Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Trakų rajono apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, neteista, administracine tvarka bausta, neteista

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. laikotarpyje nuo 2010-12-17 iki 2010-12-28 Ramanavos k., Onuškio sen., Trakų r., jai priklausančioje sodyboje, be maisto ir priežiūros paliko pavojingomis gyvybei sąlygomis jai priklausančius gyvūnus- šunį ir du triušius, kuriuos 2010-12-28 į sodybą atvykę gyvūnų gerovės tarnybos ,,Pifas“ darbuotojai rado nugaišusius nuo bendro organizmo išsekimo. Tokiais savo veiksmais kaltinamoji J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 310 straipsnyje.

Kaltinamoji J. J. kalta prisipažino visiškai ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sodyba, esanti Romanavos kaime, Onuškio seniūnijoje, Trakų rajone priklauso jai, kurioje ji kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena nuo 1993 metų. Sodyboje gyveno ir sugyventinis G. J., kuris mirė 2009 metais gruodžio mėnesį. Gyvendama su G. kartu laikė gyvulius ir kartu juos prižiūrėjo. Kai liko gyventi viena su vaikais jokių gyvulių nelaiko išskyrus du triušius ir du šuniukus. Triušiukai buvo padovanoti jos vaikams 2010 metų rudenį. Triušius laikė sandėliuke, kur sukrautos malkos. Šuniukai buvo palaidi. Jų buvimo vieta buvo po namu išraustame urve. Visi gyvūnai buvo palikti gyvi. 2010 metų gruodžio 17 d.kartu su keturiais savo nepilnamečiais vaikais išvažiavo į Alytų pas dukrą G., kuri turėjo gimdyti. Triušius ir šuniukus paliko likimo valiai, nepaprašė nei kaimynų, nei draugų, kad kas nors ateitų ir pašertų jai priklausančius gyvūnus. Išvažiuodama paliko šunims maisto, taip pat ir triušiams buvo palikusi šieno ir bulvių lupenų. 2011 metų sausio mėnesio 2 dieną jai paskambino iš kaimo gyventojas B. J. ir pranešė, kad jos sodyboje buvo iškviesta Lietuvos Ryto televizija dėl rastų negyvų šunų ir triušių. Į namus grįžo 2011 m. sausio 5 dieną ir nei triušių nei šuniukų namuose nerado. Paliktas gyvūnams maistas buvo sušalęs. Labai gailisi, kad žiemos metu paliko triušius ir šuniukus be priežiūros ir nepagalvojo, kad gali būti tokios liūdnos pasekmės. Supranta, kad dėl jos kaltės ir nepriežiūros nudvėsė šuo ir triušis (b. l. 26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. K. parodė, kad dirba gyvūnų gerovės tarnyboje “Pifas“, direktorės pareigose. Jų tarnyba užsiima gyvūnų globa, jų apsauga, gyvūnų gerovės užtikrinimu. 2010 metais gruodžio mėnesio 27 dieną tarnyba sulaukė telefoninio skambučio. Skambino moteris, kuri nenorėjo prisistatyti ir pranešė, kad Ramanavos kaime, Onuškio seniūnijoje, Trakų rajone J. J. priklausančioje sodyboje netinkamomis sąlygomis yra laikomi gyvūnai. 2010 m. gruodžio mėnesio 28 dieną, kartu su Trakų rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriumi Kęstučiu Muknicku, Trakų raj. Rūdiškių nuovados pareigūnais, seniūnijos darbuotoja nuvyko į nurodytą kaimą. Nuvykus į pilietės J. J. sodybą, namuose nieko nebuvo. Namas buvo užrakintas. Apžiūrėjus prie namų teritoriją pastebėjo po namu landą, kurioje matėsi, kad yra šuo. Kęstutis Muknickas ištraukė iš landos šuniuką, kuris buvo negyvas. Vėliau apžiūrėjo prie namų esantį sandėlį ir rado du negyvus triušius. Visi trys nudvėsę gyvūnai buvo nuvežti į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamento Kauno teritorinį skyrių, nustatyti gyvūnų mirties priežastį. Važiuojant iš minėtos sodybos, automobilį sustabdė moteris, kuri perdavė šuniuką. Moteris paaiškino, kad šuniukas priklauso J. J.. Šuniuką moteris priglaudė tuo metu, kai jis atbėgo į jos namus. Šuniukas buvo patalpintas į tarnybos globą. Kitą dieną jai asmeniškai paskambino vyriausiasis veterinarijos gydytojas J. G. ir pranešė, kad gyvūnų mirties priežastis yra bendras organizmo išsekimas, gyvūnų raumenys sunykę nuo bado, gyvūnams nustatytas išliesėjimas, dehidratacija. Nustatyti kiek laiko gyvūnai badavo nėra galimybės, kadangi tai priklauso nuo oro sąlygų, metų laiko (b.l. 7-8).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Kęstutis Muknickas parodė, kad 2010 metais gruodžio mėnesio 27 dieną jam būnant darbe į tarnybinį telefoną paskambino gyvūnų gerovės tarnybos “Pifas“ direktorė B. K., kuri pranešė, kad jų tarnyba gavo anoniminę informaciją, kad Ramanovos kaime, Onuškio sen., Trakų rajone J. J. namuose be priežiūros yra palikti šunys ir triušiai, tuomet kartu su gyvūnų gerovės tarnybos direktore B. K., 2010 metų gruodžio mėnesio 28 dieną nuvyko į Ramanavos kaimą, Onuškio sen., Trakų rajoną į J. J. sodybą patikrinti gauto skundo. Prieš tai informavo Onuškio seniūnijos darbuotojus taip pat Rūdiškių policijos nuovados darbuotojus. Kartu vyko Onuškio seniūnijos darbuotoja Janina Česonienė ir du Rūdiškių policijos nuovados pareigūnai. Nuvykus minėtu adresu gyvenamasis namas buvo užrakintas. Žmonių namuose nesimatė. Apėjus aplink namą pamatė po namo pamatais landą, kur matėsi, kad toje landoje gyveno šunys. Atidžiau apžiūrėjus landą pamatė, kad guli negyvas šuo. Pats ištraukė iš landos negyvą šuniuką. Šuniukas buvo sušalęs, išsekęs. Apėję namų teritoriją užėjo į šalia namo esantį sandėliuką, kur sukrautos malkos. Iš karto įėjus pamatė, kad guli juodos spalvos negyvas triušis, apžiūrėjus sandėliuko vidų pamatė, kad po lentomis guli baltos spalvos negyvas triušis. Rastus negyvus gyvūnus surinko, o gyvūnų gerovės tarnybos direktorė B. K. nuvežė juos į Lietuvos Veterinarijos akademijos Patologinį skyrių atlikti gyvūnams skrodimus, tikslu nustatyti gyvūnų mirties priežastį. Išvykstant iš J. J. sodybos ant kelio tame pačiame kaime automobilį sustabdė moteris, kuri nenorėjo prisistatyti. Kaip suprato tai buvo to kaimo gyventoja, ji rankose turėjo šuniuką. Moteris paaiškino, kad šuniukas priklauso J. J., tačiau prieglobsčio ieškojo moters, kuri perdavė šuniuką namuose. Šuniukas buvo gyvas, tačiau liesas ir išsekęs. Moteris perdavusi šuniuką nenorėjo nurodyti vardo ir pavardės, nes bijojo J. J. keršto. Moters perduotą gyvą šuniuką paėmė gyvūnų gerovės tarnybos darbuotojai. Rasti J. J. namuose negyvi gyvūnai buvo nufotografuoti, taip pat buvo atvykę televizijos atstovai, kurie filmavo negyvus gyvūnus. Nurodė, kad anksčiau skundų dėl J. J. netinkamos priežiūros gyvūnų tarnyba nebuvo gavusi ( b.l. 13-15).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Eugenijus Kurmanavičius parodė, kad 2010 metais gruodžio mėnesio 28 dieną į Rūdiškių nuovadą atvyko Trakų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojas Kęstutis Muknickas ir paprašė, kad jis kartu su kitais darbuotojais palydėtų iki pilietės J. J., gyvenančios Ramanavos kaime, Onuškio sen., Trakų r. sodybos. Kęstutis Muknickas paaiškino, kad turi informacijos, kad minėta pilietė netinkamai prižiūri gyvūnus. Jų kaip pareigūnų paprašė vykti kartu su tarnybos darbuotojais ir užtikrinti viešąją tvarką. Jis kartu su vyresniuoju tyrėju Jonu Banuškevičiumi, tarnybiniu automobiliu Mitsubisi L200, nuvyko į Ramanavos kaimą, Onuškio sen., Trakų r., į J. J. priklausančią sodybą. Sodybos šeimininkės namuose nebuvo. Gyvūnų gerovės tarnybos darbuotojai kartu su Trakų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotoju apžiūrėję minėtą sodybos teritoriją rado negyvą šunį, kurį ištraukė iš po namo pamatų esančios landos, apžiūrėjus sandėliuką, kuris buvo be durų, rado du negyvus triušius. Negyvus gyvūnus iš minėtos sodybos pasiėmė tarnybos darbuotojai (b.l. 21-22).

Iš 2010-12-22 Trakų rajono Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gauto pranešimo dėl gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimų tyrimo patikrinimo akto matyti, kad apžiūrėjus J. J. priklausančioje sodyboje, gyvenantį šunį ir du triušius buvo nustatyta, kad dėl netinkamos priežiūros išliesėjęs ir kritęs šuo ir du triušiai (b.l.4-5).

Iš 2010-12-29 Nr.106, Nr.107, Nr.108 Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamento Kauno teritorinio skyriaus Gaišenos, patologinės medžiagos patologinio anatominio tyrimo aktų matyti, kad tiek du triušiai, tiek šuo nugaišo dėl bendro organizmo išsekimo (b.l.10-12).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir teismo aukščiau įvertintais įrodymais yra visiškai įrodyta kaltinamosios J. J. padaryta nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 310 str.

LR BK 310 straipsnio sankcijoje kaip alternatyvi bausmė numatyta bauda. J. J. prisipažįsta padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Su prokuroro galimu kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su kaltinamajai siūlomos skirti baudos dydžiu –4 MGL (520 Lt) – kaltinamoji J. J. sutiko (b.l. 38).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ta, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į tai, kad kaltinamoji yra administracine tvarka bausta, neteista, tiek psichiatrinėje, tiek narkologinėje įskaitoje neįrašyta, su gyvūnais žiauriai elgiasi pirmą kartą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja pagrindą J. J. skirti įstatymo, numatančio atsakomybę už jos padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nustatant mažesnį dydį už baudžiamajame įstatyme numatytą jos vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 310 str., BPK 420-422 str., teismas

nusprendžia:

J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnyje, ir ją nubausti 4 MGL, t.y. 520 Lt (penki šimtai dvidešimt litų) dydžio bauda.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, palikti nepakeistą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdama su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu ji per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio baudą, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.