Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Artūras Ridikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-177-719/2016

2016 m. birželio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Ridiko, teisėjų Valdo Meidaus ir Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis ši bausmė sumažinta 1/3 ir R. J. paskirta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams.

Taip pat skundžiamu nuosprendžiu nuteisti A. L. ir A. R., tačiau apeliaciniai skundai dėl to nebuvo paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. gruodžio 10 d. apie 19.30 val. veikdamas bendrai su A. L. ir A. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pro nerakintas duris įsibrovė į nukentėjusiojo A. J. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė iš nukentėjusiojo A. J. 78 eurus.

Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas skundu ginčija tik jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę, todėl neišeidamas už apeliacinio skundo ribų apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisėtumo kitoje dalyje netikrina.

BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes ir kitas teisingos bausmės paskyrimui svarbias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Susipažinus su apeliaciniu skundu ir visais byloje esančiais duomenimis akivaizdu, jog individualizuodamas R. J. atsakomybę apylinkės teismas visus bylos duomenis įvertino tinkamai. Skirdamas bausmę R. J. apylinkės teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas vienas sunkus tyčinis nusikaltimas nuosavybei, kuriuo taip pat buvo pasikėsinta į kitą įstatymu saugomą vertybę – asmens sveikatą), į vieną atsakomybę lengvinančią ir tris ją sunkinančias aplinkybes, įvertino nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, nedirbantis, neįrašytas į psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitas), taip pat kitas svarbias aplinkybes – apelianto vaidmenį nusikaltimo padaryme (R. J. ne tik sugalvojo ir pasiūlė kitiems bendrininkams padaryti nusikaltimą, bet ir pats buvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas – įsibrovęs į nukentėjusiojo butą fizinio smurto nenaudojo, bet pagrobė nukentėjusiojo pinigus), jo elgesį po nusikaltimo padarymo (apeliantas atlygino nukentėjusiajam žalą, atsiprašė jo, pastarasis nuteistajam R. J. atleido, ir nors apylinkės teismas nepripažino tai apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš paskirtos bausmės matyti, kad skirdamas bausmę apylinkės teismas šią aplinkybę įvertino tinkamai). Kartu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad R. J. sumanyta ir kartu su bendrininkais įvykdyta nusikalstama veika buvo pasikėsinta į dar vieną vertybę – Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomą žmogaus būsto neliečiamybę. Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu R. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla buvo nutraukta ir jam buvo paskirtos auklėjimo poveikio priemones. Šių auklėjamojo poveikio priemonių vykdymo metu R. J. padarė naujas įstatymu uždraustas veikas, dėl kurių to paties teismo 2013 m. liepos 16 d. nuosprendžiu R. J. baudžiamoji byla buvo nutraukta, nes jis įstatymo uždraustų veikų padarymo metu nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis galėtų atsakyti už jam inkriminuotas veikas. Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu R. J. buvo nubaustas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos) ir 187 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos) laisvės atėmimo bausme, šios bausmės vykdymas buvo atidėtas (1 t., 168–191 b. l.). Nepaisant to, nepraėjus nė vienam mėnesiui po pastarojo nuosprendžio paskelbimo, R. J. vėl nusikalto, už ką jis buvo nubaustas skundžiamu nuosprendžiu. Taip pat apeliantas penkis kartus baustas administracine tvarka, iš jų vieną kartą už smulkųjį svetimo turto pagrobimą (1 t., 192–193 b. l.), paskutinės nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas niekur nedirbo ir nesimokė (1 t., 147, 148, 194 b. l.). Šios aplinkybės R. J. iš esmės charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad apeliantas išvadų iš ankstesnio savo elgesio bei gyvenimo būdo nepadarė, jis nepasitaisė ir nenori to daryti, anksčiau R. J. taikytos švelnesnės poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, R. J. yra linkusi nusikalsti ir pakankamai pavojinga visuomenei asmenybė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. ir Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu R. J. buvo taikytos jo teisinę padėtį švelninančios teisės normos – jis buvo atleistas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam buvo paskirtos auklėjimo poveikio priemones, o taip pat jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau tai nesulaikė apelianto nuo naujo nusikaltimo, už kurį jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarymo. Todėl apylinkės teismas visiškai teisingai šįkart R. J. paskyrė vienintelę BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kuri savo trukme yra švelnesnė už numatytą tokios bausmės vidurkį. Be to, įvertinęs apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad ši baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o taip pat ir kitus byloje esančius duomenis apylinkės teismas visiškai teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir R. J. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos manymu, R. J. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė yra teisinga, ji atitinka nuteistojo asmenybę bei nėra aiškiai per griežta, nei švelnesnėmis bausmėmis, nei atidėjus nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebus pasiekti bausmių tikslai – tik realus apylinkės teismo paskirtos bausmės vykdymas padės sulaikyti R. J. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtintus bausmės tikslus. Apeliacinio skundo argumentai apylinkės teismo išvadų, su kuriomis sutinka apeliacinės instancijos teismas, šioje dalyje nepaneigia, todėl keisti skundžiamą nuosprendį ir sutrumpinti R. J. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę nėra jokio pagrindo.

Tačiau skundžiamas nuosprendis keičiamas kitu pagrindu. Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu R. J. paskirtą bausmę su Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi. Tačiau apeliantas nusikalstamą veiką, už kurią jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė jau po Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio paskelbimo ir bausmės paskyrimo, neatlikęs jam paskirtos bausmės. Tokiu atveju bausmių subendrinimą (kai asmuo naują nusikalstamą veika padaro neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės) reglamentuoja ne BK 63 straipsnis, o BK 64 straipsnis. Subendrindamas nuteistajam R. J. paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytu pagrindu apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkte numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, nuteistajam R. J. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir R. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 5 mėnesiams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.