Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-07-30 · Byla Nr. N-575-1341-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-30
Bylos Nr.
N-575-1341-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Virgilijus Valančius (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Audrius Bakaveckas
Pažeidėjas
Lietuvos Respublikos
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1341/2010Procesinio sprendimo kategorija 40.1.2. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. liepos 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimo P. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n u s tatė:

I.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VDI) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 3–4), kuriame nurodė, kad P. S., būdamas P. S. individualios įmonės (toliau – ir Įmonė) savininku, pažeidė Darbo kodekso 93, 95, 98 ir 99 straipsnius, nes, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, leido dirbti jo vadovaujamojoje individualioje įmonėje vairuotojui P. Š.. Protokole nurodyta, kad P. S. tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 22 d. nutarimu (b. l. 27–28) administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Remdamasis byloje esančiais įrodymais, P. S. bei P. Š. parodymais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2009 m. gegužės 16 d. jokių darbo santykių tarp įmonės savininko ir P. Š. nebuvo. Nustatytas tik faktas, kad P. Š. parvairavo P. S. priklausantį automobilį iš Vilniaus į Klaipėdą, kaip artimas šeimos giminaitis bei turėdamas tikslą iki darbinių santykių pradžios susipažinti su automobiliu ir maršrutu, kuriame jam reikės dirbti. Tokia vairuotojo paslauga negali būti pripažinta nelegaliu darbu. Jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad P. Š. dirbo nelegalų darbą, o P. S. šias sąlygas sudarė ir leido dirbti nelegalų darbą, byloje nenustatyta.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius apeliaciniu skundu (b. l. 31–33) prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą. VDI nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad P. Š. paaiškinimas rašytas 2009 m. gegužės 16 d. ir jau tada jis nurodė, kad dirba Įmonėje vairuotojo pareigose nuo 2009 m. gegužės mėnesio, o darbo pažymėjimo neturi, nes nepasiėmė. Tai, kad paaiškinime P. Š. nenurodė, nuo kada tiksliai dirba, nėra pagrindas konstatuoti nelegalaus darbo nebuvimo fakto. VDI pažymi, kad P. S. administracinio teisės pažeidimo protokole bei 2009 m. birželio 8 d. paaiškinime nurodė, kad su vairuotoju buvo daromas bandomasis važiavimas prieš įdarbinant, todėl darytina išvada, kad P. Š. dirbo Įmonėje, nesudaręs darbo sutarties.

Atsiliepimas

P. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 36–38) prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. P. S. nurodo, kad faktas, jog jo prašymu P. Š., kaip giminaitis, neatlygintinai parvarė iš Vilniaus į Klaipėdą jo automobilį, negali būti pagrindu pripažinti, kad P. Š. dirbo Įmonėje nelegaliai. P. S. pažymi, kad bylos nagrinėjimo ir teismo posėdžio metu analogiškas aplinkybes nurodė ir P. Š.. 2009 m. gegužės 16 d. tarp P. S. ir P. Š. jokių darbo santykių požymių nebuvo, darbą Įmonėje P. Š. turėjo pradėti nuo 2009 m. gegužės 18 d.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konsta tuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pažeidimo metu galiojusioje redakcijoje) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant Darbo kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2358/2009).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio mėn. 30 d. nutartis byloje Nr. N575-2415/2009).

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo apklaustas Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnai, tikrinę P. Š. vairuojamą Įmonei priklausantį automobilį. Teisėjų kolegija pažymi, kad neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą asmeniui suteiktą teisę administracinių teisės pažeidimų bylų procese apklausti kaltinimo liudytojus. Be to, pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus pareigūnų, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 24 d. nutartis byloje Nr. N662-8466/2009). Nagrinėjamoje byloje apklausti buvo tik administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei P. Š. (b. l. 25–26), kuris pakeitė savo poziciją, išreikštą paaiškinime (b. l. 9). Dėl nurodytos priežasties, be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, esant tik nesutampantiems P. Š. parodymams ir paaiškinimui, nagrinėjamoje byloje būtina papildomai išsiaiškinti ir visapusiškai išanalizuoti, ar patikrinimo metu 2009 m. gegužės 16 d. tarp P. S. ir P. Š. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių. Lyginant P. Š. parodymus pirmosios instancijos teisme (b. l. 25–26) ir jo paaiškinimą (b. l. 9), lieka neaišku, kodėl P. Š., sustabdytas pareigūnų, nurodė, jog dirba P. S. įmonėje, bet užmiršo darbo pažymėjimą, o darbą pradėjęs nuo gegužės mėnesio, jeigu darbo sutartis su juo sudaryta buvo tik po 2 dienų, t. y. 2009 m. gegužės 18 d. (b. l. 18).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad P. Š. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog paaiškinime nurodyta informacija buvo „spontaniškai“ pasakyta, tačiau nagrinėjamu atveju toks „spontaniškumas“ vertintinas kritiškai, kadangi paaiškinime P. Š. nurodė ne tik faktą, jog dirba P. S. įmonėje, bet ir tai, kad dirba nuo gegužės mėnesio, kuo dirba, nurodė įmonės kodą, ir tai, kad darbo pažymėjimo nepasiėmė, be to, P. Š. nurodytus duomenis patvirtino savo parašu (b. l. 9). Nagrinėjamoje byloje abejonių kelia argumentas, kad P. Š. krovininiu automobiliu vyko dėl to, kad norėjo išbandyti būsimo darbo specifiką (b. l. 25–26), nes išbandymas, vadovaujantis Darbo kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, sulygstamas sudarant darbo sutartį, tačiau nagrinėjamu atveju darbo sutartis buvo sudaryta praėjus 2 dienoms po patikrinimo 2009 m. gegužės 16 d. (b. l. 18). Todėl byloje nesant duomenų, kad išbandymas buvo įtvirtintas darbdavio ir darbuotojo susitarimu darbo sutartyje, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentas dėl išbandymo netenka prasmės. Kaip minėta, bylą nagrinėjančiam Klaipėdos miesto apylinkės teismui ATPK nustato aktyvią poziciją, renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo pareigą išsiaiškinti ir tai, kodėl 2009 m. gegužės 18 d. sudaryta darbo sutartis tarp P. S. įmonės ir P. Š. buvo terminuota, sudaryta iki 2009 m. gegužės 30 d. (b. l. 18), t. y. 12 dienų, nutraukta 2009 m. gegužės 30 d. (b. l. 19), kadangi vairuotojo-ekspeditoriaus darbo pobūdis įprastai yra nuolatinio pobūdžio, tokio darbo santykių laikinumo ir jo priežasčių niekur neakcentavo nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei darbuotojas P. Š.. Be to, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, tai, vadovaujantis Darbo kodekso 109 straipsnio 2 dalimi, draudžiama sudaryti terminuotą darbo sutartį, todėl nagrinėjamoje byloje būtina išsiaiškinti, kokiu pagrindu 2009 m. gegužės 18 d. darbo sutartis buvo terminuota.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 20 d. nutartis byloje Nr. N756-164/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nutarime rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei P. Š. parodymais, nėra motyvuotai atsižvelgta į kitus įrodymus, byloje nėra apklausti pareigūnai, sustabdę P. Š. vairuojamą Įmonei priklausantį automobilį. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 22 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Ričardas Piličiauskas Virgilijus Valančius