Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs UAB „S.“ skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties, Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Karbauskienės 2009 m. liepos 17 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. liepos 2 d. Klaipėdos miesto 4-ajame policijos komisariate, gavus UAB „S.“ ir J. K. pareiškimą, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal kodą 555000, įvykio aplinkybėmis nurodant tai, kad 2008 m. lapkričio 12 d. 01.11 val. Prancūzijos greitkelyje A6, PK 374 735 S. A. 71260 Paryžiaus–Liono kryptimi N. K., gim. 1980-05-28, vairuojamas UAB „S.“ priklausantis vilkikas „Mercedes A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su Belgijoje registruota konteinerine puspriekabe pasuko į dešinę pusę ir atsitrenkė į apsauginę greitkelio juostas skiriančią betono sienelę. N. K. buvo rastas negyvas gulintis ant pilvo po galiniu kairiuoju ratu.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. Karbauskienės 2009 m. liepos 17 d. nutarimu, be kita ko, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ikiteisminis tyrimas dėl N. K. mirties fakto nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, kad prie pareiškimo (UAB „S.“ ir J. K.) pridėtose, gautose iš Prancūzijos, tyrimo išvadose dėl N. K. žūties aplinkybių atsakyta į visus pareiškėjus dominančius klausimus dėl autoįvykio aplinkybių, jo kilimo ir N. K. mirties priežasčių. Taip pat šiame nutarime nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą apie padarytą nusikalstamą veiką, tačiau iš pareiškimo turinio ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, kad jokia nusikalstama veika padaryta nebuvo, yra aiški N. K. mirties priežastis (žuvo autoįvykio metu). Išsamus N. K. mirties priežasties bei autoįvykio tyrimas atliktas Prancūzijos teisėsaugos institucijų, o pareiškime nurodomų aplinkybių nustatymas nėra Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų kompetencija, nes N. K. žuvo Prancūzijos teritorijoje. Be to, nėra jokio pagrindo atlikti pakartotinį įvykio tyrimą Lietuvoje. Be to, nutarime pažymėta, kad ikiteisminis tyrimas negali būti pradedamas tik dėl to, kaip padaryta šiuo atveju, kad būtų išreikalauti pareiškėjams reikalingi dokumentai iš Prancūzijos teisėsaugos institucijų draudimo išmokai gauti.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu, vadovaujantis ir tuo pačiu Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, UAB „S.“ skundas dėl prokurorės L. Karbauskienės 2009 m. liepos 17 d. nutarimo atmestas, nurodant, susipažinus su gautomis iš Macon miesto (Prancūzija) teismo N. K. žūties aplinkybių ir medicininėmis išvadomis, nustatyta, kad vairuotojas N. K. po smūgio į greitkelio juostą skiriančią centrinę betoninę sienelę, būdamas neprisisegęs saugos diržų, iškrito iš mašinos per priekinį stiklą ir, jį pervažiavus jo paties mašinai, nuo patirtų sužalojimų mirė. Įvykio metu N. K. kraujyje rasta 2,20 gramų alkoholio (reikia manyti, kad omenyje turima šis kiekis litrui kraujo). Šiomis išsamiomis Prancūzijos teisėsaugos institucijų atlikto tyrimo išvadomis abejoti nėra pagrindo, todėl netikslinga atlikti pakartotinį įvykio tyrimą Lietuvoje.

Apskųsta nutartimi UAB „S.“ skundas dėl nurodytų prokurorų nutarimų atmestas. Nutartyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymus, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnis), o tuo tikslu prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Nutartyje akcentuota, kad iš pakankamai aiškaus Prancūzijos nacionalinės žandarmerijos Kelių eismo įvykio akto nustatyta, kad N. K. mirties priežastis yra autoįvykis, nenustatyta, kad buvo padaryta kokia nors nusikalstama veika. N. K. žuvo nesuvaldęs automobilio, jo kraujyje buvo rasta 2,20 g alkoholio litrui kraujo. Taigi šiuo atveju niekas negalėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nuteistas. Todėl prokuratūra pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukė pagrįstai. Taip pat nutarime pažymėta, kad ikiteisminis tyrimas negali būti atliekamas vien tam, kad išsireikalautų pareiškėjui norimus dokumentus, pareiškėjui išaiškinta, kad jis, jeigu draudikas nepagrįstai atsisako išmokėti draudimo išmoką, savo teises ir interesus gali ginti civilinio proceso tvarka.

Skunde nurodyta, kad eismo įvykio, kurio metu žuvo UAB „S.“ vairuotojas- ekspeditorius N. K., bendrovė preliminariais skaičiavimais patyrė 362656, 80 litų turtinę žalą. Transporto priemonė buvo apdrausta draudimo kompanijoje UAB DK „PZU Lietuva“, tačiau draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką. Draudikui nebuvo sudaryta galimybė įsitikinti draudžiamojo įvykio buvimu, nustatyti įvykio aplinkybes, priežastis ir kita. Prancūzijos policijos pareigūnai faktiškai neatliko jokio įvykio tyrimo, nesiaiškino eismo įvykio priežasties, neperdavė Lietuvai įvykio vietos apžiūros protokolo, fotonuotraukų, nesiaiškino, nuo kokių sužalojimų mirė N. K., nes lavonas visiškai netirtas. Gautame Prancūzijos nacionalinės žandarmerijos Kelių eismo įvykio akte konstatuojamas tik įvykio faktas, tačiau akte yra nuorodos į kitus dokumentus – apie įvykio vietą – į dokumentą Nr. 5, apie transporto priemonę – į dokumentą Nr. 4, apie N. K. kraujo paėmimą – į dokumentą Nr. 6, apie N. K. kūno tyrimą – į dokumentą Nr. 8, tačiau šie dokumentai nepridėti. Taip pat nepridėtos ir fotonuotraukos, kurių turėtų būti ne mažiau kaip 11, įvykio vietos schemos. Šiuos dokumentus iš Prancūzijos policijos gali gauti tik ikiteisminį tyrimą atliekanti įstaiga.

Skunde taip pat pažymima, kad to paties eismo įvykio akto grafoje „įvairių išvadų rezultatai“ nurodyta, kad „elektroninio tochografo duomenų analizė leidžia teigti, kad įvykio metu N. K. neviršijo greičio ir laikėsi įstatymų dėl darbo sąlygų nuostatų (tyrimo protokolas pridedamas prie dokumentų Nr. 11 ir 12)“. Todėl kyla klausimas, dėl ko įvyko avarija – dėl N. K. girtumo, kitokio sveikatos sutrikimo, kuris iki šiol dokumentais nepagrįstas, ar dėl automobilio gedimo. Į šiuos klausimus gali atsakyti tik ekspertai, atlikę autotechninę ekspertizę, kurios Prancūzijos policija neatliko. Iš Prancūzijos negautas N. K. lavono tyrimo aktas. Gauto eismo įvykio akto grafoje „galimi pažeidimai“ nurodyti vairavimas esant neblaiviam, neprisisegus saugos diržų, tačiau tai tik prielaida, nepagrįsta jokiais kitais įrodomąją reikšmę turinčiais dokumentais. N. K. visiškai alkoholio nevartojo, todėl, siekiant išsiaiškinti įvykio priežastis, būtina atlikti N. K. palaikų ekshumaciją ir lavono tyrimą. Tuomet bus galima nustatyti, ar tikrai N. K. vairavo neblaivus, ar buvo kitoks jo sveikatos sutrikimas, kokia buvo jo mirties priežastis (mirė iškritęs pro automobilio langą dėl patirtų sužalojimų ar dėl kitų su autoįvykiu nesusijusių aplinkybių), ar kūnas buvo pervažiuotas automobilio ratais, kokiu būdu ir dėl kokių priežasčių N. K. pateko po galiniais puspriekabės ratais.

Skunde akcentuojama, kad turimi dokumentai yra neoficialūs raštai ir neoficialios išvados, iš kurių paimti keli fragmentai iš galbūt esamų, o galbūt ir visiškai nesančių dokumentų. Todėl tai galima vertinti tik prielaidomis, o ne pagrįstais faktais. Tik atlikus ikiteisminį tyrimą bus išaiškintos visos įvykio aplinkybės, kurių reikalauja draudikas, žuvusiojo sutuoktinė ir darbdavys.

Skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis atmesti UAB „S.“ skundą panaikintina ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutarimas bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Karbauskienės 2009 m. liepos 17 d. nutarimas panaikintini. Skundo prašymas bylą ikiteisminio tyrimo atlikimui grąžinti Klaipėdos apskrities VPK 2-ajam policijos komisariatui nesvarstytinas, šį ikiteisminį tyrimą pradėjusi įstaiga gali šį tyrimą atlikti, tačiau šio klausimo, taip pat ir ikiteisminio tyrimo vietos nustatymo, kitų LR BPK IV dalies XIII skyriuje numatytų klausimų sprendimas yra prokuroro, ne teismo kompetencija.

Kaip jau nurodyta anksčiau, ikiteisminis tyrimas pagal UAB „S.“ ir J. K. pareiškimą buvo pradėtas pagal kodą Nr. 555000, tai yra N. K. mirties priežasčiai nustatyti. Galimybę pradėti ikiteisminį tyrimą šiuo pagrindu yra nustatyta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakyme Nr. 1-110 Dėl rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos patvirtinimo. Neatlikus jokių tyrimo veiksmų Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. Karbauskienės 2009 m. liepos 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.), nurodant, kad N. K. mirties priežastis yra aiški – žuvo eismo įvykio metu, o pareiškime, pagal kurį ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, nurodomų aplinkybių nustatymas nėra Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų kompetencija, nes N. K. žuvo Prancūzijos teritorijoje. Aukštesniojo prokuroro V. Ančiukaičio 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutarime konstatuojama, jog ikiteisminis tyrimas nurodytu pagrindu nutrauktas pagrįstai, taip pat nurodyta, kad yra aiški N. K. mirties priežastis. Apskųstoje ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje taip pat nurodyta, kad N. K. mirties priežastis yra autoįvykis, nenustatyta, kad būtų padaryta kokia nors nusikalstama veika.

Nurodytuose prokurorų nutarimuose ir ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje nurodytos išvados grindžiamos vien tik Prancūzijos nacionalinės žandarmerijos Kelių eismo įvykio akte užfiksuotais duomenimis. Pažymėtina, kad byloje yra tik šio akto faksograma, ją gavę tik diplomatiniu kanalu, išvertus į lietuvių kalbą, su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą pateikė UAB „S.“ ir J. K.. Taigi, remiantis vien šio dokumento kopijos vertimu, prokurorų nutarimuose ir teisėjo nutartyje daromos išvados dėl eismo įvykio aplinkybių, N. K. mirties priežasties, konstatuojama, kad jokia nusikalstama veika padaryta nebuvo. Tačiau vien šiuose procesiniuose dokumentuose nurodytos išvados dėl įvykio aplinkybių (N. K. vairavęs neblaivus, atsitrenkęs į betoninę sienelę ir kitų), jas susiejant su minėto eismo įvykio akto kopijoje nurodytais padariniais (smarkiai apgadinta transporto priemonė, didelius nuostolius patyrė visuomeninis turtas, prekybos centras konstatavo dalies pamatų nuskėlimą) bei UAB „S.“ ir J. K. pareiškime nurodyta padaryta didele turtine žala (sugadinti 162656,80 litų vertės krovinys ir puspriekabė, 200000 litų vertės vilkikas), prieštarautų išvadai ir pagrindui nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tinkamai atlikus tyrimą ir konstatavus, kad N. K. kelių transporto priemonę vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos (atsakomybė kyla ne tik tokios žalos padarymo fiziniam asmeniui atveju (Lietuvos A. T. 2006 m. lapkričio 21 d. nutartis 2K-601/2006, Teismų praktika Nr. 30, 570-572 p.)), būtų pagrindas konstatuoti nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 2 d., padarymą. Tačiau tokiu atveju ikiteisminis tyrimas N. K. turėtų būti nutrauktas LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, tai yra kaip mirusiajam. Bet ir šiuo pagrindu tyrimą galima nutraukti, jeigu byla nereikalinga mirusiajam reabilituoti. Akivaizdu, kad to, pagrįstai prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą, jo metu nustatyti eismo įvykio aplinkybes, šio įvykio ir N. K. mirties priežastis, abejodami pastarojo neblaivumu įvykio metu, siekė UAB „S.“ ir mirusiojo žmona J. K.. Nors J. K., būdama įrašyta į UAB „S.“ skundus dėl prokurorų nutarimų ir skundžiamos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties kaip skundą paduodantis asmuo, šių skundų nepasirašė, skundo šiame teisme nagrinėjimo metu paaiškindama, kad to nepadarė dėl neapsižiūrėjimo, o skundo dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties kartu su UAB „S.“ padavė ne tą egzempliorių, tai yra be savo parašo, ir prašydama jį nagrinėti, tokiu būdu šį siekį patvirtino ir šiuo metu.

Tačiau pirmiausia pagrįstai skunde teigiama, kad neatlikus ikiteisminio tyrimo nustatyta tvarka iš Prancūzijos negavus reikiamos medžiagos, negalima spręsti apie eismo įvykio priežastis, jo mechanizmą. Spręsti klausimą, ar, kaip teigiama aukštesniojo prokuroro nutarime, Prancūzijos teisėsaugos institucijų atlikto tyrimo išvadomis abejoti nėra pagrindo, tokio tyrimo duomenų iš esmės neturint, nežinant jo apimties, negalima. Vien iš minėto eismo įvykio akto (jo kopijos) išvadų apie eismo įvykio priežastis, jo mechanizmą ir kitų daryti negalima. Akto dalyje dėl eismo įvykio aplinkybių tik nurodoma, kad N. K., važiuodamas greitkeliu, pasuko į dešinę pusę, liesdamas apsauginę betono sienelę, nuvažiavo keliolika metrų, vilkiko ir priekabos sąstatą nunešus į kairę pusę, jis smarkiai atsitrenkė į greitkelio juostas skiriančią betono sienelę, tačiau neaišku, kodėl vairuotojas vilkiką pasuko, akte nenurodyta ir nežinoma, ar buvo tirtos vilkiko ir puspriekabės techninio gedimo, kokios nors kliūties, vairuotojo sveikatos sutrikimo ar kitos tokio manevro priežasties galimybės. Todėl neaišku, kuo remdamasis ikiteisminio tyrimo teisėjas apskųstoje nutartyje teigia, kad N. K. žuvo nesuvaldęs automobilio. Minėtame akte kaip galimi N. K. pažeidimai nurodyti tik vairavimas esant neblaiviam bei transporto priemonės su saugos diržais vairavimas neprisisegus saugos diržų.

Skunde pagrįstai keliamas ir N. K. konkrečios mirties priežasties neaiškumo klausimas. Iš turimos medžiagos tik apibendrintai galima teigti, kad N. K. žuvo eismo įvykio metu, tačiau tai yra tik pasekmės faktas, o neturint duomenų apie lavono tyrimą, daryti išvadą apie jo mirties priežastį (ar mirė iškritęs iš automobilio nuo patirtų sužalojimų, ar dėl to, kad buvo pervažiuotas automobilio, ar dėl kokios nors kitos priežasties) negalima.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės L. Karbauskienės 2009 m. liepos 17 d. nutarime nepagrįstai teigiama, kad UAB „S.“ ir J. K. pareiškime nurodytų aplinkybių nustatymas nėra Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų kompetencija, nes N. K. žuvo Prancūzijos teritorijoje. LR BK 5 straipsnyje nustatyta, Lietuvos Respublikos piliečiai už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą, o tai reiškia, jog Lietuvos Respublikoje galima spręsti, ar N. K. nepadarė nusikaltimo. Tuo labiau, kad nagrinėjamoje medžiagoje nėra jokių duomenų, ar tuo aspektu užsienio valstybėje buvo priimtas koks nors sprendimas. Todėl visų nurodytų klausimų išsprendimui turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas ir jo metu pasinaudota numatytomis ir reikalingomis tarptautinės teisinės pagalbos formomis.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį atmesti UAB „S.“ skundą panaikinti ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio 2009 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą bei Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Karbauskienės 2009 m. liepos 17 d. nutarimą panaikinti.

Nutartis neskundžiama.