- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- I1-8044-279/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00255-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Nijolė Čekanauskienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- D. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Panevėžio pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų, Panevėžio pataisos namams, Lietuvos valstybė, Panevėžio pataisos namai
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio pataisos namų, atsakovui Panevėžio pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl nutarimo skirti nuobaudą panaikinimo ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. D. (toliau – pareiškėja) skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Panevėžio pataisos namų (toliau – Panevėžio PN) direktoriaus 2022 m. balandžio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir 2022 m. balandžio 20 d. nutarimas), priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio PN, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėja skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad 2022 m. kovo 24 d. vyko pas savo vyrą į pasimatymą Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – Pravieniškių PN-AK). Nurodė, kad prieš išvykstant iš Panevėžio PN, pareiškėjai buvo atlikta krata, kratos pareiškėjai taip pat buvo atliktos tiek jai atvykus į Pravieniškių PN-AK, tiek po pasimatymo su vyru. Pareiškėja nurodė, kad kratų metu pas ją jokių draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Pabrėžė, kad kratos prieš pasimatytą ir po pasimatymo buvo atliktos ir jos vyrui, pas jį taip pat jokių draudžiamų daiktų nebuvo rasta. Pareiškėjai 2022 m. kovo 25 d. grįžus į Panevėžio PN, pareiškėjai buvo liepta vykti pas ginekologą, kuris apžiūrėtų jos imtymias vietas. Pareiškėja nurodė, kad kūno ertmių apžiūrą jai norėjo atlikti siekiant nustatyti ar ji kūno ertmėse neslepia narkotinių medžiagų. Pareiškėja tai padaryti atsisakė, nurodydama, kad tai ją žemina jos orumą, pareiškėja dėl tokio nurodymo buvo šokiruota. Už atsisakymą atlikti kūno ertmių apžiūrą pareiškėjai buvo skirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų. Pareiškėja mano, kad sprendimas skirti jai nuobaudą buvo provokacija, tuo siekta jai pakenkti. Pareiškėja skunde nurodė, kad dėl paskirtos nuobaudos ji patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, todėl prašo iš Lietuvos valstybės priteisti jai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėja D. D. teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo skunde išdėstytas aplinkybes. Parodė, kad ji 13 metų važinėja pas vyrą į pataisos namus ir per tiek laiko ji jokių nesusipratimų su pareigūnais dėl galimai vežamų narkotinių medžiagų nėra turėjusi. Parodė, kad iki minėto įvykio jai buvo likęs tik vienas mėnuo iki galimo jos lygtinio paleidimo, todėl ji elgėsi pavyzdingai ir ruošėsi lygtinio paleidimo komisijos posėdžiui. Mano, kad pateikta informacija apie galimai jos vežtas narkotines medžiagas buvo melaginga, prašo ištirti kas pateikė tokią informaciją.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas, atsakovas Panevėžio PN atsiliepimu (b. l. 45-48) prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Panevėžio PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai pagrįstai buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų, nes pareiškėja 2022 m. kovo 25 d. atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą vykti pas ginekologą atlikti kūno ertmių apžiūrą, tuo pareiškėjai pažeidžiant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija) 145 punktą. Nurodė, kad pagrindas atlikti pareiškėjos kūno ertmių apžiūrą buvo iš Kriminalinės žvalgybos 2022 m. kovo 25 d. gauta informacija, kad pareiškėja grįžusi iš ilgalaikio pasimatymo su sutuoktiniu iš Pravieniškių PN-AK, galimai kūno ertmėse gali slėpti narkotines ar psichotropines medžiagas. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Panevėžio PN atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti valstybės civilinei atsakomybei, o būtent neteisėtų Panevėžio PN veiksmų.
Panevėžio PN atstovas V. S. teismo posėdžio metu iš esmės pakartojo atsiliepime išdėstytas aplinkybes, prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime (b. l. 19-23) į pareiškėjos skundą nurodė, kad pareiškėjai teisėtai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 10 parų. Nurodė, kad paskirta nuobauda yra pagrįsta ir advekvati padaryto nusižengimo pobūdžiui ir sunkumui, todėl jos naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, Kalėjimų departamentas atsiliepime nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų leidžiančių kilti valstybės viešajai atsakomybei.
Kalėjimų departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį Kalėjimų departamentas buvo informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamo ginčo esmė – Panevėžio PN direktoriaus 2022 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ teisėtumas ir pagrįstumas, pareiškėjos reikalavimo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumas.
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ginčijamu Panevėžio PN direktoriaus 2022 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“, pareiškėja buvo nubausta nuobauda – perkėlimu į kamerų tipo patalpas 10 parų. Pareiškėjai nuobauda skirta už tai, kad pareiškėja 2022 m. kovo 25 d. atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą vykti pas ginekologą atlikti kūno ertmių apžiūrą. Nutarime konstatuota, kad tokiu savo elgesiu pareiškėja pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą (vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus) (b. l. 3).
Pareiškėjai šią nuobaudą apskundus Kalėjimų departamentui minėtas nutarimas dėl nuobaudos paskyrimo Kalėjimų departamento 2022 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paliktas galioti (b. l. 32-35).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos BVK 11 straipsnyje, pareigos – šio kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus.
Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.
Nuobaudos nuteistajam gali būti skiriamos tik už bausmės atlikimo režimo pažeidimus. Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad, skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Nuteistiesiems apskundus nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, bylą nagrinėjančiam teismui turi būti pateikiami išsamūs įrodymai, jog šie asmenys iš tiesų atliko teisės aktais draudžiamą veiką, be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos taisyklę, asmens kaltę turi įrodyti būtent nuobaudą skirianti institucija, o pagal bendrąjį in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) principą, visi neaiškumai traktuojami asmens, kuriam yra inkriminuojami pažeidimai, naudai (žiūrėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2014 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1233/2014). Bausmės atlikimo režimo pažeidimas yra teisės pažeidimas. Taigi, taikant atsakomybę už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, galioja iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir taikant baudžiamąją ar administracinę atsakomybę, t. y. kad atitinkama teisinė atsakomybė gali būti taikoma nustačius teisės pažeidimo sudėtį. BVK 143 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam nuteistajam. Nutarimas skirti vieną iš BVK 142 straipsnyje numatytų nuobaudų yra aktas, kuriame įgaliojimus skirti nuobaudas turintis pareigūnas pateikia nuteistajam kaltinimą dėl bausmės atlikimo režimo pažeidimo (BVK 143 straipsnio 1 dalis). Taigi, nutarime dėl nuteistojo nubaudimo turi būti aiškiai suformuluotas jam reiškiamas kaltinimas dėl režimo pažeidimo, konkrečiai nurodant pažeidimo padarymo laiką, vietą, režimo reikalavimus pažeidžiantys veiksmai ir jų teisinis įvertinimas (kvalifikavimas) pagal konkrečias teisės aktų normas. Nutarimas dėl nuteistojo nubaudimo, kuriame nesuformuluotas konkretus kaltinimas arba kaltinimas, kuris neatitinka faktinių aplinkybių, negali būti laikomas pagrįstu (žiūrėti LVAT 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013). LVAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013 pažymėjo, kad BVK 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2258/2013; LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).
BVK 142 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos šios nuobaudos: 1) papeikimas; 2) didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių; 3) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių įsigijimą); 4) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. BVK 142 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems, sistemingai pažeidinėjantiems arba itin piktybiškai pažeidusiems režimą, gali būti skiriama nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų – iki penkių parų.
BVK 143 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. kovo 25 d. pareiškėjai grįžus iš ilgalaikio pasimatymo su savo vyru iš Pravieniškių PN į Panevėžio PN, pareiškėjai buvo paskelbtas Panevėžio PN direktoriaus 2022 m. kovo 25 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl kūno ertmių apžiūros“ (b. l. 49). Minėtas nutarimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Panevėžio PN 2022 m. kovo 25 d. iš Kriminalinės žvalgybos gavo informaciją, kad pareiškėja grįžusi iš ilgalaikio pasimatymo su savo vyru iš Pravieniškių PN, kūno ertmėse gali slėpti narkotines ar psichotropines medžiagas (b. l. 54). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja atsisakė atlikti kūno ertmių apžiūrą (b. l. 50).
Pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad ji atsisakė atlikti kūno ertmių apžiūrą manydama, kad tokiais savo veiksmais Panevėžio PN pareigūnai iš jos tyčiojosi, gavusi tokį nurodymą ji buvo šokiruota.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kūno ertmių apžiūrą pataisos įstaigose reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88. Instrukcijos 145 punkte nurodyta, kad ,,kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad suimtasis (nuteistasis) su savimi turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų ar kitų daiktų, kurie gali būti nusikalstamų veikų darymo įrankiai ar priemonės, suimtajam (nuteistajam) gali būti atlikta kūno ertmių apžiūra. Sprendimą atlikti suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą nutarimu (35 priedas) priima įstaigos direktorius, kai jo nėra – vyriausiasis specialistas budinčiajai pamainai ar jį pavaduojantis pataisos pareigūnas. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūrą atlieka asmens sveikatos priežiūros tarnybos medicinos specialistas. Draudžiama kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo (nuteistojo) valią, nebent kūne esantys daiktai keltų grėsmę suimtojo (nuteistojo) gyvybei. Suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūros atsisakymas gali būti traktuojamas kaip įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas“.
Vertinant byloje pareiškėjos atsisakymą atlikti kūno ertmių apžiūrą, teisėjų kolegija pažymi, kad tokiai apžiūrai atlikti Panevėžio PN turėjo pagrįstą pagrindą, t. y. Kriminalinės žvalgybos pateiktą informaciją, kad pareiškėja grįžusi iš ilgalaikio pasimatymo su savo vyru iš Pravieniškių PN, kūno ertmėse gali slėpti narkotines ar psichotropines medžiagas (b. l. 54). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos kūno ertmių apžiūra buvo organizuojama vadovaujantis Instrukcijos 145 punkte nustatytais reikalavimais, t. y. Panevėžio PN direktorius dėl to priėmė 2022 m. kovo 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl kūno ertmių apžiūros“ (b. l. 49), kūno ertmių apžiūrai atlikti į Panevėžio PN buvo iškviesta gydytoja akušerė-ginekologė (b. l. 58), pareiškėjai atsisakius atlikti kūno ertmių apžiūrą, apžiūra nebuvo atlikta prieš pareiškėjos valią.
Vertinant Instrukcijos 145 punkte įtvirtintą draudimą kūno ertmių apžiūrą atlikti prieš suimtojo (nuteistojo) valią, teisėjų kolegija pritaria Panevėžio PN atsiliepime (b. l. 47) nurodytai teismų praktikai, kad toks draudimas yra vertintinas kaip pareigūnų pareiga nenaudoti prievartos atliekant kūno ertmių apžiūrą, jeigu suimtasis (nuteistasis) prieštarauja šiai apžiūrai, tačiau ne suimtojo (nuteistojo) teisė atsisakyti kūno ertmių apžiūros.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos atsisakymas atlikti kūno ertmių apžiūrą, pagrįstai buvo vertintinas kaip BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuteistojo pareigos vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus nevykdymas. Pažymėtina ir tai, kad Instrukcijos 145 punkte taip pat yra įtvirtinta, kad suimtojo (nuteistojo) kūno ertmių apžiūros atsisakymas gali būti traktuojamas kaip įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas“.
Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė, kad skiriant pareiškėjai nuobaudą buvo pažeistos ar suvaržytos jos teisės. Byloje nustatyta, kad pažeidimą, už kurį pareiškėjai buvo paskirta nuobauda, lėmė jos pačios valiniai veiksmai. Nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai, nepažeidžiant BVK 142 ir 143 straipsniuose įtvirtintų nuobaudų skyrimo nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmes, tvarkos ir terminų. Paskirtos nuobaudos rūšis atitiko padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, pažeidėjos asmenybę. Nuobauda pareiškėjai paskirta teisėtai ir pagrįstai, įgaliojimus turinčio pataisos namų vadovo.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais, konstatuoja, kad naikinti Panevėžio PN direktoriaus 2022 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuteistojo nubaudimo“ nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjos reikalavimo dėl 2022 m. balandžio 20 d. nutarimo panaikinimo, netenkinamas ir pareiškėjos išvestinis reikalavimas iš Lietuvos valstybės priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos D. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.