Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, susipažinusi su A. B. (A. B.) ir J. S. skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-08-19 rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-140819-00872.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų A. B. ir J. S. skundą atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka.

Iš pareiškėjų skundo ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai ginčija statybą leidžiančio dokumento - 2014-08-19 rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. 40-24-119, išduoto statytojo teises turinčiam asmeniui K. V. - teisėtumą, taip pat pateikia įrodymus apie tai, kad statyba yra jau pradėta. Tokiems ginčams Statybos įstatymo 28¹ straipsnio 1 dalyje (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) įtvirtintas aiškus reglamentavimas: įstatymu nustatyta, jog, nustačius, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ar kiti asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, kreipiasi į: 1) bendrosios kompetencijos teismą dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu ir statybos padarinių šalinimo, kai statyba yra pradėta; 2) administracinį teismą, kai statyba dar nėra pradėta ir teisme ginčijamas tik statybą leidžiantis dokumentas. Taigi įstatymas įtvirtina konkrečias ginčų dėl statybas leidžiančių dokumentų rūšinio teismingumo nustatymo taisykles, pagal kurias, pradėjus statybą, yra kreipiamasi į bendrosios kompetencijos teismą, net ir tuo atveju, kai kol kas nėra pareikšta reikalavimo dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, tokia yra ir Specialiosios teisėjų kolegijos praktika (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartį byloje Č. D., O. G., M. N. G., O. G., A. B., L. B., R. U. v. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius).

Pareiškėjai skunde nurodo, jog su statyba kategoriškai nesutinka, t. y. pareiškėjai iš esmės siekia, kad būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai. Taigi keliamas ginčas tiesiogiai susijęs su statinio savininko nuosavybės teisėms (Civilinio kodekso 4.103 str.), t. y. civiliniais teisiniais santykiais, todėl turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis).

Kadangi skundas nepriskintinas administraciniam teismui, jį atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Pagal ABTĮ 10 straipsnį teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Todėl, pareiškėjams išaiškinta, kad jie su skundu dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo turi kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismą, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. B. sumokėjo už skundo padavimą 100 Lt žyminį mokestį. Kadangi teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, todėl pareiškėjui A. B. grąžintinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti A. B. ir J. S. skundą.

Išaiškinti pareiškėjams, kad jie su skundu turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismą, Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais grąžinti pareiškėjams.

Grąžinti sumokėtą 100 Lt (vienas šimtas litų) žyminį mokestį A. B. (a. k.(duomenys neskelbtini)).

Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.