. Š. priklausančio turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą

Kaltinamasis T. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš esmės visiškai ir parodė, kad pripažįsta, jog tą dieną kartu su D. S. ir V. B. nuėjo prie pagrindinės „Vitės“ mokyklos turėdami tikslą pagrobti mobilaus ryšio telefoną. Pamatę nukentėjusįjį J. Š. ir, kad jo kelnių kišenėje yra mobilaus ryšio telefonas, nusprendė jį atimti. Prie nukentėjusiojo priėjus, jis atsistojo jam iš dešinės pusės, o V. B. iš kairės ir jie abu sugriebę laikė jį už parankių, dėl ko nukentėjusysis pradėjo muistytis. Ar kas nors sudavė nukentėjusiajam smūgius, kaltinamasis nurodė nematęs, kaip ir nematęs, kas ir kaip paėmė iš jo telefoną.

Kaltinamasis D. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2005 m. rugsėjo mėnesį jis kartu su V. B. ir T. K. atėjo prie „Vitės“ pagrindinės turėdami tikslą iš ko nors pagrobti mobilaus ryšio telefoną. Pamačius nukentėjusįjį J. Š., jis prie jo priėjo neva prašydamas cigarečių, o iš tiesų, norėjo pagrobti jo mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusiajam J. Š. atsakius, kad cigarečių neturi, jis pasakęs, kad kišenėje jis turi telefoną. J. Š. norėjo nueiti, tačiau tuo metu Tomas ir Vildaras pradėjo jam laužti rankas, o jis tada kaire ranka apglėbęs nukentėjusiajam kaklą iš nugaros, iš jo kelnių kišenės ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Kaltinamasis patvirtino, jog po sulaikymo, kitą dieną jis kartu su T. K. telefoną grąžino nukentėjusiajam, jo atsiprašė.

Kaltinamasis V. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog iš tiesų tą dieną prie „Vitės“ pagrindinės mokyklos Klaipėdos m. jie atėjo kartu su D. S. ir T. K.. Prie mokyklos daug vaikų ateidavo parūkyti, todėl ir jie ten eidavo. Kaltinamasis patvirtino, jog laikė sugriebęs nukentėjusįjį, dėl to, kad jis dėl kažko ginčijosi, nors iš tiesų suprato, kad iš jo norima atimti telefoną. Nors nurodė, jog jis iš anksto nesitaręs ir tikslo grobti telefono iš anksto neturėjęs. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi.

Nukentėjusysis J. Š. parodė, jog tą dieną prie „Vitės“ pagrindinės mokyklos Klaipėdos m. prie jo priėję trys kaltinamieji prašė cigarečių, atsakius, kad neturi, tada liepė atiduoti telefoną. Jis nenorėjo jo atiduoti, bandė priešintis. Tuomet du iš kaltinamųjų jį sugriebė ir laikė už rankų, jas suko, liepė atiduoti telefoną. Tada V. B. supykęs kumščiu sudavė į smakrą, o kažkuris vienas iš jo kelnių kišenės tuo metu ištraukė mobilaus ryšio telefoną. Nukentėjusysis nurodė, jog telefonas buvo jam grąžintas, o D. S. papildomai atlygino žalą, todėl pretenzijų kaltinamajam D. S. jis daugiau neturintis, galėtų jam atleisti.

Įstatyminis atstovas S. Š. paliudijo, jog į darbą paskambinęs sūnus pranešė, kad iš jo buvo pagrobtas mobilaus ryšio telefonas. Mobilaus ryšio telefonas buvo išduotas darbovietės UAB „O. V.“, tačiau materialiai jis buvo už jį atsakingas, mobilaus ryšio telefono vertė 475 Lt. Įstatyminis atstovas nurodė, jog, parašius pareiškimą policijai, po kelių dienų kaltinamieji pagrobtą telefoną grąžino, kaltinamasis D. S. atsiprašė, dėl įvykio labai gailėjosi. S. Š. patvirtino, jog nusikaltimo metu sūnui buvo sumuštas veidas – buvo patinęs žandas.

UAB „O. V.“ raštu nustatyta, jog nusikalstama veika dėl pagrobto mobilaus ryšio telefono „Samsung X120“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), įmonei UAB „O. V.“ buvo padaryta 475 Lt turtinė žala (1 t., b. l. 55-56).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu ir apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas J. Š. pateiktas mobilaus ryšio telefonas „Samsung X120“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 73-74).

Pakvitavimu nustatyta, jog apžiūrėjus mobilaus ryšio telefonas „Samsung X120“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), grąžintas S. Š. (1 t., b. l. 77).

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusysis J. Š. parodė, jog smūgį jam į smakrą sudavė kaltinamasis V. B.. Šiuos parodymus patvirtino ir nukentėjusiojo įstatyminis atstovas, teisme nurodydamas, jog nusikaltimo metu sūnui buvo sumuštas veidas – buvo patinęs jo žandas.

Analizuojant ir vertinant išdėstytų įrodymų visumą, nustatyta, jog mobilaus ryšio telefonas iš nukentėjusiojo J. Š. buvo pagrobtas kaltinamiesiems T. K. ir T. V. pirmiausia sugriebus nukentėjusiajam už rankų ir taip jį laikant, tuo pačiu, kaltinamajam T. V. sukant vienos rankos riešą, po ko, nukentėjusiajam bandant ištrūkti, kaltinamajam V. B. sudavus smūgį nukentėjusiajam į smakrą ir tuomet kaltinamajam D. S. iš kelnių kišenės ištraukiant mobilaus ryšio telefoną. Akivaizdu, jog mobilaus ryšio telefonas iš nukentėjusiojo buvo pagrobtas nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojant fizinio smurtinio pobūdžio veiksmus. Taigi kaltinamųjų kaltė padarius nusikalstamą veiką pagrobiant turtą panaudojant asmens atžvilgiu fizinį smurtą laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai kavalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsniu, yra apysunkis nusikaltimas.

Kaltinamieji kaltais padarius šią jam inkriminuojamą veiką iš esmės prisipažino visiškai. Savo nusikalstamus veiksmus vertino kritiškai ir dėl nusikalstamo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Tai pripažintina kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė bendrininkų grupe. Kreiptinas dėmesys, jog veika padaryta dienos metu, šalia mokymo įstaigos, nepilnamečio asmens atžvilgiu, maža to panaudojant prieš jį fizinį smurtą, esant iš anksto susiformavusiai tyčiai ir susitarimui padaryti būtent tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Tai suponuoja pakankamą nusikalstamos veikos ir pačių kaltinamųjų pavojingumą visuomenei.

Neteisėtas įsibrovimas į butą prieš asmens valią. Nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam V. B. priklausančio turto pagrobimas.

Kaltinamasis T. K. dėl šių pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog su kaltinamuoju T. V. visą naktį vartoję alkoholį, po ko nutarę nueiti pas nukentėjusįjį K. B. į namus išsiaiškinti santykių. Nukentėjusiajam K. B. atidarius buto duris, kaltinamasis T. V. jam kažką pasakė ir jie susigrūmė, tada T. V. sudavė nukentėjusiajam smūgius, o jis, bandydamas juos išskirti, taip pat galėjo alkūne suduoti nukentėjusiajam. Po ko, nuėjus į kambarį, jis sudavė kitam ten buvusiam nukentėjusiajam porą smūgių, tačiau laikrodžio, kaip buvo nurodyta, ant rankos jis neturėjo. Taip pat parodė, jog nukentėjusįjį K. B. jis pažinojo anksčiau, jų santykiai buvę „ne kokie“, tačiau kodėl taip pasielgė, paaiškinti negali, nes buvo labai apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo veiksmams, jis nekontroliavo savęs. Dėl ko trenkė kitam nukentėjusiajam, taip pat paaiškinti negali. Kaltinamasis nurodė neprisipažįstantis nei dėl turto – laminato ir odinio kampo sugadinimo, nei dėl auksinės grandinėlės vagystės.

Kaltinamasis T. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, jog tą rytą kartu su T. K. kartu atėjo pas nukentėjusįjį K. B. išsiaiškinti, nes buvo su juo apsipykę. Kaltinamasis T. K. atėjo kartu palaikydamas kompaniją. Karoliui atidarius buto duris ir jiems įėjus į vidų, jis sudavė nukentėjusiajam ir pastarasis pasislėpė vonioje. Po ko jis iš vonios išbėgo į koridorių, o jis iš paskos. Būnant laiptinėje jis sudavė nukentėjusiajam dar kelis smūgius ir nukentėjusysis nubėgo pas kaimynę. Kaltinamasis parodė, kad kol Karolis buvo vonioje, jis nuėjo į kambarį pas M. S. ir jam taip pat trenkė, nes jam pasirodė, jog jis puola. Viso nukentėjusiajam K. B. jis sudavė apie 10 smūgių, o M. S. apie 2-3 smūgius. Po to kai Karolis nubėgo pas kaimynę, jis laiptais išbėgo iš namo.

Nukentėjusysis K. B. paliudijo, jog 2008 m. vasario mėnesį, anksti ryte, kol jis miegojo, kažkas paskambino į buto Veterinarijos gatvėje duris. Atidarius duris, kaltinamasis T. V. iš karto sudavė jam smūgius, veržėsi į butą. Jis išbėgo į namo laiptinę, kur kaltinamasis T. V. apie 10-15 kartų dar trenkė jam kumščiu į veidą, krūtinę. Po ko jis nubėgo pas kaimynę prašyti pagalbos, kviesti policiją. Bute tuo metu liko pas jį nakvojęs M. S., jam taip pat buvo suduota, tačiau jis nematė, nes tuo metu jau kvietė pagalbą. Po šio įvykio grįžę tėvai pastebėjo, jog buvo įplėštas ar įbrėžtas odinis kampas ir sugadintos laminatinės grindys. Po įvykio dingo moteriška auksinė grandinėlė.

Nukentėjusysis V. B. paliudijo, jog tą rytą apie 10.00 val. paskambinęs sūnus papasakojo, kad buvo sumuštas namie ir nuvežtas į ligoninę. Grįžus namo pastebėjo, jog buvo sugadintas, subraižytas odinis kampas, nubraižytos grindys, jie pasigedo žmonos auksinės grandinėlės. Sūnus negalėjo paaiškinti, dėl ko buvo sumuštas ir kas atsitiko. Šiuo nusikaltimu jiems padaryta 4750 Lt dydžio turtinė žala, kurią sudaro – pagrobta auksinė grandinėlė, kurios vertė 3650 Lt, svoris 27-28 g, odinio kampo pertraukimas kainuotų 1000 Lt, o ieškinio dalyje dėl 100 Lt už grindų tvarkymą jis atsisako. Nukentėjusysis patikslino, kad iš tiesų baldų ir grindų sugadinimai galėjo atsirasti ne specialiai, o grumtynių metu.

Nukentėjusysis M. S. parodė, jog tą naktį liko pas K. B. namuose nakvoti, ryte jo tėvai išvažiavo į turgų, o jis atsibudo jau nuo kaltinamojo T. V. spyrių į galvą. Tuo metu kaltinamasis T. K. buvo prie K. B.. Tada atėjęs kaltinamasis T. K. taip pat sudavė jam ranka ir koja ir liepė stotis, po ko, dar spyrė į galvą. Tuo metu kaltinamasis T. V. vėl grįžo prie K. B.. Kokiu tikslu kaltinamieji tą rytą atėjo ir ko jie norėjo, nukentėjusysis nurodė paaiškinti negalintis, nors juos pažinojo iš anksčiau, be to buvo girdėjęs, kad T. V. su K. B. buvo apsižodžiavę. Nukentėjusysis parodė, jog iki įvykio sofa nukentėjusiojo K. B. namuose ir grindys buvo sveikos ir nesugadintos.

Įstatyminė atstovė V. S. parodė, jog 2008 m. vasario mėnesį sūnus pasiliko nakvoti pas K. B., o ryte paskambinęs Karolio tėvas pranešė, kad vaikai buvo sumušti ir paguldyti į ligoninę. Ligoninėje sūnus papasakojo, jog iš ryto paskambinus į duris Karolis jas atidarė ir į butą įsiveržė kažkokie du vaikinai, kurie mušė ir Karolį ir pakaitomis mušė ir jos sūnų Marių. Sūnus nesuprato, nei už ką, nei kodėl jie buvo sumušti.

Liudytojas K. K. paliudijo, kad 2008 m. vasario 23 d. buvo gautas nukentėjusiojo V. B. pranešimas, kad bute Veterinarijos gatvėje iš matymo pažįstamų vaikinų buvo sumuštas jo sūnus ir kartu buvęs jo draugas. Nukentėjusysis taip pat pranešė, kad po šio įvykio pasigedo auksinės grandinėlės bei pastebėjo, jog buvo sugadintas odinis kampas, grindys. Liudytojas parodė, jog nuvažiavus apžiūrėti įvykio vietos, matėsi, jog buto hole yra sugadintas odinis sėdimas kampas, sugadinta laminuotų grindų dalis, įplėšti tapetai.

Liudytoja E. M. paliudijo, kad 2008 m. vasario 23 d., 08.00 val., išgirdusi grumtynių ir ne vieno žmogaus žingsnių garsus kaimynų gyvenančių viršuje virtuvėje. Netrukus pas ją atbėgęs kaimynų sūnus Karolis pasiprašė leisti paskambinti policijai, buvo labai išsigandęs. Tuo metu laiptais nubėgo kažkokie vaikinai. Po valandos jis vėl grįžo pasakė, kad blogai jaučiasi, išsikvietė greitąją pagalbą.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog nukentėjusysis K. B. iš jam pateiktų nuotraukų kaip vieną 2008 m. vasario 23 d. jį sumušusių asmenų atpažino kaltinamąjį – T. K.. Nustatyta, jog kaltinamąjį nukentėjusysis atpažino, nes anksčiau buvo su kaltinamuoju bendravęs (1 t., b. l. 35).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, jog nukentėjusysis K. B. iš jam pateiktų nuotraukų kaip vieną 2008 m. vasario 23 d. jį sumušusių asmenų atpažino kaltinamąjį – T. V.. Nustatyta, jog nukentėjusysis atpažino kaltinamąjį T. V., nes jie yra kartu dirbę (1 t., b. l. 39-42).

Specialisto išvada Nr. G 806/09 (03) nustatyta, jog nukentėjusiajam K. B. nustatytas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, odos nubrozdinimais kairio smilkinio, kairio skruosto srityse, galvos smegenų sukrėtimas, kairės plaštakos I piršto metakarpalinio sąnario kapsulės plyšimas, stuburo juosminės dalies sumušimas. Nustatyta, jog minimus sužalojimus nukentėjusysis K. B. galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus tas vietas kietais bukais daiktais, neužilgo iki patenkant į gydymo įstaigą, galimai nustatytu laiku – 2008 m. vasario 23 d. Nustatyta, jog nukentėjusiajam K. B. konstatuotos keturios trauminio poveikio žymės galėjo gautis ne mažiau keturių veiksmų – smūgių pasekoje. Nustatyta, kad nukentėjusiajam K. B. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 48-49).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis M. S. kaip asmenį, kuris 2008 m. vasario 23 d. jam laikrodžiu apie tris kartus trenkė į veidą, koja vieną kartą spyrė į galvą, pagal veido bruožus, formą, antakius, lūpas atpažino kaltinamąjį – T. K. pravarde „Spyžius“ (2 t., b. l. 66-69).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatyta, kad nukentėjusysis M. S. kaip asmenį, kuris 2008 m. vasario 23 d. pirmas įėjęs į kambarį trenkė jam į galvą ir spyrė koją, pagal veido bruožus atpažino kaltinamąjį – T. V.. Nukentėjusysis nurodė kaltinamąjį pažinojęs iš anksčiau (2 t., b. l. 70-73).

Specialisto išvada Nr. G805/09 (03) nustatyta, jog nukentėjusiajam M. S. diagnozuotas galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimais, odos nubrozdinimais kairio smilkinio, kairio skruosto bei apatinio žandikaulio kairės pusės srityse, galvos smegenų sukrėtimas. Nustatyta, jog minimus sužalojimus M. S. galėjo įgauti bukos traumos pasekoje, paveikus tas vietas kietais bukais daiktais, neužgilo iki patenkant į gydymo įstaigą, galimai teisėsaugos nustatytu ir užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2008 m. vasario 23 d. pirmoje paros pusėje. Nustatyta, jog M. S. galvoje konstatuotos trys trauminio poveikio žymės (kairysis smilkinys, kairysis skruostas, apatinio žandikaulio kairė pusė), kurios ir galėjo gautis nemažiau trijų veiksmų smūgių pasekoje (į tą pačią vietą galėjo būti ir keli poveikiai). Nustatyta, jog nukentėjusiajam M. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 78).

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog specialisto išvadomis nukentėjusiesiems K. B. ir M. S. objektyviai konstatuoti kūno sužalojimai – nukentėjusiajam K. B. nesunkus kūno sužalojimas, nukentėjusiajam M. S. – nežymus kūno sužalojimas. Specialisto išvadomis konstatuota, jog kūno sužalojimai nukentėjusiesiems padaryti galimai 2008 m. vasario 23 d. Specialisto išvadomis konstatuota ir tai, jog nukentėjusiųjų kūno sužalojimai sąlygoti fizinio pobūdžio veiksmų – smūgių sudavimo. Remiantis tiek pačių kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų parodymais, nustatyta, jog 2008 m. vasario 23 d. smūgius nukentėjusiems K. B. ir M. S. sudavę ir kūno sužalojimus to pasekoje nukentėjusiesiems sukėlę kaltinamieji T. K. ir T. V..

Motyvuojamoji dalis

Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamųjų kaltė padarius šią jiems inkriminuojamą veiką laikytina įrodyta visiškai. Kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini atitinkamai pagal padarytų kūno sužalojimų laipsnį - nukentėjusiojo K. B. atžvilgiu – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiojo M. S. atžvilgiu – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltais padarius šią nusikalstamą veiką, tai yra tyčia sudavus nukentėjusiesiems smūgius, ko pasekoje kilę atitinkami kūno sužalojimai kaltinamieji prisipažino visiškai.

Kaltinamųjų padarytos veikos yra nesunkūs tyčinio pobūdžio nusikaltimai. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra – kaltinamieji nors ir prisipažino padarę šias veikas, tačiau nuoširdžiai dėl savo nusikalstamų veiksmų nesigailėjo. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog kaltinamieji nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai vienareikšmiai įtakojo jų nusikalstamus veiksmus. Be to, atsakomybę sunkinančia aplinkybėmis pripažintina ir tai, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir praktikoje neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas tai tyčinis neteisėtas įsibrovimas į butą prieš asmens valią. Kaltinamasis T. V. neigia į butą įsibrovęs prieš nukentėjsuiojo K. B. valią ir nurodo, jog nukentėjusiajam K. B. atidarius buto duris, jis paprasčiausiai į butą įėjęs. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai ir atmestini. Kaltinamasis T. K. patekimo į butą aplinkybių negalėjo konkretizuoti, kadangi, kaip nurodė, dėl girtumo visų aplinkybių jis neprisiminantis.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog nukentėjusysis K. B. nuosekliai ir visuomet analogiškai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, jog duris jis kaltinamiesiems iš tiesų atidaręs, tačiau kaltinamųjų į butą sava valia jokiu būdu nebūtų įsileidęs, kadangi su kaltinamuoju T. V. tuomet jie buvo susipykę. Nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusysis nurodė ir tai, jog smūgius kaltinamasis T. V. jam sudavė vos tik atidarius buto duris, ir būtent tokiu būdu įėjęs į butą. Tai, kad T. V. nukentėjusiajam K. B. smūgius sudavė dar į butą neįėjus parodė ir kaltinamasis T. K.. Esant tokioms aplinkybėms, bei turint omeny tarp nukentėjusiojo K. B. ir kaltinamojo T. V. tuo metu buvusius priešiškus santykius, konstatuotina, jog kaltinamieji į butą būtent įsibrovė, tai yra aktyviais veiksmais pateko į butą prieš nukentėjusiojo K. B. valią.

Kaltinamųjų kaltė šio pareikšto kaltinimo apimtinimi laikytina įrodyta. Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai šiuo atveju kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų padaryta veika yra nesunkus tačiau tyčinio pobūdžio nusikaltimas. Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo atveju taipogi nėra – kaltinamieji kaltais padarius šią veiką neprisipažino. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai įtakojo jų nusikalstamus veiksmus, bei tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė bendrininkų grupe.

Kaltinamieji T. K. ir T. V. neigia pagrobę nukentėjusiajam V. B. priklausantį turtą – auksinę grandinėlę. Vienok, šiuo atveju imtini domėn ir konstatuojant kaltinamųjų kaltę kaip įrodymai vertintini nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriški ir analogiški parodymai, jog auksinės grandinėlės jie pasigedę būtent po to, kai 2008 m. vasario 23 d. į jų butą įsibrovė ir jo sūnų bei nukentėjusįjį M. S. sužalojo kaltinamieji T. K. ir T. V.. Nors ir kitų nukentėjusiojo V. B. parodymus patvirtinančių įrodymų baudžiamojoje byloje nėra, tačiau turint omeny nukentėjusiojo nuoseklumą, procesinių veiksmų, kuomet nukentėjusiojo parodymai užfiksuoti, atitikimą įstatymui, abejoti nukentėjusiuoju teismas jokio objektyvaus pagrindo neturi. Be to, pažymėtina, jog kaltinamieji alkoholinius gėrimus vartoję visą naktį, taigi laikytina nuo alkoholio buvo apsvaigę pakankamai ir galėję visų aplinkybių neįsiminti, pats kaltinamais T. K. pripažino buvęs labai apsvaigęs ir todėl visko neprisimenantis ir savo elgesio negalįs paaiškinti.

Taigi, kaltinamųjų kaltė laikytina įrodyta ir šiuo aspektu. Kaltinamųjų veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, kadangi kaltinamieji pagrobė nukentėjusiajam V. B. priklausantį, taigi, svetimą turtą, kurio vertė 3650 Lt.

Kaltinamųjų padaryta veika yra nesunkus tačiau tyčinio pobūdžio nusikaltimas. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai įtakojo jų nusikalstamus veiksmus, bei tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė bendrininkų grupe. Tuo tarpu kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo atveju nėra.

Nukentėjusisjam V. B. priklausančio turto sugadinimas

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems buvo pareikštas ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, kaltinant tuo, jog 2008 m. vasario 23 d., apie 08.30 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini) veikdami bendrininkų grupe, kaltinamieji T. K. ir T. V. nenustatytu būdu tyčia sugadino V. B. priklausantį turtą - įplėšė odinį kampą 1000 litų vertės bei išplėšė laminuotų grindų dalį 100 litų vertės.

Baudžiamosios bylos medžiaga – nukentėjusiųjų K. B., M. S. bei V. B. parodymais remiantis nustatyta, jog nukentėjusiųjų bute buvę baldai bei grindys iki 2008 m. vasario 23 d., kuomet į butą įsibrovę kaltinamieji, buvę tvarkingi ir nesugadinti. Visi trys nukentėjusieji nuosekliai teigia jog tai, kad baldai bei grindys sugadinti, jie aptikę būtent po to, kai į butą įsibrovę ir smūgius nukentėjusiesiems sudavę kaltinamieji T. K. ir T. V.. Netikėti nukentėjusiaisiais teismas pagrįsto pagrindo neturi. Taigi, imant domėn nukentėjusiųjų paaiškinimus, be to, turint omeny tuo metu bute vykusius fizinio pobūdžio veiksmus, konstatuotina, jog nukentėjusiajam V. B. priklausantis turtas iš tiesų buvo sugadintas 2008 m. vasario 23 d., kuomet į butą įsibrovę kaltinamieji. Tačiau remiantis išdėstytomis aplinkybėmis vienareikšmiai teigti, jog nukentėjusiajam priklausantis turtas buvęs sugadintas būtent tyčiniais kaltinamųjų veiksmais nėra pakankamo pagrindo. Kaltinamųjų tikslas įsibraunant į butą, kaip nustatyta, buvęs išsiaiškinti santykius su nukentėjusiuoju K. B., pagal įvykių eigą, suduotų nukentėjusiesiems smūgių skaičių, laikytina, jog fizinio pobūdžio veiksmai buvę pakankami, be to, nukentėjusieji fizinio smurto siekę išvengti. Visa šių aplinkybių visuma byloja, jog turtas buvęs sužalotas ne tyčiniais, tiesiogiai turtą sugadinti nukreiptais veiksmais, o panaudojant smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, o šiems savo ruožtu stengiantis fizinio smurto išvengti.

Kaltinamieji T. K. ir T. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Atsižvelgiant į išdėstytą, vadovaudamasis nustatytomis byloje faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamuosius T. K. ir T. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, išteisinus, spręsdamas nukentėjusiajam V. B. priteistinos turtinės žalos dydžio klausimą, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiojo nurodyta 4650 Lt suma mažintina iki 3650 Lt, iš kaltinamųjų T. K. ir T. V. solidariai priteisiant tik pagrobtos auksinės grandinėlės vertę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai).

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas ieškinys pagrįstas ir logiškas, todėl tenkintinas visiškai, turtinę žalą solidariai priteisiant iš kaltinamųjų T. K. ir T. V. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113-115 straipsniai).

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis T. K. padarė ir yra teisiamas už šešias tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama apysunkių, likusios – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, dirba.

Vertinant išdėstytas aplinkybes, imant domėn nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

Kaltinamasis padarė šešias tyčines nusikalstamas veikas, kurios buvo įvykdytos ne tuo pačiu metu ir ne tapačiais veiksmais, siekiant skirtingų pasekmių. Tokiu būdu, kaltinamajam už atskiras veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio taisyklėmis, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Kaltinamasis T. V. padarė ir yra teisiamas už keturias nusikalstamas tyčines veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis T. V., būdamas jauno amžiaus, teisiamas jau trečią kartą, šias nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiems teistumams. T. V. atžvilgiu yra pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas. Visų šių aplinkybių visuma rodo kaltinamąjį T. V. esant nusikalsti linkusią, išvadų nedarančią asmenybę.

Esant tokioms aplinkybėms, imant domėn nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį, atsižvelgiant į jo teistumus, darytina išvada, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Paskutinį kartą T. V. buvo nuteistas 2009 m. sausio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas. Vienok, 2010 m. kovo 20 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo netenkintas pataisos inspekcijos teikimas dėl T. V. atleidimo nuo bausmės. Bylos medžiaga nustatyta, jog pataisos inspekcijos teikimo netenkinus, bausmės vykdymo atidėjimo terminas T. V. pratęstas nebuvo, o baigėsi 2010 m. vasario 6 d. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės su 2009 m. sausio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme subendrinti nėra galimybės.

Kaltinamasis padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, kurios buvo įvykdytos ne tuo pačiu metu ir ne tapačiais veiksmais, siekiant skirtingų pasekmių. Tokiu būdu, kaltinamajam už atskiras veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio taisyklėmis, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Kaltinamasis V. B. teisiamas už apysunkės tyčinės nusikalstamos veikos padarymą. V. B., būdamas jauno amžiaus, teisiamas trečią kartą, pažymėtina, jog jo atžvilgiu pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Esant tokioms aplinkybėms, imant domėn nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, manytina, jog bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti už šios veikos padarymą paskiriant jam arešto bausmę.

Kaltinamasis D. S. teisiamas primą kartą, dirba. Atlygino nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, su nukentėjusiuoju susitaikė. Šių aplinkybių visuma leidžia manyti, kad kaltinamasis padarys tinkamas išvadas ir laikysis įstatymų, todėl yra pagrindas D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Ir paskirti jam auklėjamojo poveikio priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti areštu devyniasdešimčiai parų.

Bausmę skirti atlikti areštinėje.

V. B. sulaikyti ir nuosprendį vykdyti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. B. sulaikymo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2005 m. rugsėjo 29 d. iki 2005 m. rugsėjo 30 d. išbūtą laiką.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

D. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį atleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsniu, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

Baudžiamąją bylą V. B. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, D. S. paskirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą ir elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu bei mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – už nukentėjusiajai A. S. priklausančio turto pagrobimą – laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu dešimčiai mėnesių;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu keturiems mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – už nukentėjusiajam V. B. priklausančio turto pagrobimą – laisvės apribojimu šešeriems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridėti švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę pagal šį nuosprendį T. K. paskirti – laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

T. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

T. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu aštuoneriems mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi,

už atskiras veikas paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios aštuonerių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, iš dalies pridėti švelnesnes bausmes ir galutinę subendrintą bausmę pagal šį nuosprendį T. V. paskirti – laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoneriems mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje - panaikinti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. V. skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

T. V. suimti teismo posėdžių salėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. kovo 9 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį, išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Iš T. K. ir T. V. solidariai Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 2061,90 Lt.

V. B. civilinį ieškinį tenkinti. Iš T. K. ir T. V. solidariai V. B. naudai priteisti 4750 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Edita Lapinskienė