Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-699-1023/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-23
Bylos Nr.
1-699-1023/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09422-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Baumilė
Kaltinamasis
M. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-699-1023/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09422-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.12; 1.2.14.5.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 23 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Neringai Kaminskienei,

kaltinamajam M. B.,

viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Prienuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2019 m. liepos 2 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2. 2019 m. liepos 3 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį - 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įsidarbinti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai netrukdo darbui ar mokslui; 2019 m. rugsėjo 6 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi subendrintos Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu, per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (nutartis neįsiteisėjusi).

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B., turėdamas tikslą bei iš anksto susiformavusią tyčią apgaule įgyti svetimą turtą – pinigus, 2019 m. vasario mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, internetiniame socialiniame tinkle „Facebook“, paskyroje (duomenys neskelbtini), pateikė melagingą informaciją apie parduodamą žaidimų konsolę „PS 4“, 2019 m. vasario 13 d. susirašinėjimo metu su nukentėjusiąja V. K., įgijo jos pasitikėjimą ir neketindamas įvykdyti sandorio, sudarė sandorį dėl žaidimų konsolės „PS 4“ pirkimo-pardavimo, 2019 m. vasario 13 d. nukentėjusiajai V. K. iš savo asmeninės AB „Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedus 245 eurus į jo nurodytą asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, žaidimų konsolės „PS 4“ nukentėjusiajai V. K. neatsiuntė, kitais būdais jos nepateikė, pinigų negrąžino, o gautus pinigus tą pačią dieną, t. y. 2019 m. vasario 13 d., pervedė į (duomenys neskelbtini) (užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kur jis susikūręs savo asmeninę lošėjo paskyrą, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą, V. K. priklausantį turtą – 245 eurus, ir nukentėjusiajai V. K. padarė 245 eurų turtinę žalą. Šiais veiksmais M. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis M. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 163 – 168), kad pradžioje metų, vasario mėnesį, turėjo labai didelę bėdą su lošimais ir reikėjo iš kažkur gauti pinigų, todėl sukūrė netikrą „Facebook“ puslapį, kad pardavinėja konsoles. Puslapio pavadinimas buvo (duomenys neskelbtini). Ten patalpino skelbimus, kuriuos pasidalino kitose „Facebook“ grupėse. V. K. susidomėjo ir jam parašė klausdama kiek kainuoja konsolė, žaidimai, papildomas pultelis. Pradžioje ji nenorėjo jam pravesti pinigų, tačiau jis ją įkalbėjo ir ji pinigus pervedė. Gana ilgą laiko tarpą jai žadėjo pinigus grąžinti, tačiau jų negrąžino. Gavo 245 eurus į savo asmeninę „Swedbank“ sąskaitą. Konsolės jai nepateikė, kadangi jos realiai neturėjo. Tai buvo melagingas pasiūlymas ir sandorio neketino įvykdyti. Tą dieną, kai gavo pinigus, tai juos pralošė. Pripažįsta, kad padarė V. K. 245 eurų žalą. Ją ketina atlyginti. Su savo mokinimosi būdu jis gali dirbti. Šiuo metu jį riboja tai, kad turi ne tik čia atlyginti žalą, bet ir kitose bylose turi atlyginti žalą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 12 straipsnis), veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroras ir gynėjo neturintis kaltinamasis (b l. 164), kaltinamojo M. B. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka:

- nukentėjusiosios V. K. parodymai duoti ikiteisminio metu (b. l. 19-21), kuriuose nurodyta, kad 2019 m. vasario 13 d. ieškodama žaidimų konsolės PS 4, „Facebook“ paskyroje pamatė skelbimą apie parduodamą žaidimų konsolę, skelbimą buvo patalpinęs M. B., kuris „Facebook“ turėjo savo paskyrą, pavadintą (duomenys neskelbtini). Pradėjo su juo susirašinėti per „Messenger“, klausinėjo apie žaidimo konsolės stovį, ar ji atrišta, klausė ar turi pultelį, klausinėjo dėl žaidimų, pasakė, kad vieno žaidimo kaina 40 EUR, minėjo, kad turi tarptautinę garantiją, žadėjo atrišti konsolę ir įrašyti žaidimų, todėl nesukėlė jokių įtarimų, kad jis gali pasielgti nesąžiningai. Buvo paminėjus M. B., kad nori pamatyti prekę, tuomet jis pasakė jai, kad gali atvykti pas jį ir apžiūrėti prekę, taip pat pasakė, kad galės pasirašyti prekės grąžinimo sutartį. Paklausė, kur M. B. gyvena, nes pagalvojo, kad gali nuvažiuoti pas jį ir pasiimti konsolę, atrašė, kad gyvena Zarasų rajone, o į Vilnių jis važiuoti neplanavo. M. B. į visus jos klausimus atsakė, bendravo dalykiškai. Galutinė kaina su konsolės atrišimu ir dviem pulteliais gavosi 245 Eur. Parašė M. B., kad pirks konsolę. M. B. pasiūlė pradžioje pervesti 100 Eur avansą, tačiau ji nusprendė, kad perves visą sumą, t. y. 245 Eur. M. B. tame pačiame susirašinėjime nurodė savo vardą, pavardę ir banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“. Atsiuntė jai sugeneruotą mokėjimą, tačiau ji nukopijavo jo sugeneruotą mokėjimą, pakeitė sumą vietoje 100 Eur į 245 Eur, taip pat kaip M. B. sugeneruotame mokėjime į skiltį „Pavedimo tikslas“ įrašė žodį „Skola“ ir pervedė pinigus. M. B. paklausė jos ar atsiuntė jam visą sumą ar 100 Eur. Ji atrašė, kad atsiuntė visą sumą, tuo tarpu jis parašė, kad žaidimų konsolę išsiųs per paštomatą „Omniva“ 2019 m. vasario 18 d. 2019 m. vasario 14 d. M. B. parašė, kad konsolę atrišo, supakavo, laukia pirmadienio, kad ją išsiųsti, taip pat pasiūlė dar vieną konsolę, naudotą pusę metų, prašė pasiūlyti pažįstamiems, tačiau ji nesutiko pirkti. 2019 m. vasario 16 d. M. B. parašė ir pasiūlė pirkti žaidimų kolekcijos, tačiau atrašė, kad nereikia. 2019 m. vasario 17 d. gavo žinutę, kad konsolė bus išsiųsta rytoj, t.y. 2019 m. vasario 18 d., kaip ir tarėsi. 2019 m. vasario 18 d. laukė žinutės su siuntos kodu, tačiau jos negavo. Paklausė M. B., ar išsiuntė siuntą, jis jai paskambino iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad grįžęs namo po darbo atsiųs žinutę su siuntos kodu, kurios ji iki vakaro taip ir negavo. 2019 m. vasario 23 d. M. B. parašė, kad išsiuntė konsolę. Negavus kodo dėl siuntos atsiėmimo, 2019 m. vasario 25 d. paskambino į „Omniva“, paklausė, ar nėra siuntos pagal jos telefono numerį, tuomet padiktavo M. B. telefono numerį, tačiau „Omniva“ darbuotoja jokios siuntos nerado nei pagal jos, nei pagal M. B. telefono numerį. Parašė M. B., kad jis turi jai grąžinti pinigus atgal, arba pervesti žaidimų konsolę, nes kitokiu atveju ji kreipsis į policiją. Jis prašė, kad nesikreiptų į policiją, kad grąžins pinigus. Nesulaukus iki sutarto laiko, t.y. iki 2019 m. vasario 26 d. 10 val. pinigų iš M. B., parašė pareiškimą. 2019 m. vasario 27 d. paklausė M. B. kaip dėl pinigų ir jis atrašė, kad laukia, kol gaus pinigus iš Norvegiškos sąskaitos. 2019 m. kovo 1 d. M. B. parašė jai, kad pinigai jam dar neįkrito, galimai jis paskolins iš mamos, paprašė dar palaukti, tačiau ji atsakė, kad pareiškimą jau parašiusi. 2019 m. kovo 6 d. M. B. parašė, kad lauks teismo, bandys viską sutvarkyti. Daugiau su M. B. nebendravo;

- 2019 m. vasario 26 d. V. K. rašytinis pareiškimas (b. l. 12), kuriame užfiksuota, kad ji M. B. pervedė 245 eurus už perkamą žaidimų konsolę. Iki šios dienos žaidimų konsolės negavo, M. B. pinigų negrąžino;

- 2019 m. vasario 26 d. V. K. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 26-27), kurio metu pateiktoje nuotraukoje užfiksuotas mokėjimas, kuriame matyti, kad mokėjimo data yra 2019 m. vasario 13 d., mokėtojas – V. K., mokėtojo sąskaita-(duomenys neskelbtini), gavėjas – M. B., gavėjo sąskaita – (duomenys neskelbtini), suma – 245 eurai, mokėjimo paskirtis – skola;

- 2019 m. kovo 6 d. V. K. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (b. l. 28-70), kurio metu ji pateikė telefono ekrano nuotraukas, kuriuose užfiksuotas susirašinėjimas su M. B. dėl perkamos žaidimų konsolę „PS 4“;

- 2019 m. balandžio 8 d. AB „Swedbank“ informacija (b. l. 73-74), kurioje užfiksuota, kad 2019 m. vasario 13 d. iš V. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesta 245 eurai;

- 2019 m. balandžio 29 d. AB „Swedbank“ informacija (b. l. 89-90), kurioje užfiksuota, kad 2019 m. vasario 13 d. į M. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) V. K. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 245 eurus. 2019 m. vasario 13 d. M. B. į (duomenys neskelbtini) per du kartus pervedė 240 eurų (įmokų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini));

- 2019 m. gegužės 10 d. (duomenys neskelbtini) informacija (b. l. 100), kurioje užfiksuota, kad M. B. lošėjo paskyroje, susikurtoje (duomenys neskelbtini) sistemoje, nurodytos šios mokėjimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini);

- 2019 m. gegužės 14 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo A. B. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo eigos (b. l. 7), kuriame nurodyta, kad V. K. 2019 m. vasario 14 d. iš savo sąskaitos į M. B. sąskaitą pervedė 245 EUR už prekę, tačiau prekės negavo. M. B. į savo banko sąskaitą iš V. K. pinigus gavo, po ko pinigus pervedė į (duomenys neskelbtini). M. B. gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Jis 2019 m. vasario 13 d. jungėsi prie IP adreso (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas B. E. B. vardu. B. E. B. yra M. B. močiutė.

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

Pagal BK 182 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 182 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų išaiškinta, jog esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ar kitų teisės pažeidimų ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-32-696/2015; Nr. 2K-336/2013; Nr. 2K-642/2012). Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą, taip pat teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu ,,privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinės nutartys Nr. 2K-32-696/2015; Nr. 2K-620/2010). Pažymėtina, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo.

Nustatytos baudžiamosios bylos aplinkybės suponuoja apgaulės BK 182 straipsnyje uždraustos veikos prasme požymių kaltinamojo veikoje buvimą. Šiuo atveju kaltinamojo apgaulė pasireiškė tuo, kad jis, turėdamas iš anksto susiformavusią tyčią savo naudai įgyti svetimą turtą (pinigus), internetiniame puslapyje patalpino skelbimą apie tai, kad parduoda žaidimų konsolę, susisiekus nukentėjusiajai su juo, jis tyčia suklaidino nukentėjusiąją, jog ši pervestų pinigus už neva perkamą žaidimų konsolę į kaltinamojo sąskaitą, žadėdamas, jog perkama žaidimų konsolė bus išsiųsta paštu, nors žinojo, kad pinigai bus panaudoti kita paskirtimi nei buvo imami, tačiau šių pažadų nevykdė ir jau iš anksto žinojo, jog jokios žaidimų konsolės neturi ir jos neparduoda, sandorio vykdyti neketina. Šiuo būdu kaltinamasis tyčia suklaidino nukentėjusiąją, kuri apgaulės įtakoje, tikėdama, kad kaltinamasis parduos jai siūlomą žaidimų konsolę, pervedė už perkamą daiktą į kaltinamojo nurodytą sąskaitą 245,00 Eur, šiuos pinigus kaltinamasis gavo ir panaudojo savo reikmėm. Kaltinamasis suvokė, kad pinigus – 245 Eur jis įgyja neteisėtai, panaudojant apgaulę, kad nukentėjusioji, pervesdama jam pinigus už daiktą, kurio kaltinamasis neparduos, patirs turtinę žalą, taigi, kaltinamasis numatė savo apgaulės padarinius ir jų norėjo. Tai rodo, kad kaltinamasis duotų pažadų ir neketino vykdyti, veikė tiesiogine tyčia, todėl atsižvelgiant į pasisavintų lėšų dydį – 245,00 Eur, kaltinamojo veika pagal BK 182 straipsnio 3 dalį kvalifikuota teisingai (BK 190 straipsnio 1 dalis).

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Kaltinamasis M. B. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). M. B. Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis teistas, subendrinti nuosprendžiai dar neįsiteisėję, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 105-114), nedirba (b. l. 103), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 104), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 117), nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi (b. l. 102).

BK 182 straipsnio 3 dalies sankcija numato, kad už šį nusikaltimą asmuo baudžiamas bauda arba viešaisiais darbais, arba laisvės apribojimu, arba areštu. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, į tai, kad asmuo teistas, baustas administracine tvarka, nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, taip pat siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, M. B. skirtina prokuroro pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus – būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mėnesius pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasis neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. B. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė dar neatlikęs 2019 m. rugsėjo 6 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi subendrintos laisvės apribojimo bausmės, tačiau minėta nutartis dar nėra įsiteisėjusi, todėl siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, paskirta bausmė su 2019 m. rugsėjo 6 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi nebendrintina.

Nukentėjusioji V. K. prašo priteisti iš kaltinamojo 245,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 24). Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas ir į tai, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė 245,00 Eur turtinę žalą, tarp kaltinamojo M. B. padarytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo M. B. (BPK 109 straipsnis).

Daiktų turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Duomenų apie patirtas proceso išlaidas byloje nėra.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, M. B. iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 129-131).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304, 306 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mėnesius pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasis neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. B. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos mėnesius pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kuriose rūpinamasis neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kaltinamajam M. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinio ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jos naudai iš M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 245,00 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 00 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, nurodant pageidavimą jį nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vaida Baumilė