- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-22
- Bylos Nr.
- 2A-1401-460/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-16661-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Erika Misiūnienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1401-460/2012
2012 m. rugpjūčio 22 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-854-769/2012 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei ieškovo (apelianto) D. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas 2011-12-27 kreipėsi į teismą prašydamas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo 2011-11-24 įsakymą Nr.P1-366 pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti, pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktą) ( neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių) neteisėtu, į ankstesnį darbą negrąžinti, priteisti ieškovui DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisti ieškovui 5 000 Lt piniginę sumą neturtinei žalai kompensuoti, visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad darbo sutartis nebuvo sudaryta, ieškovo ir atsakovo darbo santykius apibrėžė 1996-01-31 įsakymas dėl priėmimo į darbą Nr.41K; ieškovas nesutiko su vienašališkai atsakovo pakeistomis darbo sąlygomis, apie neatvykimą į darbą informavo atsakovą, todėl negalėjo būti atleistas dėl neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti visiškai, nurodydamas, kad jis neatvykdavo į darbą nuo 18 valandos, nes po darbo AB „Lesto“ jam reikėdavo pailsėti, jis buvo pripratęs dirbti nuo 21 valandos, todėl į darbą atvykdavo 21 val.; jis turėjo būti atleistas jau nuo 2011 metų birželio jam nesutikus dirbti pasikeitusiomis darbo sąlygomis dėl darbovietėje įvestos suminės darbo laiko apskaitos, nuo 2011 metų spalio mėnesio vyko derybos su atsakovu dėl atleidimo sąlygų, tačiau nepavyko susitarti dėl kompensacijų dydžio, nuo 2011 metų lapkričio jis neatėjo į darbą atsisakydamas dirbti pagal naują grafiką, nesutiko dirbti sumažėjus naktinio darbo valandų skaičiui; prašoma priteisti 5 000 Lt neturtinė žala yra simbolinė, tai kompensacija už teisybės ieškojimą, jis patyrė ir turtinę žalą – prieš kreipiantis į teismą apie 1 000 Lt sumokėjo advokatui už konsultacijas. Ieškovo atstovas prašė tenkinti ieškinį, nurodydamas, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra simbolinė, atsakovas pažeidė įstatymą nesudarydamas rašytinės darbo sutarties, sudaryti darbo grafikai pažeidė darbo tvarkos taisyklių 38 punktą, kur darbo laikas nustatytas nuo 18 val. iki 6 val., atsakovas nevertino nebuvimo darbe priežasčių, ieškovas dirbo tokiu grafiku, kokiu buvo įpratęs dirbti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, teigė, kad ieškovas neatvyko į darbą keturias darbo dienas nenurodydamas svarbių priežasčių, ieškovas dirba kitoje darbovietėje neinformavęs atsakovo, jokios darbo sąlygos nebuvo keičiamos; ieškovas dažnai vėluodavo į darbą, pažeisdavo darbo drausmę, ignoruodavo tiesioginio vadovo, padalinio vadovo bei teatro vadovo nurodymus; ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais grindžia savo neturtinės žalos reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-30 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo valstybei 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, jog darbdavys turėjo teisę reikalauti, kad budintis gaisrininkas–ieškovas–dirbtų pagal suminės darbo laiko apskaitos, įvestos 2008 metais, grafiką, ieškovas, žinodamas, kad nebus atleistas iš darbo prašomu DK 125 straipsnio pagrindu, nėjo į darbą Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, tuo pažeidė darbo drausmę. Pažymėjo, kad ieškovo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, dėl kurio darbdavys turėjo pagrindą taikyti DK 237 straipsnyje numatytą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas prašo: 1) panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-30 sprendimą ir civilinėje byloje priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovo 2011-11-24 dienos įsakymą Nr. Pl-366 pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti; pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas) (neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių) neteisėtu, į ankstesnį darbą negrąžinti, priteisti D. S. DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; 2) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 5 000 Lt piniginę sumą neturtinei žalai kompensuoti; 3) priteisti ieškovo naudai iš atsakovo visas teismo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog darbdavys vienašališkai, be ieškovo išankstinio raštiško sutikimo pakeitė jo darbo sąlygas (darbo grafikų pakeitimas, kuris turėjo įtakos užmokesčio dydžio sumažinimui), su tuo ieškovas nesutiko. Pažymėjo, kad ieškovas apie neatvykimą į darbą ir priežastis raštu iš anksto įspėjo darbdavį, todėl ieškovas mano, kad atsakovas buvo informuotas apie priežastis, dėl kurių ieškovas nesutinka su pakeistomis darbo sąlygomis, dėl to negalima daryti išvados, kad ieškovas į darbą neatvyko be svarbių priežasčių.
Atsiliepimas
Atsakovas teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą. Nurodo, jog darbo sąlygos keičiamos nebuvo. Pažymi, kad apelianto argumentai dėl raštinės darbo sutarties yra neteisėti, nepagristi ir atmestini. Apeliantas į darbą neatvyko keturias darbo dienas, t. y. visas tris pamainas, ir nepateikė jokių Įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti ar pateisinti jo neatvykimo į darbą priežastis, todėl vadovas turėjo teisėtą pagrindą su juo nutraukti darbo santykius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Byloje nustatyta, jog ieškovas į budinčio gaisrininko pareigas buvo priimtas 1996-01-31 įsakymu, numatančiu už šį darbą 43 procentų priedą prie pagrindinio atlyginimo, nuo 1998-09-30 dirbo 0,5 etato budinčiu gaisrininku, mokant mėnesinį atlyginimą koeficientu 2,2.
Byloje kilo ginčas dėl atleidimo pagrindo, ieškovas nurodė, kad jis atsisakė dirbti, kada buvo vienašališkai pakeistos darbo sąlygos, įvesta suminė darbo laiko apskaita, nustatytas budėjimas dieną, dėl to 2011 metų lapkričio mėnesį turėjo būti skaičiuotas mažesnis atlyginimas; be to, privalėjo būti sudaryta rašytinė darbo sutartis.
Dėl darbo sąlygų pakeitimo
Teisėjų kolegija apelianto argumentą dėl darbo sąlygų pakeitimo atmeta kaip nepagrįstą, nes jokios darbo sąlygos nebuvo keičiamos. Pažymėtina, kad 1996 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 41K ieškovas buvo priimtas į darbą scenos montuotoju ir pavesta atlikti budinčio gaisrininko pareigas, mokant 43 procentų priedą prie pagrindinio atlyginimo (t. 1, b. l. 14). 1998 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 221 K ieškovas atleistas iš scenos montuotojo pareigų, paliekant jį dirbti 0.5 etato budinčiu gaisrininku, mokant mėnesinį atlyginimą, koeficientas – 2,2 (t. 1, b. l. 15). 2011 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. P1-366 ieškovas atleistas iš budinčio gaisrininko pareigų už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – nebuvimą darbe be svarbių priežasčių (t. 1, b. l. 8). Kaip matyti iš minėtų įsakymų ieškovas buvo priimtas budinčiu gaisrininku ir atleistas iš budinčio gaisrininko pareigų. Atkreiptinas dėmesys, jog darbo sąlygos yra nustatomos įstatymais ir kitais norminiais aktais. Jau 2008 m. birželio 19 d. teatro vadovo įsakymu Nr. Tl-75 bei Darbo tvarkos taisyklių, kurios patvirtintos 2009 m. kovo 24 d. (t. 1, b. l. 16–26) 38 punkte, buvo nustatyta, kad Ūkio dalies darbuotojams, t. y. ir budintiems gaisrininkams nustatoma suminė darbo laiko apskaita ir jų darbo laikas nustatomas darbo grafikuose, suderintuose su darbuotojų atstovais (t. 1, b. l. 20). Kaip matyti iš bylos duomenų, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre veikia dvi profesinės sąjungos: Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro profesinė sąjunga ir Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sąjunga (toliau tekste – profsąjunga) (t. 1, b. l. 16). Minėti darbo grafikai yra patvirtinti ir suderinti su darbuotojų atstovais (profsąjungomis) ir yra paskelbti viešai, dėl to ginčo nėra, pagal DK 147 straipsnio reikalavimus. DK 147 straipsnio 3 dalyje yra nurodoma, kad darbuotojai privalo dirbti darbo grafikuose nustatytu laiku. Pabrėžtina, kad apeliantas grafikais nustatyto darbo laiko įstatymų nustatyta tvarka neginčijo, vadinasi, jis su jais sutiko (DK 94 straipsnio 2 dalis). Aktualu pažymėti ir tai, kad Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre bylos nagrinėjimo metu dirbo 7 budintys gaisrininkai ir jų visų darbo užmokestis priklauso nuo išdirbtų darbo valandų dieną ir naktį skaičiaus, todėl teismas sutinka su atsakovų argumentu, kad tik apeliantui skirti darbą vakarais ir naktimis būtų neteisinga kitų budinčių gaisrininkų atžvilgiu. Bylos nagrinėjimo metu iš liudininkų parodymų buvo nustatyta, kad darbo grafikai keitėsi dėl to, kad 2007 metais mirė vienas darbuotojas, todėl 2008 metais buvo įvesta suminė darbo laiko apskaita, o apeliantui ilgą laiką budėjimai vakare ir naktį buvo skiriami tik dėl jo jauno amžiaus ir siekiant sudaryti sąlygas mokytis, tačiau tai jokiu būdu neįrodo, kad jis buvo priimtas į darbą naktiniu budėtoju (CPK 178 straipsnis, CPK 189 straipsnis).
Paminėtina, kad apelianto teiginys, kad „darbo grafiko pakeitimus lėmė noras sutaupyti darbo užmokesčio fondą – sumažinti ieškovo gaunamą darbo užmokestį, t. y. keičiant pagrindines darbo sąlygas", visiškai neatitinka tikrovės ir yra neteisingas, nes kaip jau minėta anksčiau, 2007 metais mirus vienam darbuotojui, buvo keičiami darbo grafikai, kad būtų išskirstytos buvusio darbuotojo darbo valandos jau dirbantiems budintiems gaisrininkams, o ne į jo vietą priimamas naujas darbuotojas. Tuo pasireiškė atsakovo noras sutaupyti darbo užmokesčio fondą, o ne, kaip teigia apeliantas, „sumažinti ieškovo gaunamą darbo užmokestį“.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas atsakovo administracijos apie tai, kad dirba kitoje darbovietėje, t. y. AB LESTO, nebuvo informavęs. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad būtų keičiama darbo užmokesčio sistema, budinčių gaisrininkų darbo užmokestis yra apskaičiuojamas pagal valandinius įkainius ir priklauso nuo išdirbtų valandų skaičiaus. Teismas sutinka, jog tokia darbo užmokesčio sistema visada ir buvo taikoma Klaipėdos valstybiniame muzikiniam teatre.
Apibendrindama tai, kas pasakyta, kolegija mano, kad jokios apelianto darbo sąlygos keičiamos nebuvo, todėl apelianto teiginiai, kad buvo pakeistos jo darbo sąlygos, yra nepagristi ir atmestini (CPK 12 straipsnis, CPK178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 197 straipsnis).
Dėl rašytinės darbo sutarties.
Kaip jau buvo minėta, apeliantas į darbą buvo priimtas 1996 m. sausio 31 d. įsakymu ir pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai konstatavo, kad pagal tuo metu galiojantį 1991-11-28 Darbo sutarties įstatymą nebuvo privaloma sudaryti rašytinę darbo sutartį. Pakeitimas dėl privalomos darbo sutarties sudarymo priimant į darbą buvo priimtas tik 1996 m. balandžio 17 d. (LR įstatymas Nr. 1-1285). 2002 m. birželio 4 d. priėmus DK (IX-926) galiojantiems darbo santykiams buvo taikomos DK normos. Darbo įstatymai ir kiti darbo santykius reglamentuojantys norminiai teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios, todėl sudaryti rašytinę darbo sutartį su ieškovu atsakovas neprivalėjo.
Apelianto argumentas, kad „teismas savo sprendimu suformuoja tokią praktiką darbo santykių bylose, kuri faktiškai įteisina darbuotojų darbą be darbo sutarties, tik pranešdamas Valstybinei socialinio draudimo valdybai“, yra ne tik neteisingas, bet klaidinantis ir neatitinka tikrovės. Faktas, kad su darbuotoju, kuris priimtas į darbą anksčiau nei įsigaliojo įstatymas, reikalaujantis sudaryti rašytinę darbo sutartį, ir kurio darbo santykiai tęsėsi įsigaliojus DK, ir kai su tokiu darbuotoju nėra sudalyta rašytinė darbo sutartis, negali būti tapatinamas su nelegaliu darbu.
Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad apelianto argumentai dėl rašytinės darbo sutarties yra nepagristi, todėl atmestini.
Dėl atleidimo iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių
Apeliantas ginčija 2011 m. lapkričio 24 d. teatro vadovo įsakymą Nr. P1–366. kuriuo jis atleistas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 235 straipsnis 2 dalis 9 punktas) dėl neatvykimo i darbą be svarbių priežasčių.
Teisėjų kolegijos nuomone, įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nes apeliantas pats pripažįsta, kad į darbą neatvyko jau nuo 2011 m. lapkričio 12 d., ir nepateikė jokių įrodymų, kad į darbą neatvyko dėl svarbių priežasčių. Jis savo neatvykimą į darbą grindžia tuo, kad, jo manymu, darbdavys vienašališkai pakeitė darbo sąlygas, ir teigia, kad tai yra svarbi priežastis neatvykti į darbą. Pažymėtina, jog skiriant drausminę nuobaudą darbdavys nėra įpareigotas laikytis kokio nors jų skyrimo eiliškumo (nuo pastabos iki atleidimo iš darbo). Apeliantui drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo buvo paskirta laikantis DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatytos drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, t. y. apeliantas padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – į darbą neatvyko visą darbo dieną (iš viso tris pamainas), atsakovas pareikalavo raštu pasiaiškinti (t. 1, b. l. 33–36), o 2011 m. lapkričio 24 d. gavo ieškovo pasiaiškinimą.
Pažymėtina, kad svarbių neatvykimo į darbą priežasčių sąrašas nenustatytas. Konkrečiu atveju atsižvelgdamas į faktines aplinkybes, priežasčių svarbumo klausimą sprendžia darbdavys, o šalių ginčui esant teisme – konstatuoja teismas, patikrindamas, ar darbuotojo neatvykimo į darbą priežastys buvo įvertintos tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 24 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-311/2007). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad darbuotojo liga, sergančio šeimos nario slaugymas ir kiti su asmens ar jo šeimos narių sveikata susiję veiksniai taip pat pripažįstami svarbiomis priežastimis, dėl kurių darbuotojas negali atvykti į darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-1390/2009).
DK 228 straipsnis numato, kad darbuotojai turi dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Ieškovas pats išdėstydamas motyvus ieškinyje pripažįsta, kad į darbą neatvyko 2011 m. lapkričio 12, 15, 17 d. (t. 1, b. l. 40), t. y. nevykdė teisėtų darbdavio reikalavimų, neatliko jam pavestų darbo funkcijų. Tai patvirtina ir įrodo įrašai Pamainos budėtojų registravimo žurnale (t. 1, b. l. 51–57).
Teisėjų kolegija primena, jog DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodyta, kad šiurkštus darbo drausmės pažeidimas yra neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas šiuo klausimu yra pasisakęs: „DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte šiurkštus darbo pareigų pažeidimas konstatuotinas esant šių sąlygų visetui: a) darbuotojas neatvyksta i darbą visa darbo dieną (pamainą); b) darbuotojas neatvyksta i darbą be svarbių priežasčių. Pareiga įrodyti šių sąlygų buvimą, esant ginčui teisme, tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo i darbą priežastis ir jų svarbą tenka darbuotojui“ (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 45). Nagrinėjamu atveju apeliantas į darbą neatvyko tris darbo dienas ir dar vieną dieną vėlavo, t. y. visas tris pamainas, ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti ar pateisinti jo neatvykimo į darbą priežastis, todėl vadovas turėjo teisėtą pagrindą su juo nutraukti darbo santykius pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (DK 235 straipsnis 2 dalis 9 punktas).
Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, teisingai ir pagrįstai nustatė, kad apelianto neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių yra šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, dėl kurio atsakovas turėjo pagrindą taikyti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (235 straipsnis 2 dalis 9 punktas) – dėl neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių.
Dėl išdėstytų aplinkybių apelianto apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas, todėl ir reikalavimai dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos bei neturtinės žalos priteisimo yra atmestini ir negali būti tenkinami, nes jie yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aktualiomis byloje kilusiai teisinei situacijai spręsti teisės aktų nuostatomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiąsias teisės normas, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.