Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.O. (V.O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-25 nutarties, kuria atmestas V.O. prašymas dėl administracinės nuobaudos – specialios teisės atėmimo – termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V.O. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-28 nutarimu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 289 eurų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 metams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jo prašymą formaliai, nevertindamas konkrečios situacijos individualiai. Sprendžiant klausimą dėl nuobaudos termino sutrumpinimo turi būti atsižvelgiama, ar per praėjusį laiką nuo jos paskyrimo buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas vertino tik pažeidimo pobūdį ir anksčiau padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje Nr. N261-932/2012 yra pažymėjęs, jog anksčiau padaryti pažeidimai ir pažeidimų padarymo pobūdis, už kurį asmeniui atimta teisė vairuoti, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, įtakos neturi ir negalima vertinti kaip aplinkybių, dėl kurių negali būti trumpinamas terminas. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad teismas visiškai nevertino jo elgesio po pažeidimo padarymo ir ar skirta administracinė nuobauda yra pasiekusi keliamus tikslus. Apeliantas nurodo, kad specialios teisės atėmimo termino laikotarpiu jis nepadarė jokių naujų pažeidimų, paskirta administracinė nuobauda jau yra pasiekusi jai keliamus tikslus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens veiklos suvaržymai, kuriuos jis patiria dėl specialios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje (LVAT nutartys Nr. N9-1725/2007, N261-8160/2010).

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo buvusio darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą charakteristiką apie jį, neatsižvelgė į seniūno J.V. ir kito buvusio darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pateiktas teigiamas charakteristikas. Šios charakteristikos suponuoja išvadą, kad jis yra pareigingas, atsakingas ir teismas turėjo pagrįstą pagrindą juo patikėti. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio, kad jis visomis išgalėmis stengėsi neprarasti darbo, nors jo susisiekimas buvo labai komplikuotas, kelionė iki darbo trukdavo 3 val.

Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė jam ATPK 329 straipsnio nuostatų, nors jis pateikė teismų praktikos pavyzdžių, kuomet asmenų prašymai sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminus buvo patenkinti, tačiau jiems buvo nustatytas daug didesnis neblaivumas nei jam ir nebuvo nustatyta jokių ypatingų aplinkybių. Jis nesupranta, kodėl yra prastesnis už kitus pažeidėjus, kuriems prašymai buvo patenkinti. Jis yra teigiamai charakterizuojamas buvusių darbdavių ir seniūno, visais įmanomais būdais siekia vėl dirbti, teikia pagalbą tėvui ir močiutei, kurios lankymas šiuo metu yra apribotas. Dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones jis negali susirasti darbo ir turėti savo pajamų, yra išlaikomas skurdžiai besiverčiančių tėvų

Apeliantas pažymi, jog pirmosios instancijos teismo motyvas, kad praėjęs per trumpas specialios teisės atėmimo terminas jo elgesio įvertinimui, iš esmės prieštarauja ATPK 329 straipsnio nuostatoms, nes jis yra jau įgijęs teisę į priešlaikinį teisės vairuoti transporto priemones grąžinimą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas

ATPK 329 straipsnyje nustatyta: „jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą“. Iš šios teisės normos analizės seka, jog nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas) gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinęs įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 str. nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, kas atitinka 329 straipsnyje įtvirtintą sąlygą, sprendžiant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Taip pat pritartina apeliaciniame skunde nurodytam motyvui, kad būtina atsižvelgti į aplinkybę, ar buvo padaryti nauji teisės pažeidimai specialios teisės atėmimo termino laikotarpiu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepakanka vien 329 str. nurodytų sąlygų formalaus įvykdymo, kad būtų galima taikyti ATPK 329 str. nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kaip jau minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 str. laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją pilnai atlikti (įvykdyti).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino prašyme išdėstytus argumentus. Nepritartina apeliacinio skundo argumentui, kad neturi būti atsižvelgta į pažeidimo pobūdį ir į anksčiau padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Šios reikšmingos aplinkybės charakterizuoja pažeidėjo asmenybę. Teisė vairuoti transporto priemones V.O. atimta už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – automobilio vairavimą esant neblaiviam (ATPK 126 str. 1 d.). Jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,88 promilės), daugiau nei dvigubai viršijantis leistiną normą. Neblaivumo laipsnis yra vienas iš požymių, kurį vertinant nustatomas pažeidimo pavojingumas. Nors jokia žala nebuvo padaryta, tačiau padaryto pažeidimo pavojingumo tai nemažina. Konstatuojant pažeidimo pavojingumą, neturi reikšmės, kad nebuvo realiai sukeltas pavojus kitiems, esminę reikšmę turi tai, kad pats pažeidimo padarymas galėjo sukelti didelį pavojų aplinkiniams.

Pritartina apelianto argumentui, kad turi būti vertinamas pažeidėjo elgesys specialios teisės atėmimo termino laikotarpiu. Aplinkybė, kad V.O. nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, yra reikšminga, tačiau ji yra vertinama kitų aplinkybių kontekste. V.O. praeityje taip pat buvo baustas už administracinius teisės pažeidimus, kas rodo, kad padarytas aptariamas administracinis teisės pažeidimas nėra atsitiktinio pobūdžio, o yra sąlygotas jo gyvenimo būdo ir atsainaus požiūrio į teisės normas, visuomenės saugumą. Manytina, kad apeliantas iš ankstesnių baustumų nepasimokė, kritiškai savo elgesio nevertino ir vėl padarė administracinį teisės pažeidimą, sukėlusį pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkinių sveikatai ar net gyvybei, aplinkinių asmenų turtui. Šios neigiamai apeliantą charakterizuojančios savybės rodo, kad apeliantas nenori laikytis įstatymų, nedaro išvadų dėl savo elgesio, negerbia visuomenės ir kitų piliečių teisių ir interesų.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į pateiktas J.O. buvusių darboviečių ir seniūno charakteristikas, nes raštuose nurodytos aplinkybės egzistavo prieš pažeidimo padarymą, tačiau jos nebuvo pakankamos sulaikyti V.O. nuo neteisėtų veiksmų. 2017-05-25 nutartyje teisingai pažymėta, kad charakteristikos neįrodo V.O. elgesio pokyčių ir kad yra jau pasiekti ATPK 20 str. numatyti nuobaudos tikslai.

Apeliaciniame skunde nurodytos pasekmės, kurios atsirado netekus teisės vairuoti transporto priemones, nagrinėjamu atveju nėra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino. Pirmosios instancijos teismas teisingai 2017-05-25 nutartyje pabrėžė, kad vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis, šeiminės bei asmeninės aplinkybės nėra pakankamos sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, kadangi skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad V.O. prašymas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą buvo atmestas pagrįstai, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-25 nutartis yra teisėta, naikinti jos dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V.O. (V.O.) skundo netenkinti ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017-05-25 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.