Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo O. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo mama I. S. po pareiškėjo tėvo V. S. mirties priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai valdyti jo turtą. Nurodo, kad pareiškėjo tėvai – motina I. S., mirusi (duomenys neskelbtini), ir tėvas V. S., miręs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Po tėvo mirties niekas į notarą nesikreipė dėl palikimo priėmimo, o po motinos mirties pareiškėjas priėmė palikimą paduodamas 2024 m. liepos 29 d. pareiškimą notarui. Pareiškėjo motinos vardu, pagal 1994 m. gegužės 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, yra registruotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas laikytinas pareiškėjo tėvų bendrąją jungtine nuosavybe, nes įgytas po santuokos sudarymo. Pareiškėjo motina, po pareiškėjo tėvo mirties nesikreipė į notarą, bet turtą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.

2. Suinteresuotas asmuo O. P. atsiliepimu su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

3. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 445 str.). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Konstatuotina, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėja negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais. Juridinę reikšmę turinčio fakto dėl palikimo priėmimo nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo tėvai I. S. ir V. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 547. Iš Gyventojų registro pažymos nustatyti, kad pareiškėjo tėvai susilaukė dviejų vaikų – V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir O. P., gimusios (duomenys neskelbtini). Minėta pažyma taip pat patvirtina, kad I. S. mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle, V. S. mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjo motinos vardu, pagal 1994 m. gegužės 28 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, po santuokos sudarymo, yra registruotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini).

5. Nustatyta, kad pareiškėjas negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo dėl V. S. turto dalies, kurią po sutuoktinio mirties faktiškai valdydama priėmė pareiškėjo motina I. S., todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – faktinį palikimo priėmimą.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Pareiškėjas, kaip mirusio tėvo ir mirusios motinos sūnus, turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos eilės ar antros eilės įpėdiniais jei jų yra (CK 5.13 straipsnis). Nagrinėjamu atveju suinteresuota asmuo O. P. yra pareiškėjo sesuo ir minėtų mirusiųjų dukra. Suinteresuotas asmuo O. P. atsiliepimu neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui.

7. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad I. S. po sutuoktinio mirties žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau turėjo nuosavybės teise, mokėjo mokesčius. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo motina po savo sutuoktinio V. S. mirties naudojosi ir rūpinosi sutuoktinio turto dalimi, perėmė turtą ir pradėjo jį valdyti kaip savo, laikė save turto savininke.

8. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nors pareiškėjo motina per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo primėmimo po sutuoktinio mirties, tačiau ji, iš karto po sutuoktinio mirties, faktiškai pradėdama valdyti priėmė savo sutuoktinio palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.50 straipsnio 2 dalis ir 5.51 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9. Byloje nėra duomenų, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pažeistų suinteresuotų asmenų interesus.

10. Pažymėtina, jog teismas sprendime dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo nenurodo paveldimo turto kiekio ir dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtintą Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalgą, Teismų praktika Nr. 24, b. l. 216). Tai yra paveldėjimo liudijimą išduodančio notaro kompetencija.

11. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjui turint tikslą paveldėti pareiškėjo tėvų užgyventą turtą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motina I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir jį valdė iki savo mirties.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.