- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-06-07
- Bylos Nr.
- A-556-827-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Antanas Ablingis
- Atsakovas
- Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Pareiškėjas
- V. R.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. R. skundą dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Atsakovas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir atsakovas, Kauno tarnyba) skundu (b. l. 5-8), kurį patikslino (b. l. 84-87), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 2008/28-(25-63)-42 dalyje dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1898-2196 panaikinimo ir Kauno tarnybos 2008 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1898-2196 palikti galioti.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Vilniaus tarnyba) raštu Nr. (1.8)-SD-2154-08 teisėtai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai V. R., vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 11 straipsnio 6 dalies 1 punktu, kuriame numatyta, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. Kauno tarnyba, gavusi pareiškėjos prašymą bei susijusius dokumentus, nustatė, kad Vilniaus tarnyba pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Pagal 2008 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos generalinio prokuroro įsakymu Nr. I-110 patvirtintas Rekomendacijas dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, pareiškėja, nuvykusi į prokuratūrą, gali žodžiu pateikti informaciją apie nusikalstamą veiką ir pridėti visus turimus įrodymus. Be to, Kauno tarnyba taip pat turi vadovautis VGTPĮ 3 straipsnyje įtvirtintu ekonomiškumo principu, todėl pareiškėja gali asmeniškai pateikti žodžiu skundą dėl nusikalstamos veikos prokuratūrai, o ši privalo priimti tokį skundą. Įstatyme tarnybai yra įtvirtinta teisė atsisakyti suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, kai savo teises asmuo gali apginti ir kitomis priemonėmis, t. y. nesinaudodamas antrine teisine pagalba. Kauno tarnybos manymu, Vilniaus tarnyba raštu Nr. (1.8)-SD-2154-08 teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą, todėl jos reikalavimas apskųsti Vilniaus tarnybos raštą yra nepagrįstas ir atstovavimas byloje būtų neperspektyvus.
Pareiškėja V. R. (toliau – ir pareiškėja) atsiliepimu į skundą (b. l. 58-64; 65-70) prašė skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad Kauno tarnybos 2008 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1898-2196 neteisėtas, nurodyta informacija neatitinka tikrovės iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja pareiškėjos 2008 m. rugsėjo 11 d. pareiškimui Nr. (1.8)-ATP-1669 ir aukštesnės galios teisės aktams, jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, be to, panaikina teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę dėl kalbos ir socialinės padėties, kadangi pareiškėja yra rusakalbė, neturi lėšų sumokėti advokatui, negali susitvarkyti su paveldėjimu, neturi reikalingų juridinių žinių. Kauno tarnybos 2008 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1898-2196 prieštarauja Konstitucijos 28, 29, 30 straipsniams, 33 straipsnio 2 daliai, 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13, 14 straipsniams, kadangi suvaržė pareiškėjos teisę į teisingą teismo procesą – išnagrinėti bylą per kuo trumpiausią laiką, - vilkindama spręsti V. R. aktualų klausimą dėl tarnybos veiksmų – neveikimo, žalos padarymo.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. birželio 25 d. sprendimu (b. l. 112-115) atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas konstatavo, kad iš esmės ginčas byloje kilo dėl atsakovo teisės atsisakyti teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus tarnybos 2008 m. rugsėjo 16 d. rašto Nr. (1.8)-SD-2154-08 dalyje dėl atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą surašant skundą Vilniaus apygardos prokuratūrai. Teismas, vadovaudamasis VGTPĮ 11 straipsnio 9 dalimi, nurodė, kad tarnybos kreipimasis į advokatą dėl išvados pateikimo jokiu būdu negali būti laikomas atsisakymu suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba informavo pareiškėją, jog priims atitinkamą sprendimą tik gavusi advokato išvadą. Todėl Vilniaus tarnybos raštas Nr.(1.8)-SD-2154-08 toje dalyje, kurioje pareiškėja buvo informuota, kad dėl pareiškėjos 2008 m. rugsėjo 11 d. prašyme nurodyto reikalavimo dėl nuosavybės teisių į 0,082 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios nesudarius pirkimo - pardavimo sutarties, faktinių duomenų klastojimo, faktų slėpimo Vilniaus tarnyba kreipėsi į advokatą E. Š. dėl išvados pateikimo, negali būti laikoma savarankišku sprendimu, kuriuo pareiškėjai sukeliamos atitinkamos teisės, ir kurio apskundimas galimas Administracinių ginčų komisijai Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka. Todėl Kauno tarnyba nors ir klaidingais motyvais, tačiau iš esmės teisėtai atsisakė suteikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Vilniaus tarnybos raštą Nr. (1.8)-SD-2154-08 toje dalyje, kurioje pareiškėja buvo informuota, kad dėl pareiškėjos 2008 m. rugsėjo 11 d. prašyme nurodyto reikalavimo dėl nuosavybės teisių į 0,082 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios nesudarius pirkimo - pardavimo sutarties, faktinių duomenų klastojimo, faktų slėpimo Vilniaus tarnyba kreipėsi į advokatą E. Š. dėl išvados pateikimo. Dėl pareiškėjos prašyme Nr. (1.8)-ATP-1669-08 nurodyto reikalavimo surašyti skundą Vilniaus apygardos prokuratūrai dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos korupcijos, piktnaudžiavimo, laiko vilkinimo nesudarant pirkimo - pardavimo sutarties, faktinių duomenų klastojimo, faktų slėpimo, Kauno tarnyba nurodė, kad skundas dėl nusikalstamos veikos gali būti pareikštas žodžiu pateikus informaciją ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai. Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 166 straipsnio 1 dalies 1 punktu, VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalimi, 2 straipsnio 3 dalimi, konstatavo, kad Kauno tarnybos motyvai, kad tokiu atveju, kai yra teorinė galimybė pateikti skundą žodžiu, negali būti teikiama antrinė teisinė pagalba dėl dokumento (skundo) parengimo, yra nepagrįsti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja prašė suteikti teisinę pagalbą ne dėl skundo surašymo pagal vieną Baudžiamojo kodekso straipsnį, o, jos manymu, keleto Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų nusikalstamų veikų. Pateikiant skundą dėl nusikalstamos veikos, reikalinga tinkamai motyvuoti skundo reikalavimus, nurodyti duomenis, kuriais remiantis skundžiamasi dėl nusikalstamų veikų, pateikti įrodymus, juos apibūdinti, analizuoti, reikalinga teisingai formuluoti ir paaiškinti nurodomas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja kreipėsi dėl keleto nusikalstamų veikų, kurios iš esmės dažniausiai yra sunkiai ištiriamos, todėl tinkamas skundo dėl nurodytų veikų parengimas gali turėti esminės įtakos ikiteisminio tyrimo eigai. Teismas konstatavo, kad VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytas akivaizdus nepagrįstumas yra pateikto prašymo (jo turinio) vertinimo kategorija. Tokiam vertinimui atlikti pakanka asmens pateiktos informacijos, kuri akivaizdžiai parodo prašymo nepagrįstumą, ir tai turi būti nurodyta sprendime neteikti antrinės teisinės pagalbos. Komisija pagrįstai nurodė, jog atsakovas tokio vertinimo neatliko ir atitinkamų motyvų nenurodė. Sprendimo aprašomojoje dalyje atsakovo nurodyti argumentai tik apie egzistuojančią teorinę galimybę apie nusikalstamą veiką pranešti žodžiu (tai nėra VGTPĮ 11 str. 5 ir 6 d. nustatytas pagrindas atsisakyti suteikti prašomą teisinę pagalbą), o ne apie prašymo akivaizdų nepagrįstumą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas 2008 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1898-2196 nepagrįstai atsisakė pareiškėjai suteikti antrinę teisinę pagalbą. Skundžiamas Komisijos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. 2008/28-(25-63)-42, kuriuo buvo panaikintas Kauno tarnybos 2008 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1898-2196, pagrįstas ir teisėtas.
III.
Atsakovas Kauno tarnyba apeliaciniu skundu (b. l. 121-124) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą dalyje dėl Kauno tarnybos sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1898-2196 panaikinimo ir Komisijos sprendimą Nr. 2008/28-(25-63)-42 dalyje dėl Kauno tarnybos sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1898-2196 panaikinimo ir priimti naują sprendimą - palikti galioti Kauno tarnybos sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1898-2196. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Kauno tarnyba nesutinka su teismo argumentu, kad skundo surašymas prokuratūrai yra procesinis dokumentas ir todėl šiuo atveju teiktina antrinė, o ne pirminė teisinė pagalba. VGTPĮ 2 straipsnio 2 dalis aiškiai reglamentuoja, jog pirminė teisinė pagalba apima dokumentų, skirtų valstybės ar savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimą. Prokuratūra yra valstybės institucija, todėl skundo surašymas jai dėl tam tikros nusikalstamos veikos nepatenka į antrinės teisinės pagalbos teikimo sąvoką. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad skundas prokuratūrai gali būti pateikiamas ir žodžiu, ir į jį privaloma reaguoti, bei į tai, kad pareiškėja prokuratūrai turėtų pranešti tik faktines galimai nusikalstamos veikos aplinkybes ir neturi kvalifikuoti tam tikrų veiksmų ar neveikimo pagal konkretų Baudžiamojo kodekso straipsnį, teismo argumentas, jog skundo surašymas prokuratūrai patenka į antrinės teisinės pagalbos turinį, yra nepagrįstas.
2. Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybių teisininkai arba savivaldybė sudaro sutartis su advokatų kontoromis dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo, todėl skundus ir prašymus valstybinės valdžios institucijoms padeda surašyti kvalifikuoti teisininkai ar advokatai. Be to, ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokuratūrai pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos skundą, pareiškėja, kaip proceso dalyvė, galėtų naudotis visomis baudžiamojo proceso suteiktomis teisėmis: patikslinti skundą, pateikti naujus įrodymus, skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus bei nutarimus ir pan.
Motyvuojamoji dalis
3. Kauno tarnyba vertino prašymo, pateikto Kauno tarnybai, pagrįstumą, t. y. Kauno tarnyba vertino, ar Vilniaus tarnyba pagrįstai raštu Nr. (1.8)-SD-2154-08 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjai dėl skundo surašymo prokuratūrai.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 2008/28-(25-63)-42 ta apimtimi, kur Kauno tarnyba įpareigota teikti pareiškėjai V. R. antrinę teisinę pagalbą surašant skundą Vilniaus apygardos prokuratūrai. Komisija nurodė, kad Kauno tarnyba neatliko pateikto pareiškėjos prašymo (jo turinio) vertinimo, todėl negalėjo konstatuoti VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 punkto aplinkybės (b.l. 14).
Apeliacinės instancijos teismas teigia esant reikšminga šioje administracinėje byloje pasisakyti, ar prašymas dėl skundo surašymo prokuratūrai patenka į antrinės teisinės pagalbos sąvoką. Atsakius teigiamai į pirmąjį klausimą, pasisakyti ir dėl to, kokiu pagrindu atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą dėl skundo prokuratūrai padavimo, ar toks sprendimas buvo pagrįstas.
VGTPĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pirminė teisinė pagalba - šio įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Be to, ši teisinė pagalba apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą.
Jei pareiškėjos prašomas padėti surašyti skundas patektų į procesinių dokumentų sąvoką, būtų galima tvirtinti dėl pareikšto prašymo suteikti būtent antrinę teisinę pagalbą (antrinė teisinė pagalba - dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą). Nustačius priešingai, jos teisė į antrinę teisinę pagalbą būtų paneigta.
Procesinių dokumentų sąvokos VGTPĮ, Viešojo administravimo įstatymas, Administracinių bylų teisenos įstatymo nepateikia, todėl ši definicija aiškintina vadovaujantis kitais teisės aktais, remiantis teisės aiškinimo būdais.
Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XI skyriaus pirmasis skirsnis skirtas procesiniams dokumentams. CPK XI skyriaus 110 straipsnyje pateikta dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų sąvoka. Į ją patenka dalyvaujančių byloje asmenų ieškiniai, priešieškiniai, atsiliepimai į ieškinius ar priešieškinius, dublikai (ieškovo atsiliepimai į atsakovo pareikštą atsiliepimą), triplikai (atsakovo atsiliepimai į dubliką), atskirieji, apeliaciniai ir kasaciniai skundai bei atsiliepimai į juos ir kiti dokumentai, kuriuose rašytinio proceso metu pareikšti jų prašymai, reikalavimai, atsikirtimai ar paaiškinimai.
CPK XI skyriaus 116 straipsnyje pateikiama teismo procesinių dokumentų definicija. Tiek iš CPK 110 straipsnyje, tiek iš CPK 116 straipsnyje esančių taisyklių galima teigti, kad procesiniai dokumentai yra neatsiejami nuo jau prasidėjusio civilinio proceso arba dokumento, kuriuo inicijuojamas civilinis procesas. Taigi, šiuo pagrindu būtų galima tvirtinti, jog skundas prokuratūrai nėra procesinis dokumentas.
Toliau interpretuojant procesinio dokumento sąvoką, siekiant įtvirtinti pirminę išvadą, pasitelktinas ir vienas iš dažniausiai taikomų teisės aiškinimo būdų – kalbinis. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (kompiuterinis variantas) žodžio „procesas“ vieną iš reikšmių, labiausiai atitinkančių aiškinamų žodžių junginio žodį, aiškina kaip bylos svarstymo teisme eigą, teismo bylą, o tai reikštų dokumentą susijusį su teismine eiga.
Vadinasi, atsižvelgiant į minėtas CPK nuostatas, žodžio „procesas“ definicijos aiškinimą, o kartu ir aktualaus žodžių junginio, pasitelkus kalbinį teisės aiškinimo būdą, teisėjų kolegija vienareikšmiškai bei vieningai sprendžia, kad dokumentas (skundas), kurio pagrindu gali būti pradėtas ikiteisminis tyrimas arba atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nepatenka į procesinių dokumentų sąvoką vartojamą VGTPĮ 2 straipsnio 2 dalyje. Tvirtintina, jog buvo prašoma surašyti dokumentą, kuriuo siekta pranešti apie galimus teisės pažeidimus atitinkamose viešojo administravimo srityse, o tai nėra susiję su konkrečiu jau pradėtu teisminiu procesu arba inicijuojamu atitinkamu teisminiu procesu.
Būtina pažymėti, kad VGTPĮ paskirtis – inter alia valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimas asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Asmuo, turėtų norėti asmeniškai teisme ginti galimai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, tačiau stokodamas teisinių ir kitų žinių siekia pagalbos. Ir tik tokiu atveju, atitinkant kitus keliamus reikalavimus, konkretaus asmens atžvilgiu pradeda veikti antrinės teisinės pagalbos mechanizmas. Kauno tarnyba apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, jog skundo surašymas prokuratūrai dėl tam tikros nusikalstamos veikos nepatenka į antrinės teisinės pagalbos teikimo sąvoką.
Antrinę teisinę pagalbą atsisakyta teikti VGTPĮ 11 straipsnio 6 dalies 1 (pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti) ir 2 (atstovavimas byloje yra neperspektyvus) punkto pagrindais. Tačiau Kauno tarnybos sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad skundo surašymas nepatenka į antrinės teisinės pagalbos sąvokos turinį. Nesutampa raštu išdėstyti atsisakymo suteikti antrinę teisinę pagalbą motyvai su parinktu teisiniu kvalifikavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, turėjo būti padaryta nuoroda į bendras VGTPĮ normas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos teikimą. Esamas trūkumas taisytinas, bet, turint omenyje, jog pats Kauno tarnybos sprendimas iš principo yra teisingas, jis turi būti paliktas galioti.
Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas, konstatuojant, jog netinkamai teisiškai kvalifikuotos faktinės bylos aplinkybės, suponavusios neteisingą verdiktą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Kauno apskrities administracinių ginčų komisijos 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. 2008/28-(25-63)-42 dalyje dėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1898-2196 panaikinimo ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2008 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-08-N-1898-2196 palikti nepakeistą.
Sprendimas neskundžiamas.