- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-27
- Bylos Nr.
- 2KT-101/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 98.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjo A. B. pareiškimu dėl Jonavos rajono apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1102-598/2010 nagrinėjimo bei šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1102-598/2010, kurioje pareiškėjas A. B. reiškia nušalinimą Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams bei prašo civilinę bylą perduoti nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui. Nušalinimo pareiškimą grindžia šiais argumentais:
1. Teisėja B. Bartkienė, Jonavos rajono apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas yra tiesiogiai suinteresuoti civilinės bylos baigtimi (CPK 65 str. 1 d. 5 p.). Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1-97-660/2008, teisėja B. Bartkienė, paskirdama A. B. kardomąją priemonę suėmimą, siekė reketuoti jo ir jo artimųjų turtą, nuslėpti teisėjų ir prokurorų nusikalstamas veikas, užkirsti galimybę jam dalyvauti nagrinėjant civilines bylas. Tiek Jonavos rajono apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas jo ir jo artimųjų atžvilgiu taiko dvigubus teisingumo standartus ir diskriminaciją dėl tautybės.
2. Yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl teisėjos B. Bartkienės, Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nešališkumo (CPK 66 str.). Teisėjos B. Bartkienės vyras dirbo kartu su buvusiu advokatu A. Vaitkumi, kuris buvo pašalintas iš advokatų tarpo dėl to, kad parduodavo klientų bylas. Dėl civilinės bylos prieš buvusį advokatą A. Vaitkų iškėlimo teisėja B. Bartkienė keršto motyvais paskyrė A. B. suėmimą minėtoje baudžiamojoje byloje. Tiek Jonavos rajono apylinkės teismas, tiek Kauno apygardos teismas sistemingai pažeidinėja CPK 42 straipsnį ir tyčia neatsiunčia priimtų procesinių sprendimų, kad būtų praleisti terminai skundams paduoti. Jonavos rajono apylinkės teismas, kreipdamasis į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pažeidinėja Konstituciją, tokiu būdu šantažuodamas A. B. dėl civilinės bylos pradėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui atmestinas.
Viena iš asmens teisės į tinkamą teismo procesą garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, tame tarpe nušalinimu ir nusišalinimu (CPK 64-66, 71 straipsniai). Teisėjo (teisėjų) nušalinimo teisės įgyvendinimas civilinio proceso įstatymo yra siejamas su absoliučių nušalinimo pagrindų, įtvirtintų CPK 65 straipsnyje, bei CPK 66 straipsnyje nurodytų kitų teisėjo nušalinimo pagrindų egzistavimu. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. B. reiškia nušalinimą ne tik civilinę bylą Nr. 2-1102-598/2010 nagrinėjančio Jonavos rajono apylinkės teismo, bet ir Kauno apygardos teismo teisėjams, šio nušalinimo pareiškimo išsprendimas priskirtinas Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko ar Civilinių bylų skyriaus pirmininko kompetencijai (CPK 69 str. 1 d.).
Nagrinėjamu atveju nušalinimas Jonavos rajono apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjams nuo civilinės bylos Nr. 2-1102-598/2010 nagrinėjimo reiškiamas tuo pagrindu, kad jie yra tiesiogiai suinteresuoti šios civilinės bylos baigtimi (CPK 65 str. 1 d. 5 p.), o taip pat CPK 66 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, nurodant, kad nagrinėjamu atveju yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.
Vadovaujantis CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu absoliučiu teisėjo nušalinimo pagrindu, teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Bylą nagrinėjančio teisėjo, jo sutuoktinio arba artimojo giminaičio suinteresuotumas bylos baigtimi šiame kontekste reiškia tai, jog bylos baigtis gali tiesiogiai arba netiesiogiai paveikti jų subjektines teises ir pareigas. Pareiškėjas A. B. nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia jokių įrodymų, kokią įtaką civilinės bylos Nr. 2-1102-598/2010 baigtis gali turėti visų Jonavos rajono apylinkės teismo bei Kauno apygardos teismo teisėjų subjektinėms teisėms ir pareigoms. Todėl jo prašymas dėl teisėjų nušalinimo CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu yra atmestinas kaip nepagrįstas.
CPK 66 straipsnyje yra įtvirtinta teisėjo pareiga nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, o taip pat byloje dalyvaujančio asmens galimybė pareikšti nušalinimą, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Tokiomis aplinkybėmis pripažįstamos įrodymais pagrįstos aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl teisėjo subjektyvaus ir objektyvaus nešališkumo. Subjektyvus nešališkumas reiškia teisėjo išankstinio nusistatymo neturėjimą, tendencingumo nebuvimą. Preziumuojama, kad teisėjas subjektyviąja prasme yra nešališkas, kol neįrodyta priešingai. Objektyvus nešališkumas apima pakankamų garantijų, pašalinančių bet kokias objektyviam stebėtojui sukeltas protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą.
Vertinant Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumą subjektyviuoju aspektu, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie galėtų pagrįsti teisėjų, kuriems pareikštas nušalinimas, asmeninį tendencingumą. Vertinant jų nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra pagrįstų aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių dėl jų nešališkumo. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, jog šalis reiškia nesutikimą su bylą nagrinėjančio teisėjo atliktais procesiniais veiksmais ar priimtais procesiniais sprendimais (nagrinėjamu atveju – Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartimi, priimta baudžiamoje byloje Nr. 1-97-660/2008), nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamų teismų teisėjų nešališkumu. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine bei kasacine tvarka juos skųsti aukštesnės instancijos teismui, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sąlygos. Pažymėtina, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutarties, priimtos baudžiamoje byloje Nr. 1-97-660/2008, teisinis ir faktinis pagrindas yra nurodytas šios nutarties motyvuojamojoje dalyje. Todėl pareiškėjo A. B. argumentai, jog Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja B. Bartkienė, priimdama šią nutartį, turėjo asmeninių paskatų ir siekių, yra pagrįsti tik prielaidomis, jo asmeniniais samprotavimais ir nesudaro objektyvaus nušalinimo pagrindo. A. B. , nesutikdamas su minėtos nutarties motyvais, turėjo teisę jos teisėtumą ir pagrįstumą ginčyti apeliacine tvarka. Tuo pačiu pagrindu atmestini kaip jokiais įrodymais nepagrįsti ir nesudarantys nušalinimo pagrindo atsakovo argumentai dėl jo atžvilgiu taikomų dvigubų teisingumo standartų, diskriminacijos, kadangi jie sudaro tokių teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo peržiūrėjimo instancine tvarka pagrindą, o ne teisėjų nušalinimo nuo bylos nagrinėjimo pagrindą, be to, yra pernelyg abstraktūs, kad leistų daryti išvadą apie teisėjų tendencingumą ar išankstinį nusistatymą.
Pareiškėjas taip pat nepateikia jokių įrodymų apie savo kaip dalyvaujančio byloje asmens teisių nuolatinį pažeidinėjimą Jonavos rajono apylinkės teisme ir Kauno apygardos teisme, neišsiunčiant jam civilinėse bylose priimtų teismo procesinių sprendimų/nutarčių nuorašų, o taip pat įrodymų, jog tai būtų daroma tyčia, siekiant, kad jis praleistų apeliacinių/atskirųjų skundų padavimo terminus. Pažymėtina, jog įstatymas numato galimybę byloje dalyvaujantiems asmenims kreiptis į teismą dėl procesinių terminų atnaujinimo, o tokių terminų praleidimas dėl teismo kaltės teismų praktikoje pripažįstamas svarbia jo praleidimo priežastimi, sudarančia terminų atnaujinimo pagrindą.
Kiti atsakovo A. B. pareiškime išdėstyti argumentai neįrodo aplinkybių, kurios galėtų kelti abejonių Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu, buvimo (CPK 66 str.).
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjo A. B. 2010 m. lapkričio 8 d. pareiškimas dėl Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1102-598/2010 nagrinėjimo netenkintinas. Atmetus nušalinimo prašymą, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutari a:
Atmesti pareiškėjo A. B. 2010 m. lapkričio 8 d. pareiškimą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2-1102-598/2010 nagrinėjimo bei šios civilinės bylos perdavimo nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.