Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Daina Lisaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 straipsnio 2 dalis). Sprendimas už akių gali būti priimamas tuo atveju, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir jei yra ieškovo prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Prieš priimant sprendimą būtina įvertinti, ar egzistuoja sprendimo už akių priėmimo prielaidos, tai yra ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir nurodytos jo nepateikimo pasekmės, ar atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, o ieškovas prašo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. liepos 21 d. ieškovas su atsakovu pasirašė paskolos raštelį – sudarė paprastos rašytinės formos paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas pasiskolino iš ieškovo 20000 Eur sumą, nustatytas grąžinimo terminas – nuo 2015 m. liepos 21 d. iki 2015 m. rugsėjo 21 d. (e.b.l. 13). Ieškovo teigimu, atsakovas nėra grąžinęs skolos, atsakovo prašant grąžinti pinigus, jis nurodydavo, kad jo sunki finansinė padėtis ir jis neturi galimybių šių lėšų grąžinti, žadėjo grąžinti ateityje, nenurodydamas konkretaus termino, vengė bendrauti su ieškovu (e.b.l. 1). Duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitė, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Nagrinėjamu atveju paskolos sutartyje nėra atskiro įrašo, patvirtinančio pinigų perdavimo atsakovui faktą („pinigus gavau“, „ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas, nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Kasacinis teismas pažymėjo, jog sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą, reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi, atsižvelgiant į paskolos sutartyje pavartotą veiksmažodžio esamojo laiko formą – „pasiskolinu“, įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad paskolos raštelis yra surašytas atsakovo, o jo originalas yra pas ieškovą, darytina išvada, kad ieškovas perdavė atsakovui paskolos sutarties dalyką – 20000 Eur sumą.

CK 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas paskolos sumą perdavė grynaisiais pinigais. Byloje esanti 2015 m. liepos 21 d. paskolos sutartis sudaryta paprasta rašytine forma, tačiau atsižvelgiant į tai, jog paskolos sutarties dalykas viršija įstatymo nustatytą trijų tūkstančių eurų sumą, taip pat į tai, kad paskolos suma buvo perduota grynaisiais pinigais, konstatuotina, jog tarp šalių sudaryta paskolos sutartis turėjo būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).

CK 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Pagal CK 80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalys sudarydamos paskolos sutartį nesilaikė įstatymo reikalaujamos notarinės formos, minėta paskolos sutartis (paskolos raštelis) pripažintina niekine ir negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Todėl ieškovo reikalavimas taikyti restituciją yra tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 20000 Eur.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 d.). Kadangi ieškinys tenkinamas, iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 488 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio (e.b.l. 10) (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat ieškovas prašo priteisti 525,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagal 2018 m. rugsėjo mėn. 28 d. sąskaitą už ieškinio rengimą ir teisines konsultacijas 450 Eur sumai ir pagal 2018 m. gruodžio mėn. 31 d. sąskaitą už teisines konsultacijas ir kliento interesų atstovavimą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui 75 Eur sumai (e.b.l. 33-37). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo reikalingas ieškovo atstovavimas teisme dėl procesinių dokumentų įteikimo, t. y. procesinius dokumentus atsakovui įteikė teismas, laikytina, kad advokato padėjėjos suteiktos teisinės paslaugos pagal 2018 m. gruodžio mėn. 31 d. sąskaitą, nebuvo būtinos, todėl nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovui priteistina 450 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

Iš atsakovo priteistinos 7,60 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti tarp ieškovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015 m. liepos 21 d. sudarytą paskolos sutartį niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento (ab initio).

Priteisti ieškovui R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20000 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų) paskolos sumą ir 938 Eur (devynis šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,60 Eur (septynių eurų 60 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžeto pajamas, įmokos kodas 5660.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.