Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo D. B. gynėjos advokatės D. G. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-21 nutarties, kuria įtariamajam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. įtariamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje kartu su A. S., T. J., D. S., A. J., G. J., A. V. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį bei iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą – verbuoti, gabenti, įgyti pirkti ir parduoti asmenis, kuriuos būtų galima išnaudoti nusikalstamų veikų padarymui Vokietijoje, o būtent: 2013-01-23 asmuo, kuris veikė pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį susitarė susitikti su A. S., pastarasis paskambinęs mobiliojo ryšio telefonu T. J. informavo apie susitikimą su asmeniu, kuris veikė pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį dėl asmenų, kuriuos būtų galima išnaudoti nusikalstamų veikų padarymui Vokietijoje. Tą pačią dieną, A. S. susitarė bei siekė iš asmenų, veikusių pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, įgyti asmenis dėl nusikalstamų veikų darymo Vokietijoje. 2013-02-06 A. S. susitikęs su asmenimis veikusiais pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį susitarė su jais dėl asmenų pirkimo, suklastotų dokumentų pardavimo bei tą pačią dieną A. S. susitikus su D. B. su juo sutarė dėl suklastotų dokumentų pagaminimo. Po ko, D. B., tyrimu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus – dvi Lietuvos Respublikos asmens tapatybės korteles Nr. (duomenys neskelbtini) , Nr. (duomenys neskelbtini) bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką juos laikė, nešiodamasis su savimi iki 2013-02-14, kol (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pagamintas abi netikras asmens tapatybės korteles perdavė A. S., kuris žinodamas, kad dvi asmens tapatybės kortelės, kurias įgijo iš D. B. yra netikros, jas nešiojo su savimi iki tol, kol (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, už 500 eurų pardavė asmeniui veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, po ko asmenų dėl nusikalstamų veikų darymo Vokietijoje iš asmenų veikusių pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį jie neįgijo nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, kadangi asmenys, kurie veikė pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį atsisakė šiuos asmenis parduoti, po to tęsdami nusikalstamą veiką, 2013 metų kovo mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, turėdami tikslą gauti turtinės naudos, pasinaudoję nukentėjusiųjų A. E., T. A. ir V. K. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei panaudojant apgaulę – nenurodant tikrojo kelionės tikslo ir melagingai žadant legalų ir gerai apmokamą darbą fabrike, įkalbinėjo ir tokiu būdu užverbavo juos vykti į Vokietiją. Po to, 2013-03-24, apie 21.30 val., D. S. ir G. J. nuvykus į Kėdainius, kur degalinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), paėmė nukentėjusiuosius A. E., T. A. ir V. K. ir juos atgabeno bei apgyvendino prieš tai susitaręs su A. V., gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kur jie buvo laikomi turint tikslą juos išgabenti į Vokietiją ir parduoti bei juos išnaudoti nusikalstamų veikų darymui, kuomet 2013-03-25, 15.00 val., juos surado bei išlaisvino, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. 2 d., 300 str. 2 d.

Be to jis, 2013 metų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas organizuotoje grupėje kartu su R. K. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kiekvienam iš jų atliekant tam tikrą užduotį bei iš anksto susitaręs su jais daryti labai sunkų nusikaltimą – verbuoti, gabenti, parduoti asmenis, kuriuos būtų galima išnaudoti nusikalstamų veikų darymui Vokietijoje, o būtent: R. K., 2013 metų, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Marijampolėje, prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą kartu su kitais bendrininkais D. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis gauti turtinės naudos, pasinaudojęs nukentėjusiųjų M. K., L. S. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, bei panaudodamas apgaulę - nenurodydamas tikrojo kelionės tikslo, įkalbėjo ir tokiu būdu užverbavo juos vykti į Vokietiją. Po to, 2013 metais, tiksliau nenustatytu laiku, Marijampolėje, degalinėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), įsodino L. S. į tyrimo metu nenustatytą automobilį ir nugabeno į Vokietijos Federacinę Respubliką, tikslus adresas nežinomas. Po to 2013 metų, sausio-vasario mėnesį, tiksliau nenustatytu laiku, Marijampolėje, (duomenys neskelbtini), įsodino M. S. į tyrimo metu nenustatytą automobilį ir nugabeno į Vokietijos Federacinę Respubliką, tikslus adresas nežinomas, kur panaudodami psichinę prievartą nukentėjusiųjų M. K., L. S. atžvilgiu, juos kontroliuodami, išnaudojo nusikalstamų veikų daryme ir tokiu būdu pelnėsi iš M. K., L. S. daromų nusikalstamų veikų, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 147 str. 2d.

Be to, jis, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš tyrimo nenustatyto asmens, žinodamas, kad turtas – septyni automobilių „M. B.“ multifunkciniai įrenginiai, šeši monitoriai ir vienas valdymo skydelis yra gauti nusikalstamu būdu – pavogti vykdant nusikaltimus Vokietijoje, įgijo septynis automobilių „M. B.“ multifunkcinius įrenginius, šešis monitorius ir vieną valdymo skydelį, kuruos laikė iki 2013-04-23 savo namuose, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kuomet policijos pareigūnai rado ir paėmė, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. l d.

Įtariamasis D. B. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka 2013-04-24 17.15 val., o 2013-04-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-21 nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais pratęsta trims mėnesiams, suėmimo pratęsimo terminą skaičiuojant nuo paskirtojo pasibaigimo bei nurodant, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti nėra galima.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėja advokatė D. G. prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-21 nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas bei jo terminas pratęstas, kai yra suėmimo skyrimo (ar termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys: elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, slapto sekimo protokolas, liudytojų: T. A., V. K., A. E. apklausų protokolai, kratos protokolas, liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos protokolas, banko sąskaitos išrašas, nukentėjusiojo M. K. apklausos protokolas, liudytojų D. S. ir V. S. apklausų protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei kiti ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis D. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl ko skundo argumentai, jog byloje nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog D. B. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, yra atmetami. Taip pat atmetami ir skundo argumentai, jog skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nesiekė įsitikinti, ar galima pagrįstai matyti, jog D. B. padarė jam inkriminuojamas nusikatamas veikas, kadangi 2013-06-21 Panevėžio miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išdėstė bei įvertino tokius duomenis.

Pažymėtina ir tai, jog aukštesnysis teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo ar jos termino pratęsimo, ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.), bet nesprendžia kaltės klausimo ir iš esmės įrodymų nevertina.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį bei įtariamojo gynėjos advokatės D. G. skundą, konstatuoja, jog 2013-06-21 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamajam D. B. vadovaujantis BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas teisėtai ir pagrįstai, o švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų nagrinėjamu atveju pasiekti nėra įmanoma. Be to, pastebėtina ir tai, kad, priešingai nei teigiama pateiktame skunde, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas įvertino tai, jog kitos baudžiamojo proceso kodekse numatytos kardomosios priemonės nagrinėjamu atveju nėra pakankamos, kas patvirtina, jog skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo pateiktą prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino skyrimo įtariamajam bei nurodė tokio sprendimo motyvus.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos – D. B. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 147 str. 2 d., 300 str. 2 d., 147 str. 2 d., 189 str. 1 d. Iš jų dvi veikos priskiriamos labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes.

Atsižvelgiant į tai, teismo išvados, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, yra pagrįstos ir motyvuotos. Pagal teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors, ką teisingai pastebi įtariamojo gynėja advokatė D. G. pateiktame skunde, nusikaltimų sunkumas ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė tikrai negali būti laikoma absoliučiu pagrindu pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau šiuo atveju įtariamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, jų kiekis bei pobūdis, o taip pat gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Šiuo pagrindu pratęsdamas įtariamajam D. B. kardomosios priemonės – suėmimo taikymą trims mėnesiams, žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje papildomai atsižvelgė ir įvertino tai, kad įtariamasis D. B., nors ir nėra teistas Lietuvos Respublikoje, tačiau buvo teistas užsienio valstybėse, pagal pareikštus įtarimus matyti, jog gali turėti ryšių užsienio valstybėse, o taip pat pats 2013-04-26 Panevėžio miesto apylinkės teisme vykusiame posėdyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo nurodė, jog turi seserį, kuri gyvena Vokietijoje, kas leidžia pagrįstai manyti, kad įtariamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo.

BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagal teismų praktiką, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Šiuo atveju pagrįstą manymą, kad įtariamasis D. B. gali padaryti bent vieną iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, patvirtina ne tik tai, kad jis įtariamas keleto nusikalstamų veikų, tarp kurių yra ir priskiriamų labai sunkiems nusikaltimams, padarymu, tačiau ir kitos aplinkybės. Galimai įvykdytų nusikalstamų veikų kiekis ir pobūdis, atsižvelgiant į tai, jog įtariamasis užsienio valstybėse buvo teistas, o 2005 m. pagal Europos arešto orderį iš Lietuvos Respublikos buvo perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai, leidžia įtarti, kad įtariamasis negalėjo lėšų pragyvenimui gauti iš nusikalstamų veikų darymo, kas leidžia pagrįstai manyti, jog yra BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytas pagrindas.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad įtariamasis D. B. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, yra pagrįstos ir motyvuotos. Taip pat aukštesnysis teismas pastebi, jog pateikto skundo argumentas dėl galimai kilsiančių neigiamų pasekmių įtariamojo artimiesiems, yra nepagrįstas bei atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes nepaneigia suėmimo pratęsimo pagrindų ir sąlygų egzistavimo, o taip pat neleidžia konstatuoti pastarųjų išnykimo.

Remdamasis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-21 nutartis yra teisėta, kardomosios priemonės – suėmimo – įtariamajam D. B. terminas pratęstas esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti teismo nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Suimto įtariamojo R. B. gynėjos advokatės D. G. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.