Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs bankrutavusios UAB „Ananda“ kreditoriaus AB SEB banko skundą dėl 2013 m. balandžio 11 d. bankrutavusios UAB „Ananda“ kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atmestinas.

Dėl termino ginčyti kreditorių susirinkimo nutarimus

Bylos, kylančios iš bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrąsias proceso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ). Paminėto įstatymo normos suteikia teisę kreditoriams kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų ir apskųsti juos įstatymo nustatyta tvarka (ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 24 straipsnio 5 dalis). Įstatymas įvairiems procesiniams veiksmams atlikti nustato tam tikros trukmės procesinius terminus ir CPK 75 straipsnyje numatyta, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam terminui jiems atlikti. Minimo ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti nustatytas 14 dienų terminas, skaičiuojamas nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Kreditoriai privalo būti aktyvūs ir domėtis bankroto procesu. Įvertinus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad pareiškėjas apie skundžiamą kreditorių nutarimą, kuriuo nustatyta neparduoto turto kaina ir pardavimo tvarka, turėjo sužinoti 2013 m. balandžio 11 d., t.y. tuomet kai buvo priimtas skundžiamas nutarimas. Pareiškėjas, teismo vertinimu, nepagrįstai teigia, kad apie skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą sužinojo tik 2013 m. balandžio 22 d. gavęs kreditorių susirinkimo protokolą, kadangi kaip matyti iš skundžiamo kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5 (b. l. 8-11), pareiškėjui buvo žinoma apie kreditorių susirinkime svarstomus klausimus, pareiškėjas kreditorių susirinkime svarstomais klausimais išsakė savo nuomonę, pasiūlė turto pardavimo kainą ir tvarką, bei balsavo raštu už administratoriaus pasiūlymą. Teismų nutartyse, priimtose bankroto bylose yra ne kartą nurodyta, kad šiame procese yra itin svarbus proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų taikymas (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis, CPK 7 straipsnis). Pareiškėjas, būdamas bankrutavusios įmonės kreditoriumi, išreikšdamas savo nuomonę raštu, realizavo teisę spręsti klausimus, susijusius su bankrutuojančios įmonės turtu, todėl suvokdamas apie svarstomus klausimus ir šiais klausimais priimtus sprendimus, turėjo pareigą domėtis posėdyje priimtais nutarimais, susipažinti su protokolu, dėl ko šios pareigos jam neįvykdžius ir ĮBĮ nustatytu terminu nepareiškus reikalavimo ginti, jo nuomone, pažeistą teisę, yra pagrindas atmesti pareikštą reikalavimą. Byloje nėra duomenų, kad kreditoriaus atstovui būtų trukdoma susipažinti su kreditorių posėdžio protokolu. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas reikalavimo atnaujinti įstatymo praleistą terminą nepareiškė, tuo tarpu trečiasis asmuo prašo šiuo pagrindu atmesti skundą. Termino procesiniam veiksmui atlikti praleidimas, nesant pagrindo jį atnaujinti, yra savarankiškas pagrindas atmesti reikalavimą.

Dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo teisėtumo

Bylos medžiaga patvirtina, kad 2013 m. balandžio 11 d. įvyko BUAB „Ananda“ kreditorių susirinkimas, kurio metu susirinkimo darbotvarkės klausimais buvo priimti nutarimai. Kreditorius AB SEB bankas nesutikdamas su kreditorių susirinkimo metu priimtu nutarimu darbotvarkės klausimu Nr. 3, kuriuo buvo patvirtinta neparduoto turto sumažintos pardavimo kainos ir nustatyta pardavimo tvarka, už kurį balsavo 65,95 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos, pateikė teismui skundą. Pareiškėjas (kreditorius), ginčydamas kreditorių susirinkimo metu priimtą nutarimą, iš esmės nenurodė procedūrinių pažeidimų, kurie galimai daro priimtą nutarimą neteisėtu ar negaliojančiu, todėl šiuo aspektu nutarimo teisėtumas nevertintinas.

Nustatyta, kad BUAB „Ananda" 2013 m. balandžio 11 d. įvykusio kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu Nr. 3 buvo patvirtinta BUAB „Ananda“ įkeisto AB SEB bankui ir neparduoto turto pardavimo tvarka ir kaina, t. y. nuspręsta „patvirtinti BUAB „Ananda" priklausančio nekilnojamojo turto, t.y. žemės sklypo su statiniais, esančio adresu Kauno m. sav. Kauno m. Brastos g. 13, įkeisto AB SEB bankui, sumažintą pardavimo kainą bendrai 7 500 000,00 Lt (su PVM) sumai (žemės sklypo, įkeisto Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, kaina bendroje sumoje negali ūbti mažesnė negu 730 000,00 Lt). Nekilnojamąjį turtą parduoti komplekse be varžytynių apie turto pardavimą skelbiant viešai. Įpareigoti administratorių apie turto pardavimą skelbti viešai."

Pareiškėjas teigia, kad 2013 m. balandžio 11 d. kreditoriams susirinkime priėmus nutarimą Nr. 3 buvo pažeistas bankroto operatyvumo principas bei kreditorių interesai kuo greičiau gauti savo reikalavimo patenkinimą, nes patvirtinta nepagrįstai didelė ir neatitinkanti rinkos kainų įkeisto turto pradinė pardavimo kaina, yra ekonomiškai nepagrįsta, prieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

ĮBĮ 23 straipsnyje reglamentuojamos kreditorių susirinkimo teisės. Šių teisių sąrašas nėra išsamus, nes kreditorių susirinkimui pavedama spręsti ir kitus ĮBĮ nurodytus klausimus (ĮBĮ 23 str. 17 p.). Remiantis ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 33 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir jį įgyvendinančio Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 831, nauja redakcija nuo 2008 m. vasario 1 d.) 7 punktu, turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad kito (t. y. kilnojamojo, neįkeisto) ir neparduoto dvejose varžytynėse nekilnojamojo turto pardavimo tvarką nustato kreditorių susirinkimas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos nustatymas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju - kreditorių susirinkimo) kompetencijai. Kai kreditorių susirinkimas sprendžia ekonominio pobūdžio klausimus, teisminė tokių sprendimų kontrolė yra ribota. Teismas negali kreditorių susirinkimui nurodyti konkretaus turto pardavimo būdo arba nustatyti pradinę turto pardavimo kainą. Tačiau nustatęs, kad kreditorių priimtas nutarimas pažeidžia imperatyvias teisės normas arba prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), teismas gali panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas padarytus pažeidimus. Teismas, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų pateikiamus argumentus ir įrodymus, taip pat gali įvertinti, ar kreditorių susirinkime priimant nutarimus, susijusius su turto realizavimu, balsų daugumą turintys kreditoriai nesiekia nesąžiningai pasinaudoti savo balsų daugumos suteikiamomis teisėmis ir pažeisti kreditorių mažumos interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2012).

Pažymėtina, kad bankroto proceso metu siekiama sudaryti sąlygas visiems kreditoriams, nepriklausomai nuo to, ar jų reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), maksimaliai patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, todėl darytina išvada, kad bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turtas turi būti parduodamas kuo didesne kaina.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2013 m. balandžio 11 d. BUAB „Ananda“ kreditorių susirinkime svarstant skundžiamą klausimą buvo pateikti BUAB „Ananda“ administratoriaus pasiūlymas dėl neparduoto turto kainos ir pradavimo tvarkos nustatymo, raštu balsavusių kreditorių VSDFV Kauno skyriaus bei AB SEB banko pasiūlymai, ir kreditorių R. P. bei A. K. pateiktas pasiūlymas, kuriam kreditoriai balsų dauguma pritarė. Byloje kreditorius AB SEB bankas, iš esmės nesutikdamas su kreditorių daugumos sprendimu nustatyta parduodamo turto kaina ir pardavimo tvarka, nepateikė duomenų apie ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo metu ginčo turto pardavimo rinkos kainas, kad jos ženkliai yra mažesnės nei nustatyta kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu. Teismas pareiškėjo pateiktą argumentą, kad UAB „Etapas Group“ pasiūlymas įsigyti žemės sklypo, esančio adresu Brastos g. 13, Kaune dalį (apytiksliai 40 arų) ir avarinės būklės pastatą (garažą) už bendrą 1 200 000 Lt kainą, turėtų būti pagrindu nustatant nekilnojamojo turto, esančio Brastos g. 13, Kaune, rinkos kainą, laiko nepagrįstu. Teismo vertinimu, nurodytas pasiūlymas negali būti pagrindu nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti, tai nėra oficialus dokumentas dėl turto rinkos kainos, jis nėra įpareigojantis, be to, pasiūlymas pateiktas tik dėl dalies ginčo turto pirkimo. Todėl spręstina, kad pareiškėjas leistinais įrodymais nepaneigė, jog ginčijamu nutarimu nusprendus turtą parduoti už bendrai 7 500 000,00 Lt (su PVM) (žemės sklypo, įkeisto Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, kaina bendroje sumoje negali ūbti mažesnė negu 730 000,00 Lt), parduodant komplekse be varžytynių apie turto pardavimą skelbiant viešai, yra pažeisti kreditorių interesai ar vilkinamas bankroto procesas (CPK 178 straipsnis).

Pagal ĮBĮ 34 straipsnį, įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Įstatymų leidėjas šios teisės normos pagrindu hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus atžvilgiu užtikrina pirmumo teisę gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turimo įkeisto turto vertės, tačiau neįtvirtina jokios imperatyvaus pobūdžio sąlygos sprendžiant klausimą dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainų ir tvarkos nustatymo vienasmeniškai atsižvelgti tik hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus nuomonę bei pasiūlymus. Kaip nustatyta byloje, už skundžiamą nutarimą balsavo kreditoriai, turintys 65,95 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių balsų, tarp jų ir kreditorius - Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, kad skundžiamas nutarimas priimtas piktnaudžiaujant vieno kreditoriaus dominuojančia padėtimi.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas neįrodė, jog skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas neteisėtas ar pažeidžia BUAB „Ananda“ ar jos kreditorių, įskaitant pareiškėją, teises bei interesus, kreditoriaus skundą dėl šio nutarimo panaikinimo laiko nepagrįstu, todėl atmestinu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 290-291 straipsniais, ĮBĮ 24 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo AB SEB banko skundą dėl 2013 m. balandžio 11 d. BUAB „Ananda“ kreditorių susirinkimo nutarimo Nr. 3 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.