Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

K. A. 2022 m. kovo 8 d., apie 19.30 val., prie M. B. nuomojamo garažo Nr. (duomenys neskelbtini), garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą dūrė peiliu M. B. į kairės rankos žastą, ko pasekoje dėl epidermio įbrėžimo-nubrozdinimo jam nežymiai sutriko sveikata.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji K. A. teisiamojo posėdžio metu kalta pripažino iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kiek pamena, kovo 8 d. ji susitiko su nukentėjusiuoju M. B., norėjo išsiaiškinti, kodėl dieną prieš tai jis ją įžeidė. Atvažiavo į garažų masyvą ir kurį laiką sėdėjo automobilyje, iš pradžių kalbėjosi gražiai, aiškinosi santykius, tačiau vėliau įvyko žodinis konfliktas, jis labai greitai supyksta ir įsižeidžia. Besikalbant jam kažkas atsitiko, jis išlipo iš mašinos, atidarė jos dureles ir pradėjo ją tempti už kojos iš mašinos. Kadangi ji išsigando jo, griebė už mašinoje atsitiktinai rasto peilio ir atkišo jį link jo. Galėjo kažkur jam pataikyti, nes vyko susistumdymas. Peilį pasiėmė, nes norėjo apsiginti, jis nejaučia ribų. Pamatęs peilį, jis išsigando ir atsitraukė, o ji, numetusi peilį, pabėgo. Bėgo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. Policijai neskambino, nes žino, kad ji nepajėgi padėti nukentėjusiesiems, gynėsi pati. Po trijų savaičių buvo susitikusi su nukentėjusiuoju, kalbėjosi apie įvykį, susitaikė, pretenzijų jis jai neturi.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.

Byloje nustatyta, kad K. A. tyčia vieną kartą dūrė peiliu M. B. į kairės rankos žastą, ko pasekoje dėl epidermio įbrėžimo-nubrozdinimo jam nežymiai sutriko sveikata. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, tačiau tik iš dalies. Iš esmės neginčijo aplinkybių, jog galėjo įdurti automobilyje atitiktinai rastu peiliu M. B. į ranką, tačiau taip elgėsi, nes M. B. ją ištempė iš automobilio, ji išsigando ir gynėsi.

Teismas pažymi, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi, norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/210, 2K-316/2012, 2K-275/2013, 2K-282/2014, 2K-364/2014, 2K-90-746/2017).

Šioje baudžiamojoje byloje nėra įrodymų išvadai, kad nukentėjusysis sukėlė realų ir akivaizdų pavojų kaltinamosios sveikatai ir gyvybei, padaryti. Nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų pirmas puolęs kaltinamąją, bandytų sužaloti ją, kas galėtų būti aplinkybe, sudariusia sąlygas būtinajai ginčiai. Byloje nustatyta, kad tarp jų iš pradžių įvyko žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į kaltinamosios smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, iš pradžių trenkė jam keptuve, o vėliau dūrė peiliu į ranką. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo byloje taikyti BK 28 straipsnį, nes nenustatyta pagrindinė būtinosios ginties sąlyga – pavojingas kėsinimasis. Vien tai, kad nukentėjusysis reikalavo išlipti iš mašinos, traukė ją už kojos, nesudarė pagrindo K. A. panaudoti peilį ir taip gintis. Taigi, nebuvo realaus ir akivaizdaus pavojingo kėsinimosi, nuo kurio K. A. turėjo teisę gintis pavartojant fizinį smurtą.

Kaltinamosios kaltę byloje patvirtina ne tik nukentėjusiojo M. B. parodymai, bet ir specialisto išvada, iš kurios matyti, kad nukentėjusiajam iš tikrųjų buvo sužalota ranka – nustatytas epidermio įbrėžimas-nubrozdinimas kairės rankos žaste ir toks sužalojimas specialisto įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Įvykio vietoje buvo rastas peilis, kurį K. A. įmetė į kanalizacijos šulinį. Peilio apžiūros metu nustatyta, kad peilis virtuvinis, turi smailią ir aštrią geležtę ir tokiu peiliu neabejotinai galima įdurti ar įpjauti. Pažymėtina, jog įvykis užfiksuotas vaizdo įraše, kurį peržiūrėjus teismo posėdžio metu, nustatyta, kad K. A. ir M. B., automobiliu atvykę į įvykio vietą, iš pradžių pakankamai ilgai sėdi automobilyje (apie 12 min.). Vėliau pirmas iš automobilio išlipa M. B., išlipęs jis atidaro automobilio galines dureles, pro kurais išlipa K. A.. Tik išlipusi ji smūgiuoja M. B. keptuve ir jie abu susigrumia. M. B. prispaudžia K. A. ir siekia sugriebti jos rankas, bet jam nepavyksta. Tada jis bando įsodinti K. A. į automobilį, tačiau ji ištrūksta, nukrenta ant žemės. Jis ją nuo žemės pakelia, tačiau K. A. mosuoja rankomis, bando smūgiuoti M. B. į galvą. Netrukus M. B. užsiima už kairės rankos, o K. A. įsėda į automobilį.

Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo parodymus ir paneigia kaltinamosios versiją, kad ji bijojo nukentėjusiojo. Net ir po peilio panaudojimo, kurį laiką ji nepasišalino iš įvykio vietos, nekvietė sau pagalbos, iš įvykio vietos pabėgo tik tuomet, kai suprato, jog nukentėjusysis iš tikrųjų skambina bendruoju pagalbos numeriu, pranešdamas apie įvykį.

Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad K. A. tyčia nežymiai sužalojo M. B.. Durdama peiliu į ranką, kaltinamoji suprato, kad gali sužaloti nukentėjusįjį ir to siekė, todėl konstatuotina, jog K. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajai bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

K. A. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, sukeltas nežymus kito asmens sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).

K. A. anksčiau neteista (1 t., b. l. 103-104), administracine tvarka bausta (1 t., b. 106-112). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (1 t., b. l. 117). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 118). K. A. niekur nedirba ir nesimoko, tačiau registruojasi Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 116).

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, į tai, kad ji praeityje neteista, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos jauną amžių, teismas sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąją auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kaltinamajai turi būti skirta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais: per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir viso bausmės vykdymo metu dirbti, mokytis arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika yra padaryta pirmą kartą, kaltinamoji yra jauno amžiaus, intensyvi priežiūra jai neskirtina.

V. Kiti klausimai

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l.86), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiaga, vokas, kuriame yra biologinio pėdsako nuoplova, metalinė keptuvė, saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikintini, kaip menkaverčiai, virtuvinis peilis, nukentėjusiojo prašymu, grąžintinas nukentėjusiajam M. B..

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 194-195), nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. A. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą, arba registraciją Užimtumo tarnyboje ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– kompaktinį diską su vaizdo įrašu, saugomą baudžiamojoje byloje, palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

– voką, kuriame yra biologinio pėdsako nuoplova, metalinę keptuvę, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti, kaip menkaverčius,

– virtuvinį peilį, saugomą Kauno miesto Nemuno policijos komisariato daiktų saugykloje, grąžinti nukentėjusiajam M. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.