- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- 2S-1062-856/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01196-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- G. Ž.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. Ž. atskirąjį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1368-237/2015, kuria tenkintas prašymas pakeisti išieškotoją vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Antstolė V. Š. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/01262 UAB „Intractus“ naujais išieškotojais R. V. ir D. V.. Nurodė, kad antstolės V. Š. kontoroje yra vykdomas Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-10-11 vykdomasis dokumentas dėl G. Ž. iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pagal kurį išieškotojas yra UAB „Intractus“. Vykdant vykdomąjį dokumentą buvo gauta informacija, kad išieškotojas 2015-04-29 pardavė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), R. V. ir D. V..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi antstolės V. Š. prašymą tenkino, pakeitė pirminį išieškotoją UAB „Intractus“ naujais išieškotojais R. V. ir D. V., vykdant išieškojimą iš skolininkės G. Ž. pagal Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-567-476/2013 išduotą vykdomąjį raštą, vykdomojoje byloje Nr. 0071/14/01262 (8–9 b. l.).
Teismas nurodė, kad išieškotojas UAB „Intractus“ 2015-04-29 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė nekilnojamuosius daiktus: pastatus ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) R. V. ir D. V.. Išieškotojui UAB „Intractus“ perleidus nuosavybės teises į ginčo valdą R. V. ir D. V., buvo perleista ir išieškotojo reikalavimo teisė pagal priimtą teismo sprendimą iškeldinti skolininkę G. Ž.. Nuosavybės teisių perleidimas visuomet reiškia, kad asmuo, kuriam perleistos nuosavybės teisės, perima visas iš to kylančias materialiąsias subjektines teises, taip pat ir teisę jas ginti tuo būdu, kuriuo jau gynė ankstesnis nuosavybės teisių turėtojas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovė. G. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį. Atskirajame skunde nurodė, kad kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2015-08-12 nutartimi, kadangi šiuo metu nuosavybės teisė yra ginčijama Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-989-237/2015, išieškotojas negali būti pakeistas iki tol, kol nebus išspręstas klausimas iš esmės kitoje byloje dėl tikrųjų savininkų bei tuo pačių tikrųjų išieškotojų (15–18 b. l.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys D. V. ir R. V. prašo pirmosios instancijos teismo 2015-08-12 nutartį palikti nepakeistą (27–29 b. l.). Nurodė, kad prašymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese nagrinėjimo dalyką sudaro formalus pateiktų duomenų vertinimas ir nustatymas, ar perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės naujajam kreditoriui. Kitokio pobūdžio aplinkybės nėra tiriamos ir dėl jų nėra aiškinamasi, pagrindas atmesti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo yra tik tuomet, kai nustatoma, jog naujajam kreditoriui neperėjo materialinės ir subjektinės teisės. Šioje vykdomojoje byloje antstolei V. Š. yra pateiktas vykdyti įsiteisėjęs Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimas dėl G. Ž. iškeldinimo. Naujieji išieškotojai, įsigiję nekilnojamąjį turtą, iki šiol neturi galimybės naudotis visais statiniais ir žemės sklypu, todėl pažeidžiamos jų teisės ir patiriami milžiniški nuostoliai.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Intractus“ prašo atmesti G. Ž. atskirąjį skundą, paskirti G. Ž. 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad apeliantė nepaneigia ir neginčija fakto, jog nekilnojamąjį turtą iš UAB „Intractus“ įsigijo D. V. ir R. V. 2015-04-29 pirkimo-pardavimo sutartimi, ši sutartis nėra nuginčyta ar pripažinta negaliojančia, pirkimo-pardavimo sutarties faktas yra išviešintas, nekilnojamojo turto registre turto savininkais nurodyti D. V. ir R. V., todėl yra pagrindas pakeisti išieškotoją vykdymo procese. Atskirajame skunde nurodytu ieškinio pateikimu manipuliuojama kaip aplinkybe, neva tai sudarančia kliūtį iškeldinti apeliantę. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 596 straipsniu, turėjo tik patikrinti, ar yra faktinės aplinkybės, kurios leidžia pakeisti vieną iš vykdymo proceso šalių. Tokios aplinkybės pagal CPK 596 str. gali būti fizinio asmens mirtis, juridinio asmens reorganizavimas ar likvidavimas, taip pat reikalavimo perleidimas ar skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 329 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad CPK 596 straipsnis yra tik procesinė norma, kuri nenurodo materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis priimta c. b. Nr. 3K-3-243/2011). Kadangi CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kurios įgyvendinimas (procesinių teisių perėmimas) tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, tai išieškotojas ar skolininkas vykdymo procese pakeičiamas tuo atveju, jei laikomasi materialiosios teisės normose nustatytos tvarkos.
Pakeisti išieškotoją vykdymo procese yra pagrindas tik tuo atveju, jeigu teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus, kuriais grindžiamas jo prašymas, nustato, jog kitam asmeniui iš tikrųjų perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės, nes būtent subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Šią aplinkybę teismas nustato atlikęs formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą. Darytina išvada, jog prašymo pakeisti išieškotoją vykdymo procese nagrinėjimo dalyką sudaro formalus pateiktų duomenų vertinimas ir nustatymas, ar perėjo išieškotojo materialinės subjektinės teisės naujajam kreditoriui, kitokio pobūdžio aplinkybės nėra tiriamos ir dėl jų nėra aiškinamasi. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl bylos šalies pakeitimo, yra pažymėjęs, kad šalies pakeitimui vykdomajame procese, kaip ir bet kurioje kitoje proceso stadijoje, nepakanka pateikti teismui prašymą, įvardijant jame šalies teisių ir pareigų perėmėją, būtina vadovautis bendrosiomis procesinio teisių perėmimo taisyklėmis ir pagrįsti, kad šis perėmė tam tikras pirmtako teises ar pareigas. Kokios aplinkybės turi būti įrodytos, kad būtų galima daryti išvadą, jog tam tikros subjektinės teisės ar pareigos buvo perimtos, lemia anksčiau procese dalyvavusių šalių materialusis teisinis santykis, kuriuo atitinkamos teisės ar pareigos buvo nustatytos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2012).
Taigi, pagrindas atmesti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese yra tik tuomet, kai nustatoma, kad naujajam kreditoriui neperėjo materialinės ir subjektinės teisės. Kreditoriaus teisę perleisti reikalavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.101 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymui ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje vykdomas Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-567-476/2013 dėl G. Ž. iškeldinimo iš nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurioje išieškotojas UAB „Intractus“. 2015-04-29 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartimi pradinis išieškotojas UAB „Intractus“ pardavė nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), naujiems išieškotojams R. V. ir D. V. (v. b., 9–37 b. l.). Pagal 2015-04-29 Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį perleistas reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu, todėl toks perleidimas neprieštarauja įstatymams. CK 6.102 straipsnyje įtvirtintas sąrašas atvejų, kai draudžiama perleisti reikalavimą, tačiau šioje byloje tokio atvejo nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog naujiesiems kreditoriams neperėjo materialinės ir subjektinės teisės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolės prašymą pakeisti išieškotoją.
Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra ginčijamos Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-989-237/2015, todėl išieškotojo pakeitimo klausimas negali būti nagrinėjamas iki tol, kol nebus išspręstas klausimas dėl tikrųjų šio turto savininkų šioje byloje. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad ieškovas M. Ž. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą, prašydamas perkelti jam pirkėjų D. V. ir R. V. teises 2015-04-29 pirkimo - pardavimo sutartyje, patvirtintoje Vilniaus m. 27-ajame notarų biure, tarp UAB „Intractus“ ir D. V. bei R. V.. Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-989-237/2015 ieškovo M. Ž. ieškinį atmetė. Ir nors teismo sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs, tačiau ieškinys yra atmestas. Taigi, Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-989-237/2015 priimtas sprendimas negali turėti įtakos šioje civilinėje byloje išieškotojo pakeitimui vykdomojoje byloje Nr. 0071/141/01262.
Suinteresuotas asmuo UAB „Intractus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo paskirti G. Ž. 5792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad G. Ž. piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Skolininkė G. Ž. mano, kad buvo pažeistos jos teisės į nekilnojamąjį turtą. Teisę kreiptis į teismą numato teisės normos, todėl nenustačius G. Ž. nesąžiningumo, nėra teisinio pagrindo skirti jai baudą.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės bei materialinės teisės normas, todėl pagrįstai tenkino antstolės V. Š. prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.