Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus (toliau Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-21 nutarimo, kuriuo:

E. V. pripažintas kaltu padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 40 Eur (keturiasdešimties eurų) dydžio bauda.

Apšvietimo stulpui padarytos žalos klausimas nespręstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. nubaustas už tai, kad jis 2016 m. birželio 13 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „TOYOTA HILUX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga nepasirinko saugaus atstumo, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą ir jį apgadino, taip pat apgadino automobilį, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS teigimu, 2016-06-13 Šiaulių apskrities VPK KPT Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiasis patrulis S. V. suklaidintas E. V. duotais parodymais, kad 2016-06-13 13 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilį „TOYOTA HILUX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis, administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, surašė E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) Tačiau 2016-07-27 Šiaulių apskrities VPK KPT iš R. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nuosavybes teise priklauso eismo įvykio metu apgadintas stulpas, direktorės, gavo informacijos, kad 2016-06-13 13 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilį „TOYOTA HILUX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį sukėlė ne E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) o kitas, pagyvenęs, apie 50 metų amžiaus vyriškis. 2016-07-28 R. B. paaiškino, kad automobilį „TOYOTA HILUX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-06-13 13 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, vairavo tikrai ne E. V., kurio nuotrauka R. B. buvo pateikta atpažinimui. R. B. nurodytas aplinkybes patvirtino ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), savo 2016-07-28 paaiškinime, nurodydamas, kad automobilį nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo apie 40-50 metų amžiaus vyriškis.

Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS skunde pažymi, kad Šiaulių apylinkės teismas nesiėmė priemonių nustatyti ir apklausti eismo įvykį, kuris įvyko 2016-06-13 13 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, automobiliui „TOYOTA HILUX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkus į stulpą, mačiusius liudytojus, rėmėsi tik E. V. paaiškinimu apie eismo įvykio aplinkybes bei administraciniu teisės pažeidimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris taip pat buvo surašytas remiantis E. V., kuris atvyko į policijos įstaigą ir prisipažino, kad eismo įvykį sukėlė būtent jis, pateikta informacija. Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS nuomone, dėl šios priežasties už padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas asmuo, kuris šių administracinių teisės pažeidimų nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes.

Kaip matyti iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-21 nutarimo, apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavo, kad E. V. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., t. y. pažeidė kelių eismo taisyklių 9 p., kuris įpareigoja laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, ko pasekoje neatsargiai vairuodamas apgadino apšvietimo stulpą ir E. V. už šį teisės pažeidimą paskyrė administracinę nuobaudą. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje esantys bei teismo surinkti įrodymai nepatvirtina E. V. neabejotinos kaltės dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymo, t.y. byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai neduoda pagrindo daryti neabejotinai išvadai, jog E. V. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir kad jis padarė esminę žalą stulpui, ir administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo E. V. atžvilgiu nutraukė. Apylinkės teismas, darydamas tokias išvadas, rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais ir teismui pateiktais duomenimis, tačiau pats teismas nerinko papildomų įrodymų aplinkybėms, galinčioms patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje ir turinčioms reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, nustatyti, nors kaip jau minėta, šios institucijos pozicija renkant įrodymus turi būti aktyvi. Nagrinėjamu atveju iš administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentų matyti, kad teismas liudytojais neapklausė policijos pareigūnų S. V., kuris 2016-06-13 priėmė paaiškinimą iš E. V. ir surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, M. M., kuris su kolega S. V. 2016-06-14 buvo nuvykę į įvykio vietą, nufotografavo ją, nubraižė eismo įvykio schemą, bendravo su liudytoja R. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai nuosavybes teise priklauso eismo įvykio metu apgadintas stulpas, direktore, paėmė paaiškinimą iš R. B., ir būtų galėję paliudyti apie bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat teismas neapklausė liudytojos R. B., kuri būtų galėjusi paliudyti apie 2016-06-13 įvykusį eismo įvykį ir administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes. Iš byloje surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad eismo įvykyje dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „TOYOTA HILUX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau teismas neapklausė šios įmonės atstovo apie administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes ir apie tai, kas įvykio metu vairavo minėtą automobilį. Šių aplinkybių nustatymas taip pat turi įtakos sprendžiant ir žalos atlyginimo klausimą.

Šiaulių apskrities VPK KPT AVEĮTS skunde nurodo, kad 2016-07-27 Šiaulių apskrities VPK KPT iš R. B. gavo informacijos, kad 2016-06-13 (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, automobilį „TOYOTA HILUX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ir eismo įvykį sukėlė ne E. V., o kitas, pagyvenęs, apie 50 metų amžiaus vyriškis. 2016-07-28 R. B. paaiškino, kad automobilį „TOYOTA HILUX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2016-06-13 (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, vairavo tikrai ne E. V., kurio nuotrauka R. B. buvo pateikta atpažinimui. R. B. nurodytas aplinkybes patvirtino ir R. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), savo 2016-07-28 paaiškinime, nurodydamas, kad automobilį nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo apie 40-50 metų amžiaus vyriškis. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamame teismo nutarime išvados dėl E. V. kaltės padarytos išsamiai neištyrus visų įvykio aplinkybių ir nepašalinus prieštaravimų bei abejonių. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, o administracinė byla grąžinama institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (Lietuvos Respublikos ATPK 256 str.). Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-21 nutarimą ir E. V. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš naujo tirti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.