- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-12-11
- Bylos Nr.
- A2.6.-17059-818/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-16408-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- R. V.
- Kategorijos
- 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Benediktai Baranauskaitei, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V., 2015-10-25 apie 14.17 val., Vilniuje, Dūkštų g. 4, vairavo automobilį „Volvo S40“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono kliudė stovintį automobilį „Chrysler“, v/n (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais R. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus ir tokiose jo veiksmuose įžvelgiami administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, požymiai.
Teismo posėdžio metu R. V. savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau neigia, jog jis tyčia pasišalino iš įvykio vietos. Nurodė, kad bevažiuodamas atbulas kontakto tarp automobilių nepajuto ir jokio pašalinio garso negirdėjo, todėl išvažiavo iš įvykio vietos. Tyčios pasitraukti jis neturėjo. Papildomai pranešė, kai policijos pareigūnams jam pranešus apie eismo įvykį, R. V., jis neslėpė pažeidimo, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, nedarė jokių kliūčių dėl pažeidimo išsiaiškinimo. Remiantis aukščiau išdėstytu prašo teismo jo atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos patrulio pareigose. Nurodė, kad gavus pranešimą iš Vilniaus m. OVS apie eismo įvykį buvo nuvykęs į Dūkštų g., Vilniuje, kur į atvykusį pareigūną kreipėsi apgadinto automobilio „Chrysler“ savininkas. Minėtas asmuo pranešė, kad jo paliktą automobilį apgadino automobilis „Volvo“, prie savo automobilio lango rado raštelį su informaciją apie eismo įvykio aplinkybės. Liudytojas taip pat, paaiškino, kad buvo apžiūrėta įvykio vietą, automobilio „Chrysler“ apgadinimai buvo nedidelį. Buvo nustatyta, kad automobilis „Volvo“ priklauso R. V., nuvykus R. V. gyvenamosios vietos adresu, pastarasis neneigė, jog galėjo kliudyti stovintį kitą automobilį. R. V. policijos pareigūnams paaiškino, kad tuo metu buvo tamsu bei blogas matomumas, jis išvažiuodamas atbulas galėjo nežymiai kliudyti kitą automobilį. Tačiau R. V. pabrėžė, jog tyčios pasitraukti iš įvykio vietos jis neturėjo, jokio pašalinio kontakto jis negirdėjo.
Liudytojas R. P. davė analogišką paaiškinimą liudytojo D. P. paaiškinimui, papildomai nurodė, jog jam apžiūrėjus automobilį „Volvo“ buvo matyti nežymus įbrėžimai, o ant „Chrysler“ buvo apgadintas galinio bamperio kampas, tai irgi buvo nežymus kontaktas.
Motyvuojamoji dalis
Pažeidėjas baustinas. Byla dalyje nutrauktina.
Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007, N63 - 2972/2010 ir kitos).
Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. V. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjo parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog jis po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekęs išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, kelių policijoje ir teismo posėdžio metu kaltininkas iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju R. V. veiksmuose nėra tyčios. Apie tai, jog jos automobilis 2015-10-25 galėjo kontaktuoti ir apgadinti stovintį automobilį „Chrysler“ sužinojo atvykus policijos pareigūnams, buvo apžiūrėtas ir jo automobilis, rasti nežymus nubrozdinimai. Jo automobiliui neprireikė net remonto. Liudytojai D. P. bei R. P. patvirtino, kad automobilis „Volvo“ bei „Chrysler“ buvo apgadinti nežymiai. Jis teigia, kad jei būtų supratęs apie eismo įvykį, būtų sustojęs, nes yra disciplinuotas vairuotojas, iki tol neturėjęs avarijų. Jo automobilis yra draustas, todėl pasišalinti iš įvykio vietos jam nebuvo jokio reikalo. Pagrindo netikėti R. V. teismas neturi, nes kaip matyti iš tyrimo medžiagos, ant automobilio „Volvo“ nėra įžvelgiami jokie žymus apgadinimai (dažų nubraukimas).
Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad R. V. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl R. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.
Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. V. vairavo automobilį Volvo S40“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas buvo neatidus, nepaliko tarpo iš šono kliudė stovintį automobilį „Chrysler“, v/n (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino, tuo šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo R. V. savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jo neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad R. V. administracine tvarka nėra baustas, jam už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 31 str. 1 d. 1 p., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,
nutaria:
R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.
R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.