Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1792-1057/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-08-27
Bylos Nr.
1-1792-1057/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15537-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Kaltinamasis
N. Ž.
Advokatai
Pavelas Borkovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1792-1057/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15537-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 27d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,kaltinamajai N. Ž. ir jos gynėjui advokatui Pavel Borkovski,prašymą dėl laidavimo pateikusiai L. J. – B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti ir deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbanti ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) skyriuje (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. Ž. 2021 m. gegužės 15 d., apie 22.10 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti motorinę transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore nustatyta ne mažiau kaip 1,90 prom. alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais N. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji N. Ž. nurodė, kad kaltę pripažįsta. 2021 m. gegužės 15 d. važiavo į sodą, buvo po (duomenys neskelbtini). Planavo nakvoti sode. Po darbų su kaimyne išgėrė šampano. Pasidarė negera, pamatė, jog vaistus paliko namie. Važiavo namo, nes vaistai buvo palikti. Labai gailisi, kaltę pripažįsta. Niekada išgėrus nevairuodavo. Automobilis priklauso jai. Vairavimo stažas (duomenys neskelbtini) metų. Laiduotų jos sesuo, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Sesuo (duomenys neskelbtini), jos neturi tėvų, nei brolių. Su sese kiekvieną dieną susiskambina. Sesuo turi jai įtakos. Kai ją paleido iš areštinės susitiko su seserimi, aptarė, sesuo pažadėjo padėti.

Teisiamojo posėdžio metu prašymą pateikusi būti laiduotoja L. J. – B. nurodė, kad laidavimas, tai atsakomybės prisiėmimas, globa. Su N. susiskambina praktiškai kiekvieną dieną. Ji yra (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) už seserį. Kai ją paleido iš areštinės susitiko su ja, aptarė. Sakė, kad tai netinkamas elgesys, stengiasi seserį palaikyti (duomenys neskelbtini), nuraminti. Jos pajamos nedidelės. Dabar atlieka (duomenys neskelbtini), pati augina (duomenys neskelbtini) sūnų. Turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, bet dabar darbas yra su (duomenys neskelbtini). Tai jos kasdieninė veikla teikti (duomenys neskelbtini).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamoji nėra padariusi labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teisme, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jai ir kaltinamosios gynėjui sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamoji N. Ž. nurodė, kad 2021 m. gegužės 15 d., apie 8val. jos automobiliu ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į sodą, esantį (duomenys neskelbtini). Sode ji dirbo lauko darbus, o po to vakare su kaimyne išgėrė šampano. Ji gėrė, nes ruošėsi sode nakvoti. Vėliau ji pastebėjo, kad nepasiėmė iš namų savo pastoviai vartojamų vaistų nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Kadangi gėrė tik šampano, nuo gėrimo buvo praėję nemažai laiko ir ji jautėsi blaivi, ji nusprendė grįžti namo. Visą kelią ji važiavo atsakingai nepažeisdama kelių eismo taisyklių. Sugrįžusi namo, ji pradėjo parkuotis požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje. Jai važiuojant atbulai, ją sustabdė policijos pareigūnai. Jie patikrino jos girtumą ir ją sulaikė. Dėl tokio savo poelgio ji labai gailisi (b. l. 77-80).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta A. B. nurodė, kad 2021 m. gegužės 15 d., apie 21.30 val. ji su savo vaikinu važiavo automobiliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Už (duomenys neskelbtini) ji pamatė priekyje važiuojantį automobilį ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šis automobilis labai keistai manevravo - vingiavo kelyje, priartėdavo labai arti šaligatvio, greitai nevažiavo. Jie norėjo tą automobilį sustabdyti ir bandė jam signalizuoti, tačiau vairuotojas nereagavo. Tada ji paskambino į BPC Nr. 112 ir pranešė apie galimai girtą vairuotoją. Jos buvo paprašyta važiuoti paskui įtartiną automobilį. Ji matė, kad automobilį vairuoja moteris. Ji sekė automobilį iki namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ten automobilis įvažiavo į požeminį garažą. Ji visą laiką bendravo su policija ir apie tai pranešė. Tik įvažiavus automobiliui į požeminį garažą, iš karto atvažiavo policijos pareigūnai. Jie nuėjo vidun, nes (duomenys neskelbtini) buvo uždaryti. Maždaug po 5 min vienas pareigūnas grįžo ir paprašė eiti kartu atpažinti pažeidėją. Nuėjusi ji atpažino vairavusią moterį. Ji ją matė gerai, nes sekimo metu jų automobiliai buvo susilyginę. Po to ji išvažiavo ir nežino, kas vyko toliau (b. l. 14-17).

Policijos pareigūno M. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gegužės 15 d., patruliavo su M. M. ir M. S. Apie 22.04 val. iš (duomenys neskelbtini) aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiuoja pavojingai manevruojantis vairuotojas su automobiliu ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vykstant pagal iškvietimą, buvo gauta nauja informacija, kad minėtas automobilis įvažiavo į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Atvykus minėtu adresu, juos pasitiko pranešėja. Po to buvo paprašyta vietinių gyventojų, kad atidarytų aikštelės vartus. Užėję vidun, jie pamatė besiparkuojantį automobilį ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris važiavo atbulomis. Šis automobilis buvo nedelsiant sustabdytas. Paaiškėjo, kad jį vairavo N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. Nuo jos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paklausta, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, ji pasakė, kad nevartojo. Tada ji buvo patikrinta alkotesteriu. 2021 m. gegužės 15d. 22.17 val. N. Ž. alkotesteriu buvo nustatytas 1,91 prom. girtumas, o 22.32 val. - 1,90 prom. girtumas. Po to N. Ž. pripažino vartojusi alkoholį ryte. Sulaikymas nufilmuotas bodycam (b. l. 9).

Iš alkotesterio kvitų duomenų matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB0104 (patikros sertifikatas Nr. 1486547, galioja iki 2021 m. spalio 30 d.) 2021 m. gegužės 15 d. 22.17 val. N. Ž. nustatytas 1,91 promilės girtumas, o 22.32 val. pakartotinai patikrinus nustatytas 1,90 promilės girtumas (b. l. 18-20).

Iš neblaivumo nustatymo akto duomenų matyti,kad N. Ž. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 29).

Iš transporto priemonės techninės būklės apžiūros patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Volkswagen T-ROC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-28).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis „Volkswagen T-ROC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo N. Ž., buvo nuvežtas į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 29-31).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Volkswagen T-ROC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra N. Ž. (b. l. 32).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Volkswagen T-ROC“, (duomenys neskelbtini) metų gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 14810 eurų (b. l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog N. Ž. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, t. y. 1,90 promilių neblaivumas.

N. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad buvo po (duomenys neskelbtini). Po darbų su kaimyne išgėrė šampano, nes planavo nakvoti sode. Pasidarė negera, tada pamatė, jog vaistus paliko namie. Važiavo namo, nes vaistai buvo palikti. Faktines įvykio aplinkybes be kaltinamosios prisipažinimo patvirtina liudytojos A. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat M. B. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvitų duomenys apie kaltininkės neblaivumo laipsnį, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas bei fotonuotraukos. Minėti duomenys atitinka tarpusavyje ir pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti, N. Ž. kaltei pagrįsti.

Taigi, įvertinus visa tai, N. Ž. veika teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui buvo pateiktas kaltinamosios N. Ž. prašymas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirti laiduotoja jos seserį L. J. – B.

Prašyme prašoma teismo atsižvelgti į tai, kad padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria prie nesunkių, nuoširdžiai gailisi dėl savo neatsakingų veiksmų, nuo pat sulaikymo ir tyrimo pradžios pripažino padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pripažino alkoholio vartojimo faktą, automobilio vairavimą. Praeityje niekada nebuvo teista. Šiurkščių administracinių nusižengimų iki 2021 m. gegužės 15 d. neįvykdė, 2020 m. buvo bausta už parkavimosi taisyklių pažeidimą, daugiau pažeidimų nepadarė. Automobilį vairuoja virš (duomenys neskelbtini) m. Dirba AB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) yra teigiamai charakterizuojama, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Suprato, kokią grėsmę kėlė sau ir kitiems eismo dalyviams vairuodama automobilį neblaivi. Prašo atleisti ją nuo atsakomybės pagal sesers L. J. – B. laidavimą. Jų santykiai su seseria yra itin artimi. Sesuo yra pirmas asmuo, kuriam pranešė apie įvykį, dėl kurio buvo sulaikyta policijos. Kartais su ja sprendžia kylančias problemas. Taigi, jų ryšys tvirtas, labai artimas ir nuolatinis. Jos sesuo yra vienintelis jai artimas žmogus, kadangi jų tėvai jau yra mirę, kitų seserų ar brolių neturi. Nors L. (duomenys neskelbtini), tačiau kaltinamoji įsiklauso į sesers nuomonę, sesuo yra jai autoritetas. Sesuo turi ypatingai daug žinių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) srityse, todėl dažnai kreipiasi į ją patarimų.

Laiduotoja L. J. – B. savo prašyme dėl kaltinamosios N. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad ryšys tarp jų yra glaudus ir artimas, nepaisant amžiaus skirtumo, jos sesuo visada priimdama svarbius sprendimus, klausia jos nuomonės, laukia jos patarimo. Ji gali daryti teigiamą įtaką, abi netoleruoja alkoholio vartojimo, o tuo labiau vairavimo išgėrus. Nurodo, kad jos pajamos yra nedidelės, (duomenys neskelbtini) su vyru augina (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini), todėl prašo skirti laidavimą be užstato.

Teisiamojo posėdžio metu pati kaltinamoji nurodė, jog ji su sese kiekvieną dieną susiskambina. Ji turi jai įtakos. Kai ją paleido iš areštinės susitiko su ja.

Teisiamojo posėdžio metu L. J. – B. paaiškino, kad su seserim susiskambina kiekvieną dieną. Kai ją paleido iš areštinės susitiko su ja, aptarė. Sakė, kad tai netinkamas elgesys, stengiasi ją palaikyti (duomenys neskelbtini), stengiasi ją nuraminti.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog pritaria kaltinamosios atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant sesers L. J. – B. atsakomybėn.

BK 40 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, bei yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 str. 1 ir 2 d.). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji N. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo automobilį ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore nustatyta ne mažiau kaip 1,90 prom. N. Ž. anksčiau nebuvo teista, taigi ji šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamoji savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Nusikalstamos veikos padarymo metu žala nepadaryta, administracine tvarka skirtas baudas sumokėjo.

Sprendžiant dėl kaltinamosios asmenybės, kaip minėta, kaltinamoji yra neteista, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nepradėta (b. l. 95-96), penkerių metų laikotarpiu bausta administracine tvarka du kartus už greičio viršijimą ir automobilio stovėjimą nelestinoje vietoje, baudos sumokėtos (b. l. 93-94), (duomenys neskelbtini) (b. l. 92), (duomenys neskelbtini) vertinama teigiamai. Šios aplinkybės kaltinamąją charakterizuoja teigiamai, proceso metu teismas įžvelgė kaltinamosios didelį gailėjimąsi, ryžtą nebepažeidinėti teisės normų reikalavimų, taip pat padarytas reikalingas išvadas. Įvertinus ir kitų kaltinamąją charakterizuojančių duomenų visumą – turinti nuolatinę gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, turinti (duomenys neskelbtini) vairavimo stažą, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad N. Ž. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, L. J. – B., kuri prašė perduoti N. Ž. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra kaltinamosios sesuo, neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą, vykdanti (duomenys neskelbtini), yra kaltinamosios sesuo ir autoritetas, nuolatos bendrauja ir palaiko artimus ryšius. Teismo vertinimu, L. J. – B. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad jas sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas, bei ilgalaikis ryšys su kaltinamąja, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, t. y. verta teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai N. Ž. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamoji atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant minimalų 1 metų terminą be užstato (įvertinus paminėtas ir kitas reikšmingas aplinkybes dėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, pobūdžio, pasekmių, kurios nėra sunkios, kaltinamosios asmenybės bruožus, ją charakterizuojančius duomenis, finansinę padėtį, amžių ir kt.), o baudžiamoji byla kaltinamosios atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1 – 4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės BK X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ar nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 metų iki 5 metų, o uždraudimo terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Šioje byloje nustatyta, kad N. Ž. padarė pažeidimą, kuris priskiriamas patiems šiurkščiausiems ir pavojingiausiems KET pažeidimams, t. y. vairavo automobilį ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore nustatyta ne mažiau kaip 1,90 prom. alkoholio koncentracija, tokiu būdu pažeisdamas KET 14 punkte numatytą reikalavimą. Be to, pažymėtina, kad alkoholį ji vartojo tą pačią dieną prieš sėsdama už vairo. Atsižvelgiant į tai, N. Ž. atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas nustatytinas lygus minimaliam, t. y. 1 metams, įvertinus ir atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo (b. l. 60), paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. gegužės 16 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Teismų praktikoje pažymima, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tačiau, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi (atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju), baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, konkrečiai turto konfiskavimo atveju, klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Taip pat pažymėtina, jog konstitucinėje jurisprudencijoje yra konstatuojami nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo prevenciniai tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikalstamai veikai padaryti, jam privalo būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jei tokios priemonės nebūtų taikomos, kaltininkas, atlikęs bausmę, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, turimą turtą galėtų vėl naudoti naujiems nusikaltimams daryti. Svarbu pažymėti ir tai, jog nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai apriboja nuosavybės teisę, todėl ši priemonė turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).

Byloje nustatyta, kad šiuo atveju automobilis ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto N. Ž. padaryto nusikaltimo priemonė ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Pagal VĮ ,,Regitra“ duomenis automobilis ,,VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso N. Ž., todėl turi būti konfiskuotinas. Visgi, teismas pažymi, jog negali neatsižvelgti į tai, kad šiuo atveju automobilio ,,VW“, konfiskuotina vertė yra 14810 Eur su PVM. Taigi, susiklosto tam tikra situacija, kad jeigu automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir priklauso nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tas automobilis konfiskuojamas nepriklausomai nuo jo vertės. Tačiau jeigu nusikalstamos veikos padarymo priemonė priklauso 3 asmeniui, tada paprastai yra išieškoma konfiskuotino automobilio vertė, tačiau iš teismų praktikos matyti, kad vertė daugeliu atvejų yra sumažinama atsižvelgiant į byloje esančias reikšmingas aplinkybes. Todėl susidaro tam tikros situacija, kai už tokios pačios nusikalstamos veikos padarymą vienam asmeniui būna paskiriama mažesnė baudžiamosios atsakomybės našta, negu kitam asmeniui baudžiamam už tą patį nusikaltimą. Todėl teismas remdamasi proporcingumo principu ir vadovaudamasi BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamosios N. Ž. išieško konfiskuotino automobilio vertę.

Minėta, kad N. Ž. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, ji yra neteista, administracinėmis nuobaudomis bausta ne už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudos sumokėtos, ji visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atsižvelgiant į kaltinamosios teisme duotus paaiškinimus, N. Ž. yra padariusi tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, už ją laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo, tai leidžia teismui daryti išvadą, kad N. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad visos automobilio vertę atitinkančios sumos, t. y. 14810 EUR, konfiskavimas būtų neproporcingas ir nesuderinamas su argumentais, kuriais vadovautasi priimant sprendimą atleisti N. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, be to suvaržytų atleistino nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu būtina. Todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta iš N. Ž. konfiskuotina 3 000 EUR, t. y. dalis sumos, atitinkančios minėto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje su PVM (14810 EUR), tokios baudžiamojo poveikio priemonės pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti.

Kiti klausimai

Kaltinamajai N. Ž. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 60-68) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisinus nuosprendžiui – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. gegužės 17 d. nutarimu taikytas laikinas dalinis nuosavybės teisių apribojimas N. Ž. į automobilį ,,Volkswagen“, VW T-ROC, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 35), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (automobilio dalies vertės konfiskavimo) įvykdymo dienos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską voke su įrašu, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Valstybės institucija – policijos įstaiga yra prisiėmusi įsipareigojimą ūkio subjektui apmokėti transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugas, kurios sudaro prielaidas taikyti adekvačias priemones, užtikrinančias visuomenės saugumą nuo galimos nusikalstamos veikos, ir kai yra pagrindas taikyti tokias priemones, turi teisę baudžiamajame procese į atitinkamų išlaidų išieškojimą iš kalto asmens (LAT 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-156-222/2020).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nustačius N. Ž. neblaivumą, 2021 m. gegužės 15 d. transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę (Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas) (b. l. 29). Kadangi N. Ž. dėl neblaivumo negalėjo vairuoti, automobilis ,,Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nuvežtas ir saugomas, už ką policijos įstaiga privalo atsiskaityti su paslaugos teikėju, t. y. šiuo atveju – sumokėti 9 Eur (b. l. 40), yra pagrindas policijos išlaidas pripažinti proceso išlaidomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamosios (BPK 103 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendė:

N. Ž., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojos L. J. – B. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą N. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, N. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti N. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jos į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio ,,Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini),) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3000 Eur (tris tūkstančius eurų).

N. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

N. Ž. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio vidinės dalies, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. gegužės 17 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą N. Ž. į automobilį ,,Volkswagen“, VW T-ROC, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės (automobilio dalies vertės konfiskavimo) įvykdymo dienos, po to panaikinti.

Priteisti iš N. Ž. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 9 Eur (devynis eurų) už transporto priemonės – automobilio ,,Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą, pervedant juos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinį diską voke su įrašu, prisegtą prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti šioje baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: