Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-22 · Administracinė byla Nr. I-8769-142/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-22
Bylos Nr.
I-8769-142/2015
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
V. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8769-142/2015
Proc. Nr. 3-61-3-02564-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. (V. Z.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

V. Z. (toliau – pareiškėjas) 2015 m. gegužės 5 d. (pagal pašto antspaudą ant voko) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti dėl netinkamų laikymo sąlygų Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) (b. l. 1–2).

Pareiškėjas skunde nurodo, kad nuo 2012 m. rugsėjo 11 d. iki 2012 m. spalio 16 d. (toliau – ginčo laikotarpis) gydėsi LAVL antisanitarinėmis, kankinančiomis ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Nurodo, kad kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo perpildytos, jose buvo drėgna, dėl prastos ventiliacijos trūko oro, nebuvo karšto vandens. Nurodo, kad jam buvo teikiama nekokybiška medicininė pagalba, o į bausmės izoliatorių pareiškėjas buvo uždarytas be jokio pagrindo. Paaiškina, kad dušu galėjo naudotis tik vieną kartą per savaitę. Be to, anot pareiškėjo, LAVL pastato konstrukcijose yra asbesto. Pareiškėjas skunde nurodo, kad dėl netinkamų sąlygų LAVL patyrė didelius dvasinius skausmus, depresiją. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo sveikatai buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 157).

Atsiliepimas

LAVL, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 94–96). Nurodo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo gydomas Chirurgijos skyriaus 3-ioje palatoje, kurioje buvo įrengtos 6 lovos (palatos plotas 28,49 kv. m.) bei 4 dienas buvo laikomas baudos izoliatoriuje, kuriame buvo įrengtos dvi lovos (palatos plotas 6,23 kv. m.). Paaiškina, kad LAVL neveda statistikos, kiek konkrečioje kameroje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir (arba) suimtųjų, todėl negali pateikti teismui informacijos, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju nurodytu ginčo laikotarpiu buvo minėtose palatose. Paaiškina, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nuo 6 val. ryto iki 22 val. vakaro, laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore. Nurodo, kad palatose remontas atliekamas eilės tvarka pagal poreikį. Nurodo, kad sąlygos palatose atitinka higienos normas, o tai patvirtina LAVL turimas leidimas–higienos pasas. Nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas įrodymais.

Teismo posėdyje LAVL atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 156).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A525-1355/2010, Nr. A82-932/2011). Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos, t. y. LAVL, neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp LAVL neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Sprendžiant dėl LAVL (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja LAVL veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjo, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos bus nustatytos) atsirado būtent dėl tų LAVL neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas.

Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231, 1 punktą LAVL paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir LAVL (BVK 62 straipsnio 2 dalis). Taigi, LAVL pagal savo režimą yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl šioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – higienos norma 76:2010) 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Minimalaus gyvenamosios patalpos ploto užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 11¹.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus LAVL palatose (kamerose) gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu (35 paras) buvo gydomas Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3 (b. l. 97). LAVL atsiliepime patvirtina skunde nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 4 paras buvo laikomas baudos izoliatoriuje, kurio plotas 6,23 kv. m. Pareiškėjo teigimu, šioje palatoje kartu su pareiškėju buvo dar 1 asmuo. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Chirurgijos skyriaus palata, kurioje jis buvo gydomas, buvo apie 10 kv. m. ploto. LAVL atsiliepime nurodė, kad minėta palata buvo 28,49 kv. m. ploto ir kad joje buvo 6 lovos. Bylos duomenimis (pagal patalpų planą) nustatyta, kad palata Nr. 3 buvo 9,56 kv. m. ploto (b. l. 134), tačiau iš plano matyti, kad šioje palatoje buvo įrengtas sanitarinis mazgas, o pareiškėjas skunde teigė, kas tualetas buvo įrengtas atskirai nuo gyvenamųjų patalpų. LAVL teismui pateikė dar vieną planą, kuriame matyti, kad II aukšte esančiame Chirurgijos skyriuje palata Nr. 3 buvo 28,49 kv. m. ploto (b. l. 143). Pareiškėjas skunde teigė, kad palatoje buvo laikomas kartu su dar 3–5 asmenimis. LAVL šios aplinkybės atsiliepime neginčijo. Be to, nurodė, kad palatoje Nr. 3 yra 6 lovos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad LAVL ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto ir pažeidė Taisyklių 11¹.4 punkto reikalavimus. LAVL atsiliepime nurodė, kad negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiui, o jų nepriimti tiesiog neturi teisinio pagrindo. Pagal LVAT formuojamą nuoseklią praktiką, ta aplinkybė, kad įstaigos administracija neturėjo galimybių užtikrinti asmeniui minimalaus gyvenamojo ploto, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui (LVAT administracinės bylos Nr. A438-121/2009, Nr. A756-122/2010, Nr. A502-913/2011, Nr. A143-2844/2012, Nr. A444-343/2013, Nr. A492-496/2013 ir kt.). Darytina išvada, kad LAVL neveikė CK 6.271 straipsnio prasme taip, kaip pagal teisės aktus ši institucija privalėjo veikti.

Kaip minėta, pareiškėjas LAVL buvo nuo 2012 m. rugsėjo 11 d. iki 2012 m. spalio 16 d. Šiuo laikotarpiu Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimų palatose, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, neatliko. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpiu palatoje Nr. 3 buvo atliktas grindų dangos remontas ir dažymas (b. l. 124). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą ar į LAVL administraciją su skundais dėl oro trūkumo ar kitų, kaip pareiškėjas teigia, nežmoniškų gyvenimo sąlygų. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LAVL, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjo skundo argumentai dėl LAVL pastato konstrukcijose esančio asbesto, nekokybiškos medicininės pagalbos teikimo yra atmetami kaip pernelyg abstraktaus pobūdžio (nepagrįsti).

Kaip minėta, pareiškėjas taip pat skunde teigė, kad LAVL nebuvo karšto vandens. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiltas vanduo Chirurgijos skyriuje buvo teikiamas tam tikromis valandomis, t. y. nuo 6 val. iki 9 val., nuo 12.30 val. iki 13.30 val. ir nuo 17 val. iki 18 val. Chirurgijos skyriaus pacientai turėjo galimybę dušu naudotis trečiadieniais. Duše šiltas vanduo trečiadieniais būdavo nuo 9 val. iki 16 val. (b. l. 136). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, susiję su karšto vandens nebuvimu atmetami kaip nepagrįsti. Higienos normos 76:2010 68 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė praustis po dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Atsižvelgiant į tai, neteisėti LAVL veiksmai (neveikimas) šiuo aspektu nekonstatuoti.

Remiantis tuo, kad nagrinėjamu atveju byloje buvo konstatuoti LAVL neteisėti veiksmai (Taisyklių 11¹.4 punkto pažeidimas) teismui kyla pagrindas svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo gydymo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tąsą, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė depresiją, be to, anot pareiškėjo, buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala jo sveikatai. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta neturtinė žala. Pareiškėjas skunde nedetalizavo, kuo konkrečiai pasireiškė žala jo sveikatai.

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenimis (b. l. 9–84) fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimai, kurie galėtų būti susiję su 35 paras pareiškėjui neužtikrintu minimaliu gyvenamosios patalpos plotu, nenustatyti. Asmens sveikatos istorijoje ginčo laikotarpiu pažymėta, kad pareiškėją vargino nemiga ir galvos skausmai, tačiau tai buvo siejama su galvos trauma, patirta prieš 11 metų (b. l. 45–47). Be to, pažymėtina, kad vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai (pareiškėjui LAVL teko 4,75 kv. m. palatos ploto). Minimalaus ploto neatitikimas teisės aktų reikalavimams iš dalies buvo kompensuotas, sudarant pareiškėjui galimybę laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose (laisvame korpuse) (b. l. 95). Darytina išvada, kad pareiškėjo patirti nepatogumai LAVL nebuvo esminiai, pareiškėjas dėl jų subjektyviai nejautė neigiamų dvasinių išgyvenimų, t. y. pareiškėjui šiuo laikotarpiu kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu CK 6.250 straipsnio prasme. Atitinkamai, vertintina, kad LAVL pažeidimo aspektu neegzistuoja kitos būtinos CK nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos. Pareiškėjo patirta skriauda atlyginama asmens teisių pažeidimo pripažinimu teismo sprendimu, laikant, kad šiuo atveju tai yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

Apibendrinant išdėstytus motyvus, skundo tenkinti ir pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Z. (V. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Halina Zaikauskaitė