Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo O. A. (O. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. nutarties O. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2008 m. gegužės 20 d. Švenčionių rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas O. A. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F112001 (toliau – ir Protokolas) dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Protokole nurodoma, kad 2007 m. liepos 1 d., apie 01.30 val., O. A. Švenčionių raj., kelio Švenčionys-Adutiškis 16 km., vairuodamas automobilį „Opel Frontera“, v/n (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio ir, pastarajam sustojus, atsitrenkė į jį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės.

Protokole pažymima, jog O. A. tokia veika pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 171 ir 172 punktų reikalavimus.

II.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ATPK 9, 17-18 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi bei KET 171 ir 172 punktais. Pažymėjo, jog O. A. yra kaltinamas tuo, jog atsitrenkė ne į važiuojantį, o į sustojusį automobilį. Su tuo jis sutinka. Vertino, kad atsitrenkimo faktą patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Nurodė, kad automobiliui „Audi“ buvo padaryta žala. Ji kilo dėl O. A. veiksmų. Atkreipia dėmesį į tai, jog, kaip matyti iš eismo įvykio schemos, automobilio „Audi“ stabdymo kelio nėra, kas reiškia, kad O. A. nepagrįstai teigia, jog minėto automobilio vairuotojas tyčia pradėjo staigiai stabdyti automobilį. Be to, O. A. nurodė, kad jis važiavo dideliu greičiu. Pažymėjo, jog O. A. ne be pagrindo teigė, kad jo vairuotas automobilis buvo persekiojamas, tačiau tai nepateisina administracinio teisės pažeidimo padarymo. Apklaustų liudytojais automobiliu „Audi“ važiavusiojo L. P. ir automobiliu „BMW“ važiavusiųjų D. B., J. T., V. V. ir V. M. duotus parodymus vertino kritiškai, nes jie yra prieštaringi, be to, neatitinka byloje surinktos medžiagos, o apklaustų liudytojais automobiliu „Audi“ važiavusiųjų Ž. P. ir M. U. duotų parodymų nevertino. Akcentavo, jog O. A. teiginiai, kad Protokolas ir Nutarimas neatitinka jiems keliamų reikalavimų, yra nepagrįsti.

III.

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra analogiški O. A. skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

O. A. inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią, KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 1 000 iki 2 000 Lt.

Apeliantas laikosi pozicijos, kad jo veika buvo netinkamai kvalifikuota.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma blanketinė, t. y. nukreipianti į KET. Protokole nurodoma, kad O. A. pažeidė KET 171 ir 172 punktus: pirmajame nustatyta, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, o antrajame – jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad O. A. veika buvo teisingai kvalifikuota ir kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą buvo įrodyta bylos medžiaga, tačiau atkreipia dėmesį į kai kurias faktines bylos aplinkybes ir jų vertinimą.

O. A. teigia, kad jis į automobilį „Audi” atsitrenkė dėl to, jog jo vairuotojas tyčia pradėjo staigiai stabdyti ir apeliantui užtvėrė kelią. Šis apelianto teiginys yra nepagrįstas, kadangi, kaip matyti iš 2008 m. liepos 1 d. eismo įvykio schemos (administracinė byla Nr. II-2694-17/2007, b. l. 11), automobilis „Audi” nepaliko stabdymo žymių. Taigi O. A. vairuotas automobilis į šį automobilį atsitrenkė jam stovint arba lėtai važiuojant, tačiau nestabdant. Todėl daryti kategoriškos išvados, jog automobilis „Audi” eismo įvykio metu stovėjo, negalima. Tačiau tai neturi teisinės reikšmės kvalifikuojant O. A. veiką kaip administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instacijos teismo išvada, jog O. A. vairuotas automobilis buvo persekiojamas. Teisminio bylos nagrinėjimo metu policijos pareigūnai I. K. (I. K.) ir V. G., apklausti liudytojais, parodė, kad iškvietimas buvo gautas dėl persekiojimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. posėdžio protokolas, b. l. 46-49), tačiau pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog policijos pareigūnus iškvietė ne O. A. ar su juo važiavęs J. K. (J. K.), bet automobilio „BMW” vairuotojas V. M., t. y. vienas iš O. A. nurodytų persekiotojų. Ši aplinkybė pašalina bent kokius abejones dėl O. A. veikos kvalifikavimo kaip būtinojo reikalingumo (ATPK 17 straipsnis) ar būtinosios ginties (ATPK 18 straipsnis).

Administracinė nuobauda O. A. buvo paskirta laikantis administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių.

Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri yra teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

O. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.