Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-318-567/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-02
Bylos Nr.
2A-318-567/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
S. S.
Atsakovas
L. T.
Trečiasis asmuo
Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos
Advokatai
Danuta Cytovič, Leonidas Ignatovas
Pranešėja Neringa ŠvedienėTeisėjas Marjan GerasimovičVILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. balandžio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Gražinai Bitvinskienei,dalyvaujant vertėjai Jelenai Terechovai,ieškovui S. S. ir jo atstovei advokatei Danutai Cytovič,atsakovei L. T. ir jos atstovui advokatui Leonidui Ignatovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. T. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. N2-651-604/2007 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovei L. T. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir atsakovės L. T. priešieškinį ieškovui S. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2007-07-17 nutartimi nutarė sujungti S. S. ieškinį L. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir L. T. ieškinį S. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo į vieną bylą, L. T. ieškininius reikalavimus, laikant priešieškininiais reikalavimais.

Šalies argumentai

Ieškovas S. S. pateikė ieškinį, prašydamas nustatyti nuo 2007-02-22 nepilnamečio vaiko R. S. , gim. 2004-09-30, nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškovu. Nurodė, kad nuo 2003 metų gegužės mėnesio gyveno kartu su atsakove neįregistruotoje santuokoje. 2004-09-30 gimus sūnui R. S. , kartu persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini). Atsakovė nuo sūnaus gimimo juo nesirūpino, neprižiūrėjo, išlaikymo vaikui neteikė, palikdavo jį ir dažnai išvažiuodavo pas savo motiną. Atsakovė negali juo tinkamai pasirūpinti, todėl vaiku rūpinasi ieškovas, taip pat padeda ieškovo motina ir sesuo. 2007-02-22 atsakovė išvyko nuolat gyventi pas savo motiną, tokiu būdu su atsakove ieškovo šeimyniniai santykiai nutrūko, šalys gyvena skyrium. Vaikas nuo pat gimimo iki šiol gyvena su ieškovu (duomenys neskelbtini). Ieškovas rūpinasi vaiku, namuose yra visos sąlygos vaikui augti ir vystytis. Ieškovas pats šiuo metu dirba, turi nuolatinį pragyvenimo šaltinį, o vaikas šiuo metu lanko lopšelį – darželį netoli (duomenys neskelbtini) (LR CK 3.169 str., 3.170 str. 3 d.).

Atsakovė L. T. pateikė priešieškinį, prašydama:

1) Nustatyti sūnaus R. S. gyvenamąją vietą kartu su atsakove;

2) Priteisti iš ieškovo sūnaus išlaikymui po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, gyvenant kartu su ieškovu, jis vaiku rūpintis nepadėdavo, materialiai neremdavo, nes piktnaudžiavo alkoholiu, niekur nedirbo, nesiregistravo darbo biržoje. Ieškovas visą laiką buvo savo motinos išlaikytinis. Taip pat atimdavo iš atsakovės pinigus, skirtus vaikui išlaikyti, kartais pasisavindavo ir atsakovės mamos pinigus. Atsakovė dirbo visus namų ruošos ir ūkio darbus. Ieškovo mama ir teta visą laiką nuteikinėjo ieškovą prieš atsakovę, teigdamos, kad atsakovė ieškovui netinkama moteris. 2007-02-22 ieškovas ją išvarė iš namų, sūnaus paimti neleido, todėl atsakovė negalėjo juo rūpintis. Dėl tokio ieškovo elgesio atsakovė kreipėsi į policiją, vaiko teisių apsaugos tarnybą, tačiau jai buvo paaiškinta, kad šios institucijos niekuo negali padėti, kol neišspręstas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šiuo metu atsakovė gyvena pas savo motiną (duomenys neskelbtini), kur gyvenimo sąlygos yra geros, todėl ji gali geriau pasirūpinti vaiku, nei ieškovas. Atsakovė nedirba, registruota darbo biržoje, tačiau gauna pašalpą už vaiką. Vaiko išlaikymui reikalingas 400 Lt išlaikymas per mėnesį (CK 3.174 str., 3.194 str., 3.196 str.).

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į priešieškinį prašė jį palikti nenagrinėtą.

Tretysis asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba atsiliepime į ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį nurodė, kad apsilankymo pas atsakovę metu buvo nustatyta, kad atsakovė gyvena jos motinai priklausančiame name, gyvenimo sąlygos geros, namas tvarkingas, viduje švaru, jauku. Jokios neigiamos informacijos apie atsakovę tarnyba neturi. Sprendžiant šioje byloje klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, reikia atsižvelgti į tai, kad tai yra ikimokyklinio amžiaus vaikas. Įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium, apžvalgoje (Teismų praktika, 2002 m. Nr. 17, p. 347-398) nurodyta, kad ikimokyklinio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims. Tai, kad mažamečio vaiko interesams labiau atitiks motinos globa nereiškia tėvų teisių ir pareigų lygiateisiškumo principo pažeidimo, kadangi atskirai gyvenančiam tėvui išlieka visos teisės ir pareigos rūpintis vaiku. Nepilnamečiam vaikui tapus vyresniam, vaiko gyvenamoji vieta gali keistis, jei pasikeičia reikšmingos faktinės aplinkybės. Jeigu byloje nebus vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė negali tinkamai rūpintis savo mažamečiu vaiku, trečiojo asmens nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštaraus nepilnamečio vaiko interesams. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su motina, tretysis asmuo palaiko atsakovės prašymą priteisti iš ieškovo išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui po 250 Lt. Tuo atveju, jeigu vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta su tėvu, trečiojo asmens nuomone, atsižvelgiant į vaiko interesus ir įstatymo normas išlaikymas turi būti priteistas iš atsakovės (LR CK 1.5 str. 4 d., 3.3 str. 1 d., 3.174 str. 2 d., 3.192 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2007-12-10 sprendimu ieškovo S. S. ieškinį patenkino, o atsakovės L. T. priešieškinį atmetė. Teismas nusprendė nustatyti mažamečio vaiko R. S. , gim. 2004-09-30, gyvenamąją vietą su tėvu S. S. , gyv. (duomenys neskelbtini) Šalčininkų r., ir priteisti iš L. T. 100 Lt žyminio mokesčio S. S. naudai. Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės sūnus šiuo metu gyvena su tėvu (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajone, ieškovo motinai G. S. ir jos seseriai priklausančiame gyvenamajame name. Atsakovė gyvena atskirai nuo vaiko (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone. Nuo 2007-09-01 mažametis vaikas lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį – darželį, esantį netoli (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuo 2007-04-23 dirba (duomenys neskelbtini), atsakovė yra bedarbė, įregistruota darbo biržoje, gauna išmoką vaikui. Mažamečiu vaiko auklėjimu ir išlaikymu nuo 2007 m. vasario mėn. užsiima tik tėvas. Vaikas tinkamai prižiūrėtas bei sudarytos visos sąlygos vaiko normaliam gyvenimui bei vystymui. Teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendė, atsižvelgdamas į vaiko interesus, kurie laikomi stabiliausiu vaiko gyvenamosios vietos nustatymo veiksniu ir suprantami, kaip ištisas kompleksas jo auklėjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių, kurios turi padėti jam tapti subrendusia, savarankiškai gyventi visuomenėje pasirengusia asmenybė. Teismas pažymėjo, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma, atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t.y. su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjimas, su kuriuo pakankamai geros materialiosios sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtu deramai augti ir tobulėti. Teismas, atsižvelgęs ir į tėvų turtinę padėtį, konstatavo, jog lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiūris į vaiką, moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai. Teismas taip pat atsižvelgė į vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą dėl ginčo, kurioje įvertinamos šeimos aplinkos sąlygos ir tėvų pasirengimas prižiūrėti ir auklėti vaiką. Teismas iš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2007-03-22 šeimos aplankymo akto ir 2007-05-30 S. S. gyvenimo sąlygų tyrimo akto nustatė, kad ieškovo tėvų namuose, kur gyvena mažametis vaikas, yra sukurtos tinkamos sąlygos vaikui augti ir vystytis. Akte nurodyta, kad vaiko motinos L. T. nuo 2007-02-22 nėra namuose, 2007-03-22 motinos susitikimo su vaiku metu, mažametis vaikas su motina nebendravo. Teismas konstatavo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Marijampolės seniūnijos 2007-03-21 aktu ištirtos atsakovės gyvenimo sąlygos yra tinkamos. Teismas, išanalizavęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus ir civilinės bylos medžiagą, konstatavo, kad mažametis vaikas adaptavosi prie tėvo sukurtos gyvenamosios aplinkos, tinkamos vaiko darniam ir psichologiškai saugiam auklėjimui ir vystimuisi, vaiko santykiai su tėvu yra glaudūs ir nuolatiniai. Tėvas mažamečiu vaiku rūpinasi, jį prižiūri, vaikas tėvo yra auklėjamas ir ugdomas, prioritetą teikiant vaiko poreikiams. Atsakovė nedirba, kartu su mažamečiu vaiku negyvena, neskiria vaikui reikiamo dėmesio, būtino vaiko fiziniams, protiniams, doroviniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, vengia prisidėti prie jo auklėjimo, vaikas retai būna kartu su motina bei nėra prisitaikęs prie jos gyvenamosios aplinkos. Teismas, atsižvelgęs į apklaustų teismo posėdžio metu liudytojų, t. y. asmenų, kurie gyvena kaimynystėje, ir asmenų, kurie galėjo paliudyti apie tėvų vaidmenį vaiko auklėjime, parodymus, padarė išvadą, kad vaiko tėvas yra geriau pasiruošęs įgyvendinti savo pareigas vaiko atžvilgiu, kurie atitinka vaiko interesus. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, apart to, kad yra vaiko motina, nepagrindė savo reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o daugiau buvo linkusi į kitas aplinkybes, pavyzdžiui, į išlaikymo priteisimą, kuris nėra lemiamas, sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovė niekada nedirbo. Teismas, nustatęs, kad ieškovas anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, į įskaitą pas psichiatrą ir priklausomybės ligų kabinete neįrašytas, dirbantis, jo gyvenamojoje vietoje yra pakankamai geros materialinės sąlygos vaiką prižiūrėti ir auklėti, padarė išvadą, jog mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su jo tėvu – ieškovu, atitinka vaiko geriausius interesus, vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas gyvendamas su tėvu, todėl ieškinį tenkino bei atsakovės priešieškinį atmetė (LR CK 3.3 str. 1 d., 3.174 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Atsakovė L. T. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007-12-10 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas nepakankamai įsigilino į įstatymų nuostatas, kurios reglamentuoja vaiko gyvenamosios vietos nustatymą, ir jas netinkamai pritaikė. Teismas nesigilino ir nesiaiškino aplinkybės, kodėl atsakovė negali reguliariai bendrauti su savo vaiku nuo teismo sprendime nurodytos datos, t.y. teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas visiškai nepagrįstai riboja atsakovės, kaip motinos, teises rūpintis vaiku, nuo 2007 m. vasario mėnesio neįsileidžia į namus, neleidžia reguliariai susitikinėti ir bendrauti su vaiku. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pažymą, kurioje konstatuota, kad atsakovės gyvenimo sąlygos tinkamos. Teismas nepagrįstai, kaip trūkumą, nurodė tai, kad atsakovė nedirba, kadangi atsakovė aktyviai ieško darbo, yra registruota darbo biržoje ir yra įsitikinusi, kad artimiausiu metu bus pasiūlytas darbas ir ji pradės dirbti. Teismas neturėjo įstatyminio pagrindo atimti iš atsakovės vaiką, nes ji yra vaiko motina ir niekas vaikui neatstos motiniškos meilės ir šilumos. Atsakovei nesuprantama, kodėl teismas sprendime nurodė, kad atmetė atsakovės priešieškinį, kai ji tokio dokumento nebuvo pateikusi. Atsakovės nuomone, teismas pablogino jos padėtį, jos atžvilgiu buvo šališkas, todėl sprendimas negalėjo būti objektyvus. Teismas sprendime, konstatavęs, kad nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą, vadovaujasi vaiko interesais pagal CK 3.174 str. 2 d., nepasisakė, kokiu būdu nustatė, kad vaiko noras yra gyventi su tėvu, o ne su motina.

Atsiliepimas

Ieškovas S. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, o Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007-12-10 sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas vaikų teises ir pareigas, nustatė, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Vaiko interesus gali suprasti ir įvertinti suaugę asmenys, tuo užtikrinant galimybę vaikui augti deramai, be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti. Vaiko auklėjimo, raidos, materialiųjų ir kitokių priemonių visuma turi padėti vaikui tapti subrendusia, savarankiškai gyventi visuomenėje pasirengusia asmenybe. Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų galimas tik vaiko interesais.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neturėjo galimybės betarpiškai apklausti nepilnamečio vaiko R. S. , gim. 2004-09-30, nes trijų metų amžiaus vaikas yra mažametis ir savarankiškai suformuluoti savo pažiūras dėl amžiaus negali.

Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pagal CK 3.174 str. 2 d. pagrįstai nevertino mažamečio vaiko norų, nes šiuo atveju teisiškai reikšmingi yra vaiko interesai.

Tai, kad 2007-03-21 Moralinių – buitinių gyvenimo sąlygų patikrinimo akte Nr. 44 (b.l. 50) nurodyta, kad vaikui gyventi (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajone, kartu su L. T. yra sudarytos visos gyvenimo sąlygos, savaime nereiškia, kad berniuko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta kartu su motina ir nesuteikia jokių teisinių privilegijų motinai, nes šiuo konkrečiu atveju R. gyvenamosios vietos nustatymas kartu tėvu atitinka tikruosius vaiko interesus ir poreikius. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl R. gyvenamosios vietos nustatymo, prioritetas teiktinas vaiko interesams, darniai bei psichologiškai saugiai vaiko aplinkai. Tai atitinka interesų pusiausvyros principą ir nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas berniuko gyvenamosios vietos klausimą, įvertino aplinkybes dėl to, kad atsakovė niekada nedirbo, parodo visapusišką ir objektyvų bylos aplinkybių ištyrimą, siekiant išsiaiškinti vaiko interesus. Aplinkybės, kad atsakovė L. T. (gim. 1977 m.), būdama 30 metų amžiaus, nėra oficialiai dirbusi, parodo, kad ji nėra socialiai aktyvi ir nesirūpina ne tik savo socialiniu gerbūviu, bet ir galimybe gauti oficialias pajamas pragyvenimui. Tai, kad atsakovė nurodo, kad šiuo metu ji aktyviai ieško darbo, yra registruota darbo biržoje (b.l. 133) ir yra įsitikinusi, kad artimiausiu metu bus pasiūlytas darbas ir ji pradės dirbti, nereiškia, kad galima nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina, kuri pati socialiai yra pasyvi.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo sprendime nurodė, kad atmetė atsakovės priešieškinį, nes Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2007-07-17 nutartimi sujungęs S. S. ieškinį L. T. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir L. T. ieškinį S. S. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo į vieną bylą, nutarė L. T. ieškinį laikyti priešieškiniu, tuo tinkamai įgyvendinant proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir kooperacijos principus. Kolegija pažymi, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nepablogino atsakovės padėties, nes šalių procesinės teisės yra lygios. Kolegija pažymi, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neužkerta kelio atsakovei, kaip motinai, auklėti, rūpintis, matytis ir bendrauti su vaiku.

Kolegija pažymi, kad šiuo metu tarp šalių nėra ginčo dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos, todėl šioje byloje nėra sprendžiamas motinos bendravimo su vaiku nustatymo klausimas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas riboja atsakovės teises bendrauti su vaiku.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju tikrieji prioritetiniai Raimondo interesai yra susiję su jo teise gyventi kartu su tėvu, maksimaliai dalyvaujančiu auklėjant sūnų ir tenkinant jo kasdieninius poreikius. Kolegija pažymi, kad atsakovė kritiškai nevertina savo elgesio, nes apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pradėjusi mušti ieškovą, parodė, kad jos elgesys nėra stabilus ir psichologiškai saugus, tuo patvirtinant, kad ji šiuo metu negali užtikrinti nepilnamečiui vaikui saugios aplinkos. Kolegija daro išvadą, kad šiuo metu atsakovė, neturėdama nuolatinio darbo ir dėl savo nekritiško elgesio, negali užtikrinti nepilnamečiui vaikui saugios aplinkos ir galimybės augti be moralinių traumų ir įtampos, bei tobulėti.

Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės. Kolegija nevertina kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai (LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas; LR CK 1.5 str., 3.161 str., 3.165 str., 3.168 str. - 3.170 str.; CPK 7 str., 8 str., 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str., 376 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas, nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl atsakovė neturi pareigos atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 96 str, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 10 d. sprendimą nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Romualda JanovičienėAlgirdas Auruškevičius