- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-09
- Bylos Nr.
- II-66-729/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00148-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Grigonienė
- Pareiškėjas
- E. R.
- Advokatai
- Dalius Jurjonas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14008-2023 (ROIK: 23223822877).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14008-2023 (ROIK: 23223822877) E. R. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. spalio 15 d., 14.19 val., Klaipėdos rajono sav., Toleikių km., Toleikių – Dumpių g. sankryžoje, vairavo automobilį ir sankryžoje, paženklintoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkė kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Tokiais savo veiksmais E. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 140.1 punktą.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas E. R. skundas, kuriuo prašo priimtą nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties, o neįžvelgus pagrindo nutraukti šią teiseną, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir sušvelninti paskirtą nuobaudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti jos terminą iki mažesnio nei sankcijoje numatytas minimalus terminas. Skundą motyvuoja ANK 2 straipsniu, 5 straipsniu, 567 straipsniu, 569 straipsniu, 609 straipsniu bei teismų praktika. Skunde nurodo, jog Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos skyriaus pareigūnas M. P. jį sustabdė ties Rimkų gyvenviete. Pareigūnas nurodė, kad jį sustabdė dėl lenkimo manevro per sankryžą; nurodė, jog jis lenkė baltą autobusiuką prie Dumpių. Jis pareigūnui paaiškino, jog autobusiuko vairuotojas lėtai važiavo, stabdė, rodė posūkius į šalikeles ir pan., dėl ko jis jį aplenkė. Jis dar mėgino pasiaiškinti dėl jam inkriminuojamo pažeidimo aplinkybių, tačiau pareigūnas jam nieko konkretaus nepaaiškino. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu; jis paskirtos baudos nesumokėjo ir iki bylos nagrinėjimo Institucijoje dienos susipažinęs su vaizdo medžiaga, neįžvelgė jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo; vaizdo įraše užfiksuota, kaip automobilis „Opel Astra“ sankryžoje lenkia (baiginėja lenkimo manevrą) juodą „VW Golf“ automobilį. Vaizdo medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog lenkiantysis automobilis „Opel Astra“ yra būtent jo, nes nesimato valstybinio numerio ženklo. Taip pat pažymėtina, jog automobilis nors ir tokios pačios markės kaip ir jo paties, t. y. „Opel Astra“ , tačiau skiriasi automobilio ratlankių spalva, kėbulo būklė – kairė automobilio pusė, ties vairuotojo durelėmis, buvo itin paveikta korozijos. Taip pat nurodo, jog jis buvo sustabdytas 1,6 km. atstumu nuo nusižengimo vietos padarymo. Šioje kelio atkarpoje fiksuojamos 8 sankryžos ir eilė išsukimų iš pagrindinio kelio. Nesant duomenų, kad pareigūnams vejantis vaizdo įraše užfiksuotą automobilį, jis visą laiką buvo jų matymo zonoje, nėra pagrindo laikyti, kad jis visą laiką judėjo pagrindiniu keliu ir neišsuko iš jo. Pažymėtina, kad pagrindinis kelias šioje vietovėje yra vingiuotas ir iškart nuo protokole nurodytos sankryžos kelias pasisuka ir juo važiuojantys automobiliai išnyksta iš matymo zonos. Tai reiškia, kad jis buvo sustabdytas dėl aplinkybių, kad panašiu laiku minėtame kelyje važiavo „Opel Astra“ automobiliu, t. y. tokio modelio, kurie ieškojo ir persekiojo pažeidimą užfiksavę pareigūnai.
Šalies argumentai
Taip pat skunde prašoma įvertinti pareigūno surašyto administracinio nusižengimo protokolo trūkumus: protokole nurodyta, jog inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo vieta ir laikas – Klaipėdos r. sav., Toleikių k., Toleikių – Dumpių g., 2023 m. spalio 8 d., 14.00 val., tačiau pats protokolas datuotas 2023 m. spalio 15 d. 14.34 val.; protokolo dalyje „asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių“ nurodyta, jog jis nesutinka su padarytu pažeidimu, nes priekyje jo automobilis važiavo žymiai lėčiau ir lenkimo manevrą baigė prieš sankryžą. Jis nebuvo informuotas ir/ar sutiko, kad būtų nurodytas toks jo paaiškinimas, paremtas pareigūno interpretacija. Pareigūnas neturėjo teisės nurodyti minėtų paaiškinimų, kadangi pateiktuose duomenyse nėra užfiksuota, jog jis patvirtino, kad tai yra jo galutinė pozicija, taip pat nepasirašė protokole. Be to, pareigūnas neturėjo techninių galimybių išspausdinti protokolą dėl pasibaigusio popieriaus, dėl to negalėjo gauti patvirtinimo, kad tai galutinė ir tiksli jo, kaip pažeidėjo, pozicija, tačiau pareigūnas vis vien ją nurodė. Taip pat į protokolą įtraukti paaiškinimai yra pareigūno M. P. interpretacijos, nes, remiantis jo paties kūno kameromis darytu vaizdo įrašu, jam (M. P.) bendraujant su juo (E. R.), jis (E. R.) klausinėjo dėl ko jį sustabdė, tuomet pareigūnas paaiškino, kad dėl neleistino lenkimo; jam pasitikslinus ar tai dėl balto autobusiuko lenkimo, pareigūnas patvirtino, jog dėl šio automobilio lenkimo, tačiau pateikti vaido įrašo duomenys rodo, kad galimai neteisėtai nenustatyto asmens lenkimas buvo padarytas lenkiant juodą „VW Golf“ automobilį. Šie protokolo netikslumai ir akivaizdus neatitikimas ANK 609 straipsnio nuostatoms patvirtina, kad egzistuoja esminis proceso teisės pažeidimas, turėjęs įtakos nutarimo priėmimui, nes daro jį nepagrįstu ir neteisėtu; tyrimas buvo atliktas netinkamai, remiantis duomenimis, kurie yra interpretacijos.
Skundu taip pat prašoma, nenustačius pagrindo nutraukti administracinių nusižengimų teiseną, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, akcentuojant, kad lenkimo manevras itin pavojingos situacijos kelyje tuo metu iš esmės nesukėlė, t. y. šalutiniuose keliuose bei priešprieša važiuojančių automobilių nebuvo; dėl padaryto nusižengimo padarinių nekilo, nepažeisti kiti KET reikalavimai. Nebuvo nustatytų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jo manymu, paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba jos neskiriant, būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su E. R. skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodo, jog administracinio nusižengimo byloje surinkta pakankamai duomenų leidžiančių neabejotinai konstatuoti, kad E. R. veikoje yra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, skundžiamame nutarime atsakomybėn traukiamo asmens veika kvalifikuota tinkamai, administracinė nuobauda paskirta atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę ir yra adekvati padarytam nusižengimui. Nekyla abejonių, jog E. R. padarė nusižengimą, kuris buvo sustabdytas iškart po padaryto KET pažeidimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. R. teismo posėdžio metu prašė tenkinti jo skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, jog nepripažįsta, kad vaizdo įraše užfiksuotą lenkimo manevrą sankryžoje atliko jis, nes įraše užfiksuotas ne jo, o kitas sidabrinis automobilis, kuris lenkė juodą „Golf“ automobilį; jis pripažįsta, jog lenkė baltą automobilį. Be to, vaizdo įraše nėra užfiksuoti lenkimo manevrą atlikusio automobilio valstybiniai numeriai. Žino, jog sankryžose lenkimo manevro atlikti negalima. Jeigu teismas netenkintų jo skundo, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, motyvuodamas tuo, jog šiuo metu neturi darbo, registruojasi Užimtumo tarnyboje, ruošiasi lankyti kursus įsigyti profesionalo vairavimo teises. Jeigu teismas netenkins šio prašymo, jis praras galimybę pasikelti kvalifikaciją ir dirbti, tokiu atveju neteks pragyvenimo šaltinio.
Pareiškėjo E. R. atstovas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. E. R. kaltinamas dėl neleistino lenkimo Toleikių ir Dumpių g. sankryžoje. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog Institucija E. R. kaltino remiantis byloje esančiu tarnybiniu pranešimu ir vaizdo įrašu, tačiau akivaizdu, jog egzistuoja eilė aplinkybių, kurios šį nutarimą daro nepagrįstu; visos aplinkybės susijusios su automobilio, kuris atliko lenkimo manevrą, nustatymu. Kaip matyti iš vaizdo medžiagos, automobilio valstybiniai numeriai nebuvo nustatyti; automobilis iš pareigūnų akiračio buvo dingęs; automobilis buvo sustabdytas už 2 km nuo nusižengimo padarymo vietos, atsižvelgus į tai, nėra pagrindo laikyti, jog policijos pareigūnai sustabdė būtent tą automobilį, kuris padarė pažeidimą. Be to, matyti, jog tuo metu lauke buvo prastos oro sąlygos, intensyviai lijo, todėl matomumas buvo prastesnis, negu nurodo institucija. Vaizdo įraše matoma, jog prieš pareigūnus važiuoja trys automobiliai, vienas automobilis nusuka į kairę, prieš juos lieka dar du automobiliai, todėl nėra patvirtinimo, jog pažeidimą padaręs asmuo nenusuko į kairę ir buvo sustabdytas tinkamas automobilis. Pažymėtina, jog įraše girdisi, jog pareigūnas sako „va, šitas automobilis“, tai reiškia, jog pareigūnai visą laiką nematė ir nesekė akimis automobilio, kuris padarė pažeidimą. Tačiau jeigu teismas laikytųsi kitos pozicijos, jog skundas netenkintinas, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir, įvertinus, jog lenkimo manevras nesukėlė neigiamų padarinių, netaikyti specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti jos terminą iki mažesnio nei numatytas sankcijoje. Taip pat prašoma skundo patenkinimo atveju priteisti bylinėjimosi išlaidas – 500 Eur.
Institucijos atstovas teismo posėdžio metu parodė, kad su pateiktu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Papildomai parodė, kad bylos nagrinėjimo metu buvo atsižvelgta į visas E. R. nurodytas aplinkybes; šiuo atveju yra konkretūs duomenys – vaizdo įrašai, kurie patvirtina, jog E. R. padarė jam inkriminuotą KET pažeidimą. Pažymėtina, jog pažeidimas buvo fiksuotas ne automatiniu būdu, o pareigūnai patys stebėjo sankryžą, matė situaciją savo akimis artimu atstumu. Byloje pateikti visi turimi vaizdo įrašai; 2 įrašai yra iš tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus, kiti 2 vaizdo įrašai daryti pareigūnų „body“ kameromis. Kadangi iškilo diskusijų dėl administracinio nusižengimo padarymo, pažymėtina, jog policijos pareigūnai administracinio nusižengimo protokolą gali surašyti įvykio vietoje, kaip ir tarnybinį pranešimą, arba gali tai padaryti grįžę į komisariatą. Įvykio laikas fiksuojamas pagal apytikslį orientavimasis, kadangi vaizdo įrašų negali peržiūrėti, nes jie yra apsaugoti, todėl minučių klausimas šiek tiek skiriasi. Jo nuomone, vaizdo įrašai patvirtina, jog pažeidimas buvo padarytas, o techninės klaidos neturėtų lemti šios bylos baigties. Policijos pareigūnai patys buvo įvykio vietoje, stebėjo ir matė KET pažeidimo padarymą, iškart į jį reagavo, vijosi ir pasivijo E. R. vairuojamą transporto priemonę. Be to, pažymėtina, jog tarnybiniame automobilyje pritvirtintas vaizdo registratorius nėra pasukamas, jis neturi tokios funkcijos, jog pats suktųsi pareigūnų akių kryptimi, jis filmuoja vaizdą priekyje, todėl vaizdo įraše neužfiksuota viskas, ką matė pareigūnai, o jie savo akimis turėjo galimybę matyti kur nuvažiavo pažeidėjas. Pažeidimas padarytas 14.19 val., automobilis sustabdytas 14.20 val., automobilio sekimas iš paskos truko 1.22 min., o tai labai mažas laiko tarpas ir per jį pareigūnai tikrai galėjo išlaikyti dėmesį būtent į pažeidėjo automobilį. Vaizdo įraše matyti, kokius automobilius policijos pareigūnai matė kelyje, kol pasivijo E. R. vairuotą „Opel Astra“, ir kad aplenkė juodą automobilį, kuris buvo neleistinai aplenktas pažeidėjo. Taip pat pažymėtina, jog vaizdo įraše, kuris fiksuotas pareigūno M. R. „body“ kamera, yra užfiksuota, kad būtent pareigūnai kartu su pažeidėju grįžo į įvykio vietą, diskutavo apie padaryto pažeidimo aplinkybes. E. R. patvirtino, kad važiavo, kaip viskas įvyko. Atsižvelgiant į tai, visos abejonės yra panaikintos, kad KET pažeidimą padarė kita transporto priemonė ar kitas asmuo.
Liudytojas M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad aptariamą įvykį atsimena. Kai užfiksavo pažeidimą, jis buvo tarnybiniame automobilyje, keleivio vietoje; tarnybinis automobilis stovėjo šalutiniame kelyje. Nuo pagrindinio kelio stovėjo ir įvykį matė nedideliu atstumu, viską matė savo akimis. Užfiksavo, jog asmuo su savo automobiliu sankryžoje išvažiavęs į priešingą eismo juostą lenkė kitą juodos spalvos transporto priemonę, važiavusią tapačia kryptimi. Lenkimo manevras prasidėjo prieš sankryžą, atvažiuojant nuo Rimkų gatvės, ir lenkimą baigė už sankryžos. Kai vijosi automobilį, kuris padarė pažeidimą, iškart neįjungė garsinių švyturėlių, nes nenorėjo neišgąsdinti pažeidėjo, bei, kad jam nekiltų minčių, jog reikia bėgti nuo pareigūnų. Automobilis nuo pažeidimo padarymo iki sustabdymo visą laiką buvo jo matymo lauke. Kai pažeidimą padaręs automobilis nuvažiavo, jis pasuko galvą ir matė, jog automobilis nutolo, tačiau viską laiką automobilį matė. Buvo tikri, kurį automobilį reikėjo sustabdyti. Vaizdo įrašą po įvykio peržiūrėjo. Kai jie važiavo paskui pažeidimą padariusį automobilį, iš šoninių kelių niekas neišvažiavo. Tarp jų tarnybinio automobilio ir pažeidėjo automobilio „Opel Astra“ buvo tik vienas automobilis, kurį aplenkė pažeidėjas. Mano, jog vaizdo įraše fiksuotas laikas ir data su protokole bei administracinių nusižengimų protokole nurodyta informacija skiriasi, nes buvo padaryta klaida, siūlo vadovautis vaizdo įraše nurodyta data ir laiku.
Liudytojas M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad prisimena, jog buvo užfiksuotas aptariamas nusižengimas. Su kolega atlikdami eismo priežiūrą stebėjo sankryžą ir pamatė, jog šviesios spalvos „Opel Astra“ automobilis važiuodamas sankryžoje lenkė kitą automobilį. Pamatę pažeidimą iškart vijosi pažeidėją, kad galėtų nusistatyti vairuotojo tapatybę ir užfiksuoti pažeidimą. Tarp jų tarnybinio automobilio ir pažeidėjo automobilio tarpe buvo kitas, pažeidėjo aplenktas, automobilis, kitų automobilių jų tarpe nebuvo; joks kitas pašalinis automobilis neįsiterpė. Kai automobilis atliko lenkimo manevrą, jie pajudėjo iš savo vietos ir pasukus galvą matė kur ir koks automobilis nutolsta, todėl jis visą kelią aiškiai matė ir sekė pažeidėjo automobilį. Pažeidėją vijosi apie 1 kilometrą. Dėl to, jog tarnybiniame pranešime ir protokole nurodyta, jog pažeidimas padarytas 14 val., o vaizdo įraše nurodyta, jog 14.19 val., mano, jog padaryta žmogiška klaida užrašant tikslų laiką, todėl vadovautis reikėtų vaizdo įraše nurodytu laiku.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 420 straipsnio 1 dalis asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę už vieną iš alternatyvių šioje teisės normoje numatytų uždraustų veiksmų atlikimą: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (privertimą kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti atlikimą) KET pažeidimą; 5) pavojingą situaciją sukėlusio įvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus atlikimą.
Vieni iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veiksmų už kuriuos kyla administracinė atsakomybė – lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti.
Žemesnės instancijos teismas
KET 140.1 punkte be kita ko numatyta, kad draudžiama lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“.
Nors pareiškėjas ir jo atstovas advokatas ginčija jo kaltę dėl inkriminuoto nusižengimo padarymo, prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, tačiau teismas, patikrinęs skundžiamo 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad E. R. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Pats E. R. neneigia, kad administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytą dieną ir laiku automobiliu važiavo Toleikių – Dumpių g. sankryžoje, Toleikių k., Klaipėdos r. sav., bei šiame kelyje lenkė transporto priemonę, tačiau tvirtina, kad tai darė leidžiamoje vietoje. Pagrindiniai pareiškėjo ir jo atstovo argumentai yra tie, jog byloje nesurinkta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog būtent E. R. sankryžoje, paženklintoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, lenkė kitą automobilį, važiuojantį ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą, kadangi vaizdo įraše nėra užfiksuoti lenkimo manevrą atlikusio automobilio valstybiniai numeriai, automobilis iš pareigūnų akiračio buvo dingęs ir jis buvo sustabdytas už 2 km nuo nusižengimo padarymo vietos, todėl atsižvelgus į tai, nėra pagrindo teigti, jog policijos pareigūnai sustabdė būtent tą automobilį, kuris padarė pažeidimą. Be to, administracinių nusižengimų protokole ir priimtame nutarime neteisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo data ir laikas. Nagrinėjamu atveju nusižengimas yra užfiksuotas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo stebėjimo kameromis. Peržiūrėjus pateikus vaizdo įrašus, sutiktina, jog juose nėra fiksuoti pažeidimą padariusio automobilio valstybiniai numeriai, tačiau tai nepaneigia administracinio nusižengimo fakto, jog KET pažeidimas buvo padarytas ir policijos pareigūnų parodymų, kad jis buvo padarytas būtent E. R. vairuoto automobiliu. Vaizdo įrašuose matyti, jog policijos pareigūnai, būdami tarnybiniame automobilyje, stebėjo Toleikių – Dumpių g. sankryžą, esančią Toleikių km., Klaipėdos r. sav. Vaizdo įraše fiksuotu laiku, t. y. 2023 m. spalio 15 d. 14.19 val., matoma kaip pro sankryžą pravažiavo sidabrinės spalvos automobilis, kuris, išvažiavęs į priešingą eismo juostą, atlikinėjo lenkimo manevrą, aplenkdamas juodos spalvos automobilį. Lenkimo manevras pradėtas dar prieš sankryžą ir baigtas už jos. Pareigūnai, pamatę šį pažeidimą, iškart pajudėjo iš savo stovėjimo vietos ir nuvažiavo paskui pažeidėją ir aplenktą automobilį. Per tą laiką, kol policija vijosi pažeidėją, į kelią kiti automobiliai iš šalutinių kelių neįvažiavo; tarp tarnybinio automobilio ir pažeidėjo automobilio važiavo aplenktasis juodas automobilis. Pareigūnai, sustabdę sidabrinės spalvos automobilį, priėję prie vairuotojo, nurodė, jog jį sustabdė dėl KET pažeidimo, o būtent dėl to, nes sankryžoje lenkė automobilį. Vairuotojas pasiteiravo ar tai dėl balto autobusiuko, pareigūnas nurodė, jog taip; po kiek laiko pareigūnai su pažeidėju grįžo į įvykio vietą aiškintis padaryto pažeidimo aplinkybių. Teismo posėdžio metu liudytojai policijos pareigūnai parodė, jog pamatę padarytą KET pažeidimą, iškart vijosi pažeidėją, jog galėtų nustatyti vairuotojo tapatybę ir užfiksuoti pažeidimą. Kai jie pajudėjo iš savo stovėjimo vietos, pasukę galvas matė koks automobilis ir kur nutolsta, visą kelią aiškiai matė ir sekė pažeidėjo automobilį, iš matymo lauko automobilis nebuvo dingęs, todėl buvo tikri kokį automobilį reikia stabdyti. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnų paaiškinimais teismo posėdžio metu. Byloje nėra jokių duomenų, jų taipogi nepateikė ir pareiškėjas, suteikiančių pagrindą suabejoti pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas, asmeniškai nepažįstančių pareiškėjo įvykio aplinkybėmis, objektyvumu. Tiek skundu, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, jog vaizdo įraše užfiksuotas ne jo automobilis; nors tai tos pačios markės automobilis, t. y. „Opel Astra“, tačiau skiriasi jo ir vaizdo įraše užfiksuoto automobilio ratlankių spalva, kėbulo būklė – kairė automobilio pusė, ties vairuotojo durelėmis, jo automobilis buvo itin paveiktas korozijos. Teismas šiuos pareiškėjo paaiškinimus vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, siekiant panaikinti ar sušvelninti savo administracinę atsakomybę. Pateiktame vaizdo įraše girdėti, jog pareigūnams sustabdžius automobilį, policijos pareigūnas nurodo, jog pažeidėją sustabdė dėl neleistino lenkimo manevro sankryžoje, vairuotojui pasitikslinus ar tai dėl balto automobilio lenkimo, pareigūnas nurodo, jog taip, tačiau po to, pareigūnams ir E. R. grįžus į įvykio vietą patikslinti įvykio aplinkybes, tiek pareigūnas, tiek E. R. pradėjo kalbėti apie aplenktą juodą automobilį. E. R. nurodė, jog pravažiavęs kalniuką palaukė kol baigsis ištisinės linijos ir apsilenkė juodą „Golf“ automobilį, kadangi pastarasis kelyje tai pradėdavo greitėti, tai staigiai stabdyti, tačiau nesutinka, jog padarė administracinį nusižengimą, nes lenkimą pradėjo leistinoje vietoje. Tai, kad nutarime ir atsiliepime į skundą išdėstytas įvykio aplinkybių vertinimas nesutampa su paties pareiškėjo pozicija ir jo subjektyviu aplinkybių vertinimu, nedaro priimto nutarimo nepagrįstu ir neteisėtu. Teismas, atsižvelgęs į anksčiau nurodytas aplinkybes bei tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų suteikiančių pagrindą suabejoti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, jų objektyvumu, sprendžia, jog byloje surinktų įrodymų visuma įrodo aplinkybes, patvirtinančias E. R. kaltę jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymu.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat skunde pareiškėjas ir jo atstovas akcentuoja tai, jog administracinio nusižengimo protokole ir priimtame nutarime klaidingai nurodytas administracinio nusižengimo padarymo laikas ir data.
Reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo ir ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui yra nurodyti ANK 609 ir 618 straipsniuose. Be kita ko, administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo data ir laikas (ANK 609 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju matyti, jog administracinis nusižengimo protokolas surašytas 2023 m. spalio 15 d. 14.34 val., protokolo lauke „Administracinio nusižengimo padarymo vieta (adresas ir/ar koordinatės), data, laikas“ nurodyta, jog administracinis nusižengimas padarytas Klaipėdos r. sav., Toleikių k., Toleikiu – Dumpių g. sankryžoje, 2023 m. spalio 8 d. 14.00 val. Į bylą pateiktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, jog aptariamas administracinis nusižengimas fiksuotas 2023 m. spalio 15 d. 14.19 val. Institucijos atstovas ir liudytojai teismo posėdžio metu parodė, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą įvyko žmogiška klaida nurodant netikslų administracinio nusižengimo padarymo laiką, todėl vadovautis reikėtų vaizdo įraše nurodytu laiku. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog protokole, nutarime ir vaizdo įraše fiksuota skirtinga data, t. y. protokole ir nutarime nurodyta, jog administracinis nusižengimas padarytas 2023 m. spalio 8 d., o vaizdo įrašas fiksavo pažeidimą 2023 m. spalio 15 d. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo protokolo ir Institucijos nutarimo netikslumas dėl nusižengimo padarymo datos ir laiko nelaikytinas esminiu, tai laikytina rašymo apsirikimo klaida, kadangi E. R. pareikšto kaltinimo formuluotė atitinka 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, šis kaltinimas yra suformuluotas aiškiai – tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Institucijos nutarime nurodyta, kokio administracinio nusižengimo padarymu E. R. kaltinamas. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, bei aplinkybę, kad asmuo policijos pareigūnų buvo sustabdytas iškart po pažeidimo padarymo, akivaizdu, kad jam nebuvo kliūčių suvokti, už kokią veiką siekiama taikyti administracinę atsakomybę. Šiuo atveju skunde akcentuojamas rašymo apsirikimas neturi lemiamos įtakos nei E. R. padaryto nusižengimo kvalifikacijai, nei skirtos nuobaudos dydžiui.
Skunde ir teismo posėdžio metu E. R. pateikė ir alternatyvų prašymą, t. y. jei teismas įžvelgs, kad administracinis nusižengimas padarytas, prašoma jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir pakeisti nutarimą, sušvelninti paskirtą nuobaudą bei neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, arba sutrumpinti jos terminą iki mažesnio nei sankcijoje numatytas minimalus terminas.
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.
Teismo vertinimu, E. R. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas - buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y. neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei E. R. charakterizuojanti medžiaga. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad pažeidėjo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjas, net ir teisme nagrinėjant jo skundą, kaltės iš esmės nepripažino, prašė administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti; gailėjimosi dėl savo veikos neišreiškė. Teismo vertinimu, E. R. nepateikė ir jokių reikšmingų ar išskirtinių aplinkybių, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. E. R. prašymas paskirti švelnesnę nuobaudą ir neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą iki mažesnio nei sankcijoje numatytas minimalus terminas grindžiamas tuo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, kad galėtų pabaigti profesionalaus vairuotojo kursus ir pradėti dirbti, kitu atveju jis praras galimybę pasikelti kvalifikaciją ir netenka pragyvenimo šaltinio. Teismas pažymi, jog nei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Institucijoje, nei teisminio nagrinėjimo metu E. R. nepateikė dokumentų, kurie galėtų pagrįsti šias aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl darbinių, šeiminių ar kitų asmeninių priežasčių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, administracinių nusižengimų registro duomenys patvirtina, kad pažeidėjas per pastaruosius penkerius metus net vienuolika kartų buvo baustas už administracinius nusižengimus, dešimt iš jų – už KET pažeidimus, vieną kartą jam jau buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, todėl E. R. vertinti kaip ypatingai drausmingą vairuotoją taip pat nėra pagrindo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad savo veiksmais nepadarė niekam žalos (nebuvo sugadintas svetimas turtas, sužaloti žmonės, sukelta avarinė situacija), taip pat nepažeidė kitų KET reikalavimų, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką šios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant paskirtos nuobaudos sumažinimo ir administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimo klausimą. Jei vairuodamas asmuo dar ir sukelia eismo įvykį, padaro žalos kitų asmenų turtui ar sveikatai, atsako pagal kitas ANK normas. Tuo tarpu iš šioje byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad kelyje, kuriame buvo padarytas pažeidimas, eismas abiem kryptimis vyksta gan intensyviai ir neleistinas išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą yra potencialiai rizikingas.
Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. 30-ANR_N-14008-2023 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, panaikinti nutarimą ar jį keisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o E. R. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Į bylą pateiktas prašymas priteisti pareiškėjo patirtas proceso išlaidas (500 Eur). ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti byloje gynėją (atstovą), jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad jos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnyje detaliau aptartas proceso išlaidų išieškojimas. Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo matyti, kad pareiškėjas patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai (už skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose) apmokėti (b. l. 61-64). Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu pareiškėjo skundas netenkinamas, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti nurodytų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Dėl šios priežasties šis pareiškėjo reikalavimas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas
nutaria:
pareiškėjo E. R. skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14008-2023 (ROIK: 23223822877) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.