Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro D. B. pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2025 m. liepos 24 d. vyr. tyrėjo G. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. liepos 24 d. dirbant pagal (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 10.00 val. (duomenys neskelbtini) g. sustabdytas patikrinimui automobilis Suzuki v. n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. M., blaivumo patikrinimo metu pirmu pūtimu nustatytas 1,87 promilės, antru pūtimu 1,67 promilės girtumas. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (el. b. l. 7-17).

VĮ „Regitra“ 2025 m. liepos 25 d. išrašo duomenimis, automobilio „Suzuki G. V.“, v. n. (duomenys neskelbtini) savininkas yra T. M. (el. b. l. 69).

VŠĮ „Emprekis“ 2025 m. liepos mėn. pažymos duomenimis, automobilio „SUZUKI G. V. 2.0 TD“, variklio darbinis tūris – 1 998 cm³, galia 64 KW (87 AG), gamybos periodas – (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m., vidutinė kaina Lietuvoje yra 2190 Eur su PVM (el. b. l. 70).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia bei norėjo taip veikti, t. y. žinodama, kad yra išgėrusi alkoholio (apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvykio dieną alkoholio nevartojo, išgėrė 4 kokteilius įvykio dienos išvakarėse), vis tiek vairavo automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatytas 1,67 promilių girtumas). Darytina išvada, kad kaltinamoji savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi T. M. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jos padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, T. M. nurodė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 135-136).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – T. M. padarė vieną tyčinį (tiesioginė tyčia) baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, susijusį su transporto eismo saugumu.

T. M. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąj ą. T. M. ankščiau nebuvo teista (el. b. l. 55-56), per 5 metų laikotarpi nebuvo bausta administracine tvarka (el. b. l. 67-68). Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 57-58). Duomenų apie T. M. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. M. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi T. M. skirtina 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudos bausmė. Atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad aukščiau nurodyta bausmė atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Skiriamos baudos dydis yra protingas ir proporcingas, todėl tokio dydžio bausmė T. M. ir yra skiriama.

T. M. dėl nusikaltimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina 40 MGL ((duomenys neskelbtini) Eurų) dydžio bauda.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašoma paskirti T. M. tris baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 metams 6 mėnesiams (BK 68 straipsnis); 2) nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Suzuki G. V.“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis) 3) dalyvavimą alkoholizmo prevencijos programoje (BK 72⁵ straipsnis).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. T. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,67 promilės etilo alkoholio koncentracija (nustatytas neblaivumas priskiriamas vidutiniam girtumo laipsniui). Kaltinamoji transporto priemonę vairavo ryte, (duomenys neskelbtini), prie aikštelės, esančios prie (duomenys neskelbtini), taigi kaltinamoji kėlė pavojų ne tik sau, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamosios itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajai būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), o jos terminas nustatytinas 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. liepos 25 d. (el. b. l. 103-106).

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamoji padarė tyčinį nusikaltimą vairuodama automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone. Taigi, automobilis atitinka konfiskuotino turto (nusikalstamos veikos padarymo priemonė) požymius, todėl sprendžiama dėl automobilio konfiskavimo. Iš „Regitra“ išrašo matyti, jog automobilio „Suzuki G. V.“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė ir valdytoja yra T. M.. Minėti duomenys patvirtina, kad T. M. nusikalstamą veiką, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodama jai priklausantį automobilį „Suzuki G. V.“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatytą konfiskuotino turto sampratą ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, turi būti konfiskuojamas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, tikslų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 2190 Eur (pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis) (el. b. l. 70) konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamosios padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo T. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

BK 72⁵ straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad būtent neatsakingas alkoholio vartojimas turėjo įtakos T. M. nusikalstamam elgesiui, transporto priemonės vairavimo būnant apsvaigus nuo alkoholio, todėl teismo vertinimu, yra pagrindas T. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę per 1 metus sudalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

2025 m. liepos 25 d. nutarimu (b. l. 99-102) T. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina. 2025 m. liepos 25 d. nutarimu (b. l. 103-106) T. M. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas – paliekama galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios. 2025 m. liepos 25 d. nutarimu (b. l. 107-110) T. M. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (vairuotojo pažymėjimas saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-ajame policijos komisariate) – paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintinas ir paimtas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas saugoti Akcinei bendrovei „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2025 m. liepos 25 d. nutarimu (b. l. 71-74), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas T. M. priklausančiam automobiliui „Suzuki G. V.“, v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Turto saugotoju paskirta kaltinamoji T. M.. Taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliekamas galioti iki šio baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę mažinti vienu trečdaliu ir T. M. paskirti 40 MGL ((duomenys neskelbtini) Eur) (dvejų tūkstančius eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti T. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. liepos 25 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „SUZUKI G. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini)– valstybės naudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72⁵ straipsniu, T. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 1 (vienerių) metų terminą, skaičiuojant jį nuo baudžiamojo įsakymo gavimo baudžiamojo poveikio priemonę vykdančioje institucijoje dienos.

2025 m. liepos 25 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „SUZUKI GRAND VITARA“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

- rašytinį pasižadėjimą neišvykti įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti;

- specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

- dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti ir paimtą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti Akcinei bendrovei „Regitra“.