Telšių apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. D. gynėjui advokatui Albertui Kruminui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedusiam, anksčiau dirbusiam tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju, administracine tvarka baustam, neteistam,

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D., negalėdamas suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl lėtinio psichikos sutrikimo – kliedesinio sutrikimo, 2018 m. spalio 4 d., apie 17 val. Naujojoje Akmenėje, L. Petravičiaus a. 5, Naujosios Akmenės Šventosios dvasios atsiuntimo bažnyčioje, viešoje vietoje, mišių aukojimo metu atėjo prie altoriaus, pasakė kunigui S. V. žodžius iš Šventojo rašto ir be jokios priežasties vieną kartą kairės rankos delnu trenkė kunigui S. V. į dešinį skruostą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei tokiu savo veiksmu sukėlė kunigui S. V. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais A. D. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

2019 m. balandžio 30 d. – gegužės 21 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertizės akte Nr. 75U-II-49/2019 nurodyta, kad A. D. negali būti apklausiamas, jam nerekomenduotina dalyvauti teismo procese, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną, todėl į teismo posėdį A. D. nekviestas ir jame nedalyvavo.

Tai, kad A. D. padarė nurodytą baudžiamojo įstatymo uždraustą ir visuomenei pavojingą veiką, patvirtinama šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teismo posėdžio metu patikrintais duomenimis.

Teismo posėdyje prokurorė Algina Giniotienė palaikė pateiktą nutarimą.

Asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. D. gynėjas Albertas Kruminas teismo posėdyje nurodė, kad nesutikti su faktinėmis aplinkybėmis nėra pagrindo, tačiau siūlė taikyti ambulatorinį gydymą.

Nukentėjusysis S. V. teismo posėdyje paaiškino, kad A. D. pažįsta iš matymo, nes anksčiau lankydavosi bažnyčioje. Tą vakarą A. D. priėjęs prie jo pasakė, kad „šiandien išsipildė švento rašto žodžiai“ ir trenkė į skruostą, pasakydamas „atsuk kitą žandą“. Nurodė, kad tokio veiksmo nesitikėjo, dėl sudavimo ranka buvo sukeltas fizinis skausmas. Zakristijonas A. G. su kitu asmeniu A. D. iš bažnyčios išvedė. Dėl tokio veiksmo tikintieji pasipiktino ir išsigando. Nurodė, kad prieš 5 metus buvo toks atvejis, kai A. D. grasino lazda kunigui prie altoriaus.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. spalio 4 d. prasidėjus šventoms mišioms A. D. sudavė kunigui į veidą. Jis priėjęs, išvedė jį laukan. Vedant iš bažnyčios A. D. sakė, kad jis yra Jėzus Kristus.

Liudytojas S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio nematė, tik žino, kad brolis sudavė bažnyčioje klebonui. Lankė brolį ligoninėje ir, jo nuomone, brolis elgiasi normaliai. Brolio elgesio pasikeitimą pastebėjo jam grįžus iš Ispanijos. Brolis gyvena vienas, vairuoja automobilį. Mano, kad turėtų broliui teigiamą įtaką, jo pasiūlymų klauso ir vaistus vartotų.

Liudytoja G. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo bažnyčioje, A. D. pastebėjo, matė, kaip nuėjo iki altoriaus, tačiau pačio įvykio nematė, nes užsimerkė. Matė, kaip kunigas dėjosi akinius. Tas įvykis sukėlė baimę, kuri liko iki šiol. A. D. smurtą matė du kartus. Nurodė, kad prieš kelis metus į bažnyčią buvo suvažiavę keli kunigai, vyskupas ir A. D. atsinešė į bažnyčią lazdą, puolė prie kunigų, tačiau jam sutrukdė.

Liudytoja B. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną matė, kaip vyras pripuolęs sudavė kunigui į veidą, paskui jį vyrai išvedė iš bažnyčios. Nurodė, kad A. D. pastebėjo ir anksčiau, nes elgėsi kitaip nei visi. Jaučia nesaugumą ir baimę.

2018 m. spalio 5 d. tarnybiniu pranešimu ikiteisminio tyrimo įstaigoje – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate (toliau – Telšių AVPK Akmenės r. PK) pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-47911-18 pagal BK 284 straipsnį, dėl to, kad 2018 m. spalio 4 d., apie 17 val. Naujojoje Akmenėje, L. Petravičiaus a. 5, Naujosios Akmenės Šventosios dvasios atsiuntimo bažnyčioje, viešoje vietoje, šventų mišių aukojimo metu atėjo prie altoriaus, pasakė kunigui S. V. žodžius iš Švento rašto ir vieną kartą kairės rankos delnu trenkė kunigui S. V. į dešinį skruostą, tokiu savo veiksmu sukėlė fizinį skausmą kunigui S. V. (b. l. 5).

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad A. D. 2018 m. spalio 4 d., apie 17 val. Naujojoje Akmenėje, L. Petravičiaus a. 5, Naujosios Akmenės Šventosios dvasios atsiuntimo bažnyčioje, viešoje vietoje, mišių aukojimo metu atėjo prie altoriaus, pasakė kunigui S. V. žodžius iš Šventojo rašto ir vieną kartą kairės rankos delnu trenkė kunigui S. V. į dešinį skruostą, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sukėlė S. V. fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmai jis pažeidė nukentėjusiojo S. V. ir kitų asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką, sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką. A. D. padarytos įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio požymius.

Baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne kiekvienas žmogus, padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, o tik toks, kuris pasižymi tam tikromis savybėmis. Viena iš jų yra pakaltinamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnyje nustatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas baudžiamajame kodekse uždraustą veiką dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų, t. y. baudžiamosios teisės subjektais gali būti tik sąmoningi, normalios psichikos žmonės. Psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl visais atvejais šis klausimas yra pateikiamas ekspertams.

2019 m. balandžio 30 d. – gegužės 21 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertizės akte Nr. 75U-II-49/2019 konstatuota, kad:

1. Šiuo metu A. D. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

2. A. D. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2018-07-04, 2018-10-04) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumos ir valdyti savo veiksmų.

3. A. D. nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas turi įtakos jo minčių ir faktų išdėstymui bei jų supratimui.

4. Su A. D. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali būti apklausiamas. Jam nerekomenduojama dalyvauti teismo procese, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis ir tai gali pabloginti jo psichikos būseną.

5. A. D. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, jo veiksmai neprognozuojami, jis yra socialiai pavojingas.

6. A. D. rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis (VšĮ Rokiškio PL).

7. A. D. mąstymo ypatumai sąlygoti sutrikimo turėjo įtakos jo elgesiui nusikalstamos veikos padarymo metu.

8. A. D. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar kitoje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai (b. l. 147-151).

Teismo posėdyje nuotolinėmis garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis apklausta ekspertė J. D. patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas, jog A. D. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. D. taip pat dėl lėtinės ligos negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ir valdyti savo veiksmų. A. D. pripažino sudavęs smūgį kunigui, tačiau jo motyvacija liguista. Atsižvelgiant į jo psichikos sutrikimą ir tai, kad jis yra nekritiškas ir gali pasielgti neprognozuojamai rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Ambulatorinis gydymas negalimas, nes vargu, ar A. D. vartotų vaistus, nes savęs nelaiko ligoniu.

BK 98 straipsnyje nustatyta, jog asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, teismas gali taikyti pri-verčiamąsias medicinos priemones. Priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma ne įtikinėjant jį atsisakyti pavojingos veikos, o taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį.

A. D. nusikalstamos veikos padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – kliedesinis sutrikimas, todėl jis, darydamas įstatymo uždraustą veiką, dėl savo psichikos sutrikimo negalėjo suvokti veikos pavojingumo, negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šios priežasties A. D. yra pripažintinas nepakaltinamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsnis), todėl atsakyti pagal baudžiamąjį kodeksą už padarytą įstatymo uždraustą pavojingą veiką negali. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, jog A. D. rekomenduojama taikyti priverstinį gydymą - stacionarinį stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis. Tą patvirtino ir ekspertas teismo posėdžio metu.

Ekspertų rekomenduojamas bei prokuroro siūlomas A. D. stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje bendro stebėjimo sąlygomis atitinka pavojingos veikos pobūdį ir A. D. psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei. Padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką A. D., kurį teismas pripažino nepakaltinamu, skiriama ekspertų rekomenduojama priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje - bendro stebėjimo sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 straipsnio 2 dalis).

A. D. 2018 m. spalio 17 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 165-166) – naikintina įsiteisėjus teismo nutarčiai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 404 straipsniu, teismas,

nutaria:

A. D. pripažinti nepakaltinamumo būsenoje padarius įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Taikyti A. D. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis.

A. D. prokuroro paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo, jos atstovo ir prokuroro gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.