Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Aušra Volskytė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį atsakovui K. S. dėl neteisėtu medžių kirtimu padarytos žalos aplinkai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė dokumentinio proceso tvarka pateiktu ieškiniu prašė priteisti ieškovei iš atsakovo 192,60 Eur aplinkai padarytai žalai atlyginti, ieškinio reikalavimus grįsdama rašytiniais įrodymais, prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovas K. S. Z. B. nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., savavališkai iškirto ir išvežė iš miško 6 vnt. žalių beržų ir 1 vnt. sausos pušies, kas sudaro 2,88 m³ medienos, dėl ko padaryta 192,60 Eur žala, paskaičiuota tik už iškirstus 6 vnt. žalius beržo medžius, kurių bendras tūris 2,14 m³ medienos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 428 straipsnis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. lapkričio mėn. 25 d. Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio (nuo 2019 m. sausio 1 d. – Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyrius) vyriausiasis specialistas V. K. pagal miško savininkės Z. B. pranešimą apie savavališką miško kirtimą jai nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Plungės r. sav., atliko patikrinimą. Patikrinimo metu nustatyta, kad buvo savavališkai iškirsta ir iš miško išvežta 6 vnt. žalių beržų bei 1 sausa pušis, kurių bendras likvidinis tūris 2,88 m³ medienos. Dėl šios veikos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-64780-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį (svetimo turto vagystė), kurio metu nustatyta, kad neteisėtus veiksmus atliko K. S. (atsakovas), tyrimas nutrauktas įtariamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad neteisėta veika atsakovas, iškirtęs 2,88 m3 medienos miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė 192,60 Eur žalą aplinkai, kurios dydį ieškovė, neskaičiuodama padarytos žalos už sausą pušį ir skaičiuodama tik už neteisėtai iškirstus 6 vnt. žalių beržo medžių (2,14 m³ žalių medienos) apskaičiavo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodika bei jos priedu. Iš pateiktų duomenų matyti, jog ieškovė 2016 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. VMT-53627689-16 administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovui už neteisėtą miško kirtimą paskyrė 57,00 Eur baudą, K. S. prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, tačiau paskirtos baudos nesumokėjo. Ieškovės 2020 m. rugsėjo 7 d. pretenzijos „Dėl neteisėtais veiksmais padarytos 192,60 Eur žalos aplinkai“ Nr. S-3K-06-20 duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo ragintas ieškovės atlyginti 192,60 Eur padarytą žalą aplinkai per pretenzijoje nustatytą terminą. Byloje įrodymų apie atsakovo padarytos žalos aplinkai atlyginimą nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Piliečiai, visuomeninės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnį, fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalos miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, kitam turtui ir teisėtiems interesams ar miškui, kaip aplinkos objektui, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę. Kadangi ieškovės nurodytos žalos atsiradimas yra sąlygotas atsakovo neteisėtų veiksmų – savavališko miško kirtimo, yra visos būtinosios sąlygos atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti, duomenų atsakovo kaltės prezumpcijai nuginčyti byloje nėra, ieškinys pagrįstas byloje esančiais rašytinais įrodymais, todėl atsakovas privalo atlyginti žalą, padarytą aplinkai, ir padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, daroma išvada, kad ieškovės ieškinys atsakovui dėl aplinkai padarytos žalos, atsiradusios dėl neteisėto medžių kirtimo, atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 192,60 Eur žalos atlyginimas, kurį atsakovas įpareigojamas sumokėti į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą (CK 6.2, 6.263 straipsniai, 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246–6.249, 6.251, 6.263 straipsniai, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Iš atsakovo taip pat priteisiamas 8,00 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 259 straipsniu, 262 straipsnio 1 dalimi, 427 – 428 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės Valstybinės miškų tarnybos ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Valstybinei miškų tarnybai iš atsakovo K. S. 192,60 Eur (vieno šimto devyniasdešimt dviejų eurų 60 ct) aplinkai padarytos žalos atlyginimą, įpareigojant atsakovą priteistą sumą sumokėti į Valstybinės miškų tarnybos sąskaitą Nr. LT654010042502313838, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Priteisti valstybės biudžetui iš atsakovo K. S. 8,00 Eur (aštuonių eurų 00 ct) žyminį mokestį, mokamą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas Lietuvos bankuose, nurodant įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, ir bylos numerį – e2-4056-514/2020, mokėjimo įrodymą pateikiant teismui.

Atsakovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.