Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai O. V. bei jos atstovui ir nukentėjusiojo M. A. įgaliotam atstovui advokatui Manvydui Šivickui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu, tačiau Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu teistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalį 12 MGL dydžio (451,80 Eur) bauda. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi, vadovaujantis BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nuosprendis pripažintas nevykdytinu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. V. 2023 m. vasario 12 d., apie 18.00 valandą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto gyvenamo namo grasino nužudyti nepilnametį M. A., gim. (duomenys neskelbtini), sakydamas, kad jį sumuš, pasmaugs, pakars, užmuš bei sudegins, tyčia rankoje laikytu butano – propano dujų balionėliu papurškė dujomis nepilnamečiui M. A. į veidą ir taip jam sukėlė fizinį skausmą, o M. A. pradėjus bėgti, jį vijosi žiebtuvėliu uždegęs dujas ir šaukė: „sudeginsiu jus visus ir tave padegsiu”. Tokiais veiksmais nukentėjusiajam M. A. sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

2. S. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

18. Iš 2023 m. kovo 7 d. kitų daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2023 m. vasario 12 d. 18.16 val. Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) garso įrašas. Jo trukmė yra 01:52 min., skambinta iš telefono numerio, naudojamo O. V.. Prieš sujungimą girdisi moters balsas, klausiantis ar nori turėti problemų, jai atsako vyras: „Kokių problemų?! Kokių problemų?!“ Po to pasigirsta telefono sujungimo signalas ir operatorės bei pranešėjos pokalbis (viso pokalbio metu neaiškiai girdisi galimai neblaivaus vyro balsas) - Operatorė: „Vienas vienas du“. Pranešėja: „Labas vakaras, reikia policijos, (duomenys neskelbtini) atvažiavau pas mamą pasiimti vaikų, išėjo brolis, turi kažkokių dujų balionėlį, ten prisipildyti žiebtuvėliams ar kam, ir mano vaikui purškė į veidą“. Operatorė: „Mmm, o tai čia Jums kas būtų?“ Pranešėja: „Mano brolis“. Operatorė: „Brolis?“ Pranešėja: „Taip“. Operatorė: „Jis neblaivus?“ Pranešėja: „Taip“. Operatorė: „Vardas, pavardė jo?“ Pranešėja: „Aaa, jo vardas S. V.“. Operatorė: „S...“. Pranešėja: „V“. Operatorė: „Pakartokit pavardę“. Pranešėja: „V“. Operatorė: „Aaa, dabar vaikui reikia greitosios?“. Pranešėja: „Ne!“ Operatorė: „Tikrai nereikia?!“. Pranešėja: „Nu ne, nes aš spėjau kažkiek jį užstoti“. Operatorė: „Bet dujų pripurškė, taip?“ Pranešėja: „Jo, ten koks, toks didelis flakonas, kaip ir būtų dujų, tam žiebtuvėliams pildyti, nes rašysiu pareiškimą, nes pastoviai jis čia šokinėja ir nesiramina“. Operatorė: „Parko, kiek?“ Pranešėja: „18“. Operatorė: „Aštuoniolika, o butas?“ Pranešėja: „Eee, čia nuosavas namas“. Operatorė: „Supratau, o vaikui, vaikui kiek metų?“ Pranešėja: „14“. Operatorė: „Aha ir Jūsų vardas, pavardė?“ Pranešėja: „O. V.“. Operatorė: „O jis ginklų ten, kažkokių agresyvių...ten peilių neturi su savim?“ Pranešėja: „Tai nežinau, gal neturi, mes ėjom, užsikabino...“. Operatorė: „O tai dėl kokių priežasčių jis čia puola Jūsų vaiką arba Jus?“ Pranešėja: „Nu, nes čia anksčiau yra buvęs konfliktas su kitais broliais ir vaikas mane yra užstojęs, ir visą laiką užstoja nuo jo arba nuo kitų brolių, ir pyksta, nes vaikas jau didelis ir kaip pasakyti, jau mamą gina“. Operatorė: „Mhm, supratau, ponia, siunčiu policiją“. Pranešėja: „Gerai, laukiu, ačiū“ (1 t., b. l. 30-32).

20. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2023 m. vasario 28 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tiriamojoje dalyje nurodyta, jog M. A. apsilankius Panevėžio ligoninėje 2023 m. vasario 12 d., apie 20.43 val., jam diagnozuota ūminė reakcija į stresą, pasikėsinimas naudojant butano dujas; taikytas medikamentinis gydymas. Minėtos išvados konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje objektyvių M. A. sužalojimo požymių nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (1 t., b. l. 48).

Įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

21. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

22. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

23. S. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2023 m. vasario 12 d., apie 18.00 valandą, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto gyvenamo namo grasino nužudyti nepilnametį M. A., gim. (duomenys neskelbtini) bei O. V. sakydamas, kad juos sumuš, pasmaugs, pakars, užmuš bei sudegins, tyčia rankoje laikytu butano-propano dujų balionėliu papurškė dujomis nepilnamečiui M. A. į veidą ir taip jam sukėlė fizinį skausmą, o M. A. pradėjus bėgti, jį vijosi žiebtuvėliu uždegęs dujas ir šaukė: “sudeginsiu jus visus ir tave padegsiu”, po ko visiems netrukus sugrįžus į kiemą, stovėdamas priešais M. A. ir O. V., užsimojo kumščiu norėdamas jiems suduoti smūgius, tačiau O. V. stūmė jį nuo savęs ir smūgio išvengė. Tokiais veiksmais nukentėjusiesiems M. A. ir O. V. sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti bei padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

24. Teismas, ištyręs bylos įrodymus, kaltinimus pripažįsta įrodytus iš dalies.

26. Iš kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų K. G., M. B. parodymų iš tiesų matyti, kad konfliktai tarp O. V. ir S. V. kyla nebe pirmą kartą, jų tarpusavio santykiai yra įtempti, priešiški, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo nesiremti tokių asmenų parodymais. Tokių atvejų asmenų parodymai vertinami itin atidžiai atsižvelgiant į tai, kad konfliktinėje situacijoje proceso dalyviai gali neadekvačiai vertinti situaciją, turėti įvairių motyvų ir kt.

28. Kaltinamojo parodymų patikimumu visų pirma verčia abejoti tos aplinkybės, kad jo pozicija ir parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Iš karto į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams S. V. nurodė, kad konflikto metu jokio dujų balionėlio su savimi neturėjo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje S. V. nurodė, kad kieme įvykusio konflikto metu jis rankose nieko neturėjo, taip pat ir dujų balionėlio; jokiomis dujomis jis Matui į veidą nepurškė ir padegti negrasino, kišenėje turėjo tik žiebtuvėlį, nes pats yra rūkantis. Antroje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu jau nurodė, kad turėjo dujų balionėlį, kurį naudojo dujinėje viryklėje, tačiau jo rankomis neįmanoma nuspausti ir pūsti dujų; su tuo dujų balionėliu jis sesers vaiko (M. A.) nesivaikė, jis jo rankose neturėjo, taip pat nebuvo pasidegęs savo rūbų. Teismo posėdžio metu S. V. iš pradžių nurodė, kad dujų balionėlį turėjo striukės kišenėje, paskui nurodė, kad jį laikė rankoje. Nenuoseklūs bei prieštaraujantys kitiems bylos įrodymams ir kaltinamojo parodymai apie tai, kur jis laikė dujų balionėlį, kai į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai (iš pradžių nurodė, kad laikė savo striukės kišenėje, paskui nurodė, kad buvo padavęs broliui D. V., kuris balionėlį padavė policijos pareigūnams), kai tuo tarpu iš policijos pareigūnų K. G., M. B. parodymų, kūno kamerų apžiūros protokolo, vaizdo ir garso įrašo matyti, jog dujų balionėlis buvo rastas įstatytas į dujinę viryklę. Taip pat S. V. negalėjo logiškai paaiškinti, kodėl į įvykio vietą buvo kviesti policijos pareigūnai, jeigu, kaip jis teigia, tarp jo ir nukentėjusiųjų įvyko tik žodinis konfliktas, kodėl pastarasis, jeigu kaip nurodė, nieko neteisėto neatliko, pasišalino iš įvykio vietos nesulaukęs kol atvyks policijos pareigūnai.

29. Tuo tarpu nukentėjusiųjų O. V. ir M. A. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje ir kitiems bylos įrodymams. Nukentėjusioji O. V. nuosekliai nurodė, kad kieme kilo žodinis konfliktas su broliu S. V., jis grasino, „koliojosi“ necenzūriniais žodžiais, po to, prie namo durų, S. V. pasakė, kad nupūs, esant nedideliam atstumui papurškė dujomis sūnui M. A. į veidą; po to M. A. pradėjo bėgti tolyn nuo S. V., o S. V. jį vijosi ir šaukė, kad susidoros, padegs, „sudeginsiu jus visus ir tave padegsiu”, tuomet pamatė liepsną ir užsidegė S. V. rūbai; S. V. rankomis daužė per savo rūbų rankoves, po to sustojo, nebesivijo M. A. ir nuėjo į savo pašiūrę. Nurodė, kad M. A. dėl papurškimo dujomis buvo sukeltas skausmas, sūnus sakė, kad peršti akis, matė, kad buvo raudonos; vaikas buvo labai išsigandęs, drebėjo, jį ramino, vežė į Panevėžio priėmimo skyrių. M. A. apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad S. V. namo kieme grasino, sakė žodžius „pasmaugsiu, pakarsiu, užmušiu, sudeginsiu visus“, po to prie namo durų S. V. pasakė „nupūsiu jus“ išsiėmė iš kišenės kažkokį juodą dalyką, buvo sutemę, nematė tiksliai, ir paspaudė jam prie akių, pūtė dujas jam į akis; užuodė dujų kvapą, akys pradėjo ašaroti, skaudėti, perštėti; S. V. buvo laibai arti; kai purškė buvo garsas, užuodė dujas, pradėjo ašaroti akys; po to S. V. pradėjo jį vytis, S. V. jam sake, kad padegs, sudegins, tada išsitraukė dujų balionėlį, išsitraukė žiebtuvėlį, pradėjo eiti greičiau, pamatė liepsną, pradėjo bėgti, kad nepadegtų, bėgo link mašinos, o S. V. jį vijosi, nusivijo iki gatvės; jam buvo baimė ir išgąstis, ašarojo akys.

30. Iš bylos matyti ir tai, kad O. V. iš karto skambino bendruoju pagalbos numeriu, kvietėsi pagalbą, nurodė, kad brolis S. V. papurškė dujų vaikui į veidą (1 t. b. l. 30-31). Policijos pareigūnai į įvykio vietą vyko pagal gautą iškvietimą, kad asmenys galimai apipūsti dujomis. Atvykusiems policijos pareigūnams O. V. nurodė analogiškas aplinkybes, t. y. kad S. V. papurškė dujomis M. A. į veidą. Iš policijos pareigūnų garso ir vaizdo įrašų apžiūros matyti, kad policijos pareigūnui paklausus M. A.: „Ar dujomis užpurškė ant veido?“, į tai M. A. atsako: „Taip“. Iš karto po įvykio buvo kviesti medicinos darbuotojai, kurie rekomendavo, kad M. A. apžiūrėtų vaikų gydytojas. O. V. tą patį vakarą kreipėsi į Panevėžio priėmimo skyrių, kuriame buvo apžiūrėtas M. A. 2023 m. vasario 13 d. O. V. protokole-pareiškime nurodyta, kad jog 2023 m. vasario 12 d., apie 18 valandą, (duomenys neskelbtini), prie gyvenamo namo durų įvyko žodinis konfliktas su broliu S. V., kurio metu S. V. rankoje turėtu dujų balionėliu papurškė jos sūnui M. A. į veidą, taip jam sukėlė fizinį skausmą. Prašo S. V. sudrausminti ir nubausti įstatymų numatyta tvarka.

31. Taigi, bylos įrodymai nekelia abejonių dėl to, kad S. V. turėtų dujų balionėliu purškė bei pataikė M. A. į veidą. Pažymėtina, kad ir pats S. V. nurodė, kad įvykio metu su savimi turėjo dujų balionėlį, laikė jį striukės kišenėje, rankoje. 2023 m. vasario 12 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, ūkiniame pastate ant medinės spintelės buvo padėta turistinė dujinė viryklė, į ją įstatytas dujų balionėlis, geltonos spalvos, ant jo užrašyta BUTAN, balionėlis nufotografuotas, fotolentelė pridėta prie įvykio vietos apžiūros protokolo. Teismo posėdžio metu parodžiusius kaltinamajam fotolentelę (1 t., b. l. 24), kaltinamasis patvirtino, kad tai tas pats dujų balionėlis, kurį jis turėjo su savimi įvykio metu. Kaip minėta, nukentėjusieji nuosekliai nurodė, kad S. V. purškė dujomis, jie pajuto dujų kvapą, girdėjo purškimą. O. V. nurodė, kad tuo metu, kai buvo purškiama dujomis, matė kaip M. A. užsidengė veidą, „susiėmė rankomis už akių“. O. V. kviesdama pagalbą bei atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad S. V. apipurškė sūnų M. A. dujomis. M. A. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad jam dujomis užpūtė ant veido. Nors S. V. teigė, kad iš dujų balionėlio, kurį jis turėjo su savimi įvykio metu, neįmanoma išpūsti dujų rankomis, be antgalio, tačiau tai paneigia tiek pirmiau aptartų duomenų visetas, tiek liudytojo M. B. parodymai, kad įvykio vietoje apžiūrint dujų balionėlį buvo galima jį nuspausti rankomis, kadangi dujų balionėlis buvo tuščias, spaudžiant rankomis girdėjosi šnypštimas. Taip pat šis liudytojas teismo posėdžio metu parodė, kad iš tokio dujų balionėlio galima išpūsti dujas rankomis, parodė kaip tai daroma, spaudžiant ranka buvo girdėti kaip purškiamos dujos. Pirmiau aptartų įrodymų visuma taip pat leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajam M. A. buvo sukeltas fizinis skausmas. Kaip minėta, nukentėjusysis M. A. nurodė, kad dėl papurškimo dujomis į veidą jautė skausmą, ašarojo, perštėjo akys. O. V. taip pat nurodė, kad vaikas sakė, jog jautė skausmą, dėl to kreipėsi pagalbos į medikus, vyko į Panevėžio priėmimo skyrių, kad M. A. būtų apžiūrėtas ir jam būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba, po kurios buvo išleistas į namus gydytis ambulatoriškai. Apie tai leidžia spręsti ir tos aplinkybės, kad kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, S. V. dujas purškė tikslingai į M. A. veidą, purškė iš labai arti, taip pat ir vaiko reakcija – kaip nurodė O. V., išgirdus dujų purškimą pamatė kaip M. A. užsidengė veidą, rankomis užsidengė akis. Apie tai, kad M. A. buvo sukeltas fizinis skausmas buvo nurodyta po įvykio policijos komisariate, bei kaip minėta, nukentėjusieji tą tvirtino viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Iš Specialisto išvados matyti, kad M. A. diagnozuota: ūminė reakcija į stresą, pasikėsinimas naudojant butano dujas; nurodyta, jog objektyvių M. A. sužalojimo požymių nėra, todėl sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (1 t., b. l. 48). Tačiau tai, kad M. A. nebuvo nustatyti akių sužalojimai atlikus jo apžiūrą Priėmimo skyriuje, nepaneigia nustatytos aplinkybės dėl fizinio skausmo sukėlimo. Iš bylos nagrinėjimo metu apklaustos specialistės S. M. paaiškinimų matyti, kad nors sužalojimai M. A. atvykus į gydymo įstaigą nebuvo konstatuoti, tačiau pagal įvykio aplinkybes, papurškus į akis butano dujomis, nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą, tai yra subjektyvu, priklauso nuo kiekvieno individualių savybių. Be to, kaip matyti iš bylos, įvykis įvyko apie 18.00 val., o į gydymo įstaigą M. A. buvo nuvežtas tik 20.43 val., taigi, poveikis galėjo ir išnykti, be to poveikis medžiaga galėjo ir apskritai neužsifiksuoti. Taigi, įvertinus pirmiau paminėtas aplinkybes, taip pat tai, kad M. A. įvykio metu buvo nepilnametis (14 m.), nurodė, kad fizinį skausmą jautė, jam buvo papurkšta dujomis į akis iš nedidelio atstumo, visa tai leidžia daryti išvadą, kad kilo BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Fizinis skausmas yra subjektyvus dalykas, jį įvertinti geriausia gali tik jį patyręs asmuo, juolab, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis yra nepilnametis (14 metų), nurodė, kad jautė fizinį skausmą, be jo parodymų apie fizinio skausmo sukėlimą leidžia spręsti kiti aukščiau aptarti įrodymai ir nustatytos aplinkybės.

32. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad S. V. neabejotinai suprato, kad atlikdamas smurtinius veiksmus – pukšdamas dujas nukentėjusiajam M. A. į veidą, gali sukelti jam fizinį skausmą ir to norėjo, todėl jo veiksmai kvalifikuotini ir atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikalimo sudėtį, jo kaltė įrodyta.

33. Iš nukentėjusiųjų O. V., M. A. parodymų matyti ir tai, kad S. V. konflikto metu jų atžvilgiu išsakė grasinančių žodžių, kad susidoros, sumuš, pakars, pasmaugs, nupūs dujomis. Tačiau teismo vertinimu, pagal byloje nustatytų aplinkybių visumą nukentėjusiųjų O. V. ir M. A. atžvilgiais konflikto metu S. V. išsakyti žodžiai bei atlikti veiksmai negali būti vertinami taip pat. Nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad po to, kai S. V. išsakė pirmiau nurodytus žodžius, prie namo durų papurškė dujomis M. A. į veidą, S. V. taikėsi ir purškė dujas būtent M. A.. Po papurškimo dujomis, M. A. pradėjo bėgti nuo S. V., o pastarasis jį vijosi. M. A. parodė, kad matė kaip S. V. išsitraukė žiebtuvėlį, dujų balionėlį, purškė dujas ir bandė padegti, sakė, kad jį (M. A.) padegs, sudegins, pradėjo eiti nuo S. V. greičiau, užsidegė liepsna, pradėjo bėgti, kad nepadegtų; jis bėgo, o S. V. jį vijosi, nusivijo iki gatvės. O. V. taip pat parodė, kad po to, kai S. V. papurškė dujų M. A. į veidą, M. A. bėgo per kiemą nuo S. V., pastarasis jį vijosi ir šaukė, kad „sudeginsiu jus visus ir tave padegsiu“, po to pamatė liepsną, užsidegė S. V. rūbai, jis daužė sau per rūbų rankoves ir liepsną užgesinęs nuėjo į savo pašiūrę. Taigi, teismo vertinimu, M. A. atžvilgiu S. V. atliktų ir pirmiau nurodytų veiksmų visuma atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje sudėtį – grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Nukentėjusysis M. A. įvykio metu buvo nepilnametis (14 m.), nukentėjusysis apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėja nurodė, kad S. V. prieš jį smurtavo ir jam grasino pirmą kartą, įvykio metu jis jautė baimę, išgąstį. Tai, kad M. A. po įvykio buvo išsigandęs, drebėjo nurodė ir O. V.. Iš Specialisto išvados, VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojo įrašo matyti, kad M. A. konstatuota diagnozė – ūmi reakcija į stresą, taikytas medikamentinis gydymas. Taigi, S. V. veiksmų M. A. atžvilgiu visuma sudarė pagrindą nukentėjusiajam manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o S. V. norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaip matyti iš S. V. parodymų, jis buvo priešiškai nusiteikęs būtent M. A. atžvilgiu, nes kaip nurodė, M. A. jo atžvilgiu išsakė necenzūrinius žodžius, dėl, pasak kaltinamojo, netinkamo M. A. elgesio jo atžvilgiu, jis išsakė pretenzijas O. V.. Taip pat iš nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad S. V. siūlė M. A. eiti pasimušti. Visos aplinkybės rodo, kad S. V. tyčia buvo nukreipta būtent į nukentėjusįjį M. A.. Teismas daro išvadą, kad S. V. veiksmai M. A. atžvilgiu atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje sudėtį, jo kaltė įrodyta.

34. Tuo tarpu nėra pagrindo daryti tokios pačios išvados dėl nukentėjusiosios O. V. įvertinus bylos aplinkybių visumą – S. V. veiksmus, atliktus O. V. atžvilgiu jų tarpusavio santykių kontekste, atsižvelgus į O. V. elgesį įvykio metu ir po jo bei kt. Kaip minėta pirmiau, S. V. konflikto metu išsakė grasinančių žodžių, kad susidoros, sumuš, pakars, pasmaugs. Taip pat, kaip nurodė O. V., po to, kai S. V. užsigesino drabužius, jis nuėjo į savo gyvenamąją vietą, po to vėl iš jos išėjo, eidamas per kiemą „koliojosi“, vėl išsakė grasinančius žodžius, eidamas link O. V. ir M. A. pakėlė ranką į viršų, pasak O. V., užsimojo norėdamas suduoti kumščiu jai ar M. A., tačiau O. V. pastūmė jį nuo savęs, pastarasis pargriuvo ir smūgio išvengė. Tačiau aptartos aplinkybės nesuponuoja pagrindo S. V. veiksmų nukentėjusiosios O. V. atžvilgiu vertinti kaip nusikaltimo – grasinimo nužudyto ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą. Kaip nustatyta bylos duomenimis, santykiai tarp O. V. ir S. V. dar iki įvykio buvo itin konfliktiški, priešiški, dažnai kviečiami policijos pareigūnai, O. V. nurodė, kad S. V. anksčiau yra ne kartą grasinęs, su kastuvu vaikęsis ir kt. Akcentuotina, kad jeigu O. V. įvykio metu S. V. žodžius būtų suvokusi kaip realų grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, iš tiesų būtų bijojusi S. V., jautusi baimę dėl savo gyvybės, sveikatos, turėdama visas galimybes pasišalinti iš konflikto vietos – įeiti į namo vidų, išvykti automobiliu, kuris stovėjo kieme, to nedarė. Priešingai, kaip matyti iš pačios O. V. parodymų, po to, kai S. V. jau buvo grįžęs į savo gyvenamąją vietą, po to iš jos išėjo ir nueidinėjo iš įvykio vietos, pati O. V. ragino jį niekur neiti, pasilikti ir sulaukti policijos pareigūnų. Tokie veiksmai nerodo, jog O. V. iš tiesų bijojo S. V. grasinimų, suvokė juos kaip realius, S. V. veiksmus vertino kaip keliančius grėsmę jos gyvybei. Be to, kaip aptarta pirmiau, tiek bendrajam pagalbos centrui, tiek į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams O. V. nurodė tik tai, kad S. V. apipurškė dujomis sūnų M. A., tuo tarpu apie jokius grasinimus, kad ji bijojo S. V., dėl savo pačios gyvybės ir sveikatos ir kt. jokių tokių aplinkybių nenurodė. To nenurodė ir kitą dieną po įvykio rašytame pareiškime – protokole. Skundas dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą ikiteisminio tyrimo medžiagoje gautas tik 2023 m. gegužės 3 d., t. y. po įvykio praėjus beveik trims mėnesiams. Taigi, aptartos aplinkybės rodo, kad S. V. nukentėjusiosios O. V. atžvilgiu neatliko tokių veiksmų, kurie turėtų būti vertinami kaip atitinkantys inkriminuojamos nusikalstamos veikos – grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti asmens sveikatą, sudėtį. Atsižvelgus į tai, kaltinime nurodytos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiąją O. V. šalintinos, kadangi neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

35. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

36. Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš atsakingo asmens priteisti 23,02 Eur turtinę žalą už nukentėjusiajam M. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kartu su civiliniu ieškiniu pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (1 t. b. l. 53-59). Teismo vertinimu, civilinis ieškinys yra pagrįstas nukentėjusiajam M. A. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainiais. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala padaryta kaltinamojo S. V. tyčiniais veiksmais, Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, iš S. V. civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisiant 23,02 Eur turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiajam M. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

37. Baudžiamojoje byloje taip pat yra pareikštas nukentėjusiojo M. A.civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad kaltinamojo S. V. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam M. A. padaryta neturtinė žala. S. V. veiksmai nukentėjusiajam M. A. sukėlė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, nepatogumus, jis ilgai jautė baimė ir nepasitikėjimą, šiuo metu bijo susitikti S. V.. M. A. apsilankius Panevėžio ligoninėje 2023 m. vasario 12 d. apie 20.43 val., jam diagnozuota ūminė reakcija į stresą „pasikėsinimas naudojant butano dujas“. Kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, įžūlūs, dėl chuliganiškų paskatų. Prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią vertina 1 000 Eur (2 t., b. l. 143-146).

38. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

39. Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.

40. Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamojo S. V. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta žala, jis jautė fizinį skausmą, nerimą, baimę, patyrė dvasinius išgyvenimus, kitų nepatogumų. Kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, savo kaltę neigė. Neabejotina, kad kaltinamojo smurtinis elgesys nukentėjusiajam, kuris nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis (14 m.) sukėlė išgąstį, baimę, nerimo, nesaugumo jausmą. Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, taip pat ir kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis), kilusias pasekmes, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo M. A.civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 400,00 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

41. Byloje civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl kaltinamojo S. V. veiksmų jos atžvilgiu buvo pareiškusi ir nukentėjusioji O. V., tačiau teismui padarius išvadą, kad S. V. veiksmai šios nukentėjusiosios atžvilgiu neatitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje sudėties, nukentėjusiosios O. V. civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

42. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų

43. Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

44. Kaltinamojo S. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

45. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Kaltinamasis idealioje nusikalstamų veikų sutaptyje padarė dvi nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, veikos tyčinės, baigtos, padarytos prieš nepilnametį asmenį. S. V. neteistas, baustas administracine tvarka už nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus, policijos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą bei kt., paskirtų baudų nemoka, niekur nedirba, registruotas psichoneurologinėje įskaitoje. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos 2023 m. balandžio 12 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei jų pavojingumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrus sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes be intensyvios priežiūros, kurių dydžiai artimi šios bausmės vidurkiui, skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, padės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui: įpareigojimas per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

46. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintinos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę.

47. Kaltinamajam S. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

48. BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

49. Nukentėjusiųjų atstovas prašė priteisti nukentėjusiesiems iš kaltinamojo bylinėjimo išlaidas bei pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad O. V. 2023 m. gruodžio 5 d. už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas sumokėjo 500 Eur (2 t., b. l. 186).

50. Teismas atsižvelgdamas į nukentėjusiajam teiktų teisinių paslaugų apimtį, proceso teisme trukmę (baudžiamoji byla nagrinėjama nuo 2023 m. gegužės 31 d., buvo atliekamas pilnas įrodymų tyrimas, pateikti civiliniai ieškiniai), į tai, kad iš kaltinimo pašalintos aplinkybės, susijusios su nukentėjusiąją O. V. ir jos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, kaltinamojo turtinę padėtį, į nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, kurią prašoma priteisti iš kaltinamojo, sumą, sprendžia, kad atstovavimo išlaidos yra priteistinos iš dalies ir pagrįstos 400 Eur sumoje. Ši suma priteistina nukentėjusiojo M. A. naudai šią sumą pervedant jo įstatyminei atstovei O. V. (BPK 103 straipsnio 6 dalis).

51. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi, iš kaltinamojo valstybei išieškotina 41,49 Eur proceso išlaidų teismo procesiniams dokumentams įteikti.

52. Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai, esantys baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje bei jam paskirti:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti S. V. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą laisvės apribojimo bausmės laiką uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti S. V. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, per visą laisvės apribojimo bausmės laiką uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir S. V. paskirti laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti S. V. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei per visą laisvės apribojimo bausmės laiką uždrausti vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo M. A.civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo S. V. nukentėjusiojo M. A. naudai priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Nukentėjusiosios O. V. civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo S. V. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 23,02 Eur (dvidešimt tris eurus, 02 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo M. A. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo S. V. nukentėjusiojo M. A. naudai 400 Eur (keturių šimtų eurų) advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme, šią sumą sumokant nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą O. V..

Išieškoti valstybei iš S. V. 41,49 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 49 ct) proceso išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą (pašto išlaidas).

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus, esančius baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.