Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

P. Z. (P. Z.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, gyv. (duomenys neskelbtini) LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, administracine tvarka baustas, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. Z. (P. Z.), žinodamas savo pareigą pagal 2004 m. vasario 11 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą nepilnamečių vaikų P. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį mokėti po 200 Lt (du šimtai litų) kiekvieno vaiko išlaikymui nuo 2004-03-13 iki vaikų pilnametystės, tačiau gyvendamas (duomenys neskelbtini)., nuo 2004-03-13 iki 2005-08-20 vengė pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką P. Z. iki jo pilnametystės ir nuo 2004-03-13 iki šiol vengė išlaikyti nepilnametį vaiką J. Z., t.y. mokėti lėšas vaikams išlaikyti.

Šiais savo veiksmais P. Z. (P. Z.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Kaltinamojo P. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str., grindžiamas šiais įrodymais ir duomenimis:

Kaltinamasis P. Z. (P. Z.) kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad turi du sūnus: P. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Sūnūs po santuokos nutraukimo su buvusia žmona N. Š. nuo 2004 m. gyvena kartu su motina. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 02 11 sprendimu jam buvo priteista mokėti lėšas vaikų išlaikymui, kiekvieną mėnesį po 200 litų kiekvienam vaikui. Kai teismas priėmė šį sprendimą, jis asmeniškai dalyvavo teismo posėdyje ir apie pareigą išlaikyti vaikus žinojo. Nuo teismo sprendimo dienos iki šiol jokių lėšų vaikams išlaikyti nemokėjo. Nemokėjo alimentų, nes neturėjo galimybės mokėti, nes neturėjo pinigų, kadangi niekur nedirbo. Darbo neieškojo, kodėl, pasakyti negali. Darbo biržoje niekada registruotas nebuvo. Gyvena vienas, kitos šeimos nesukūrė, jokių sveikatos problemų neturi. Pats pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, o būtent iš to, ką duoda žmonės už pagalbą jiems. Su sūnumis bendrauja, jų santykiai geri. Retkarčiais duodavo sūnui Janui pinigų, tai buvo 5-50 litų sumos. Nežino kiek tiksliai davė pinigų sūnui Janui nuo tada kai teismas jam priteisė mokėti alimentus.

Nukentėjusioji N. Š. parodė, kad 2004-02-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jos su P. Z. santuoka. Po santuokos nutraukimo nepilnamečio sūnaus J. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ja. Taip pat santuokos nutraukimo metu sūnus P. Z., gim. (duomenys neskelbtini), dar buvo nepilnametis, jo gyvenamoji vieta taip pat buvo nustatyta su ja. Teismo sprendimu buvusiam vyrui P. Z. buvo priteista kiekvieną mėnesį mokėti po 200 litų kiekvieno vaiko išlaikymui iki vaikų pilnametystės. Po santuokos nutraukimo, buvęs vyras vaikų išlaikymui lėšas mokėjo tik du ar tris mėnesius, kiek pamena, tai buvo po 300 litų kas mėnesį. Po santuokos nutraukimo P. Z. išlaikyti vaikus padėjo vienerius metus, tai yra kartais vaikams nupirkdavo drabužių, maisto, o po to jis nustojo padėti išlaikyti vaikus, kiek žino, P. Z. neturėjo lėšų mokėti alimentų, nes po santuokos nutraukimo jis niekur nedirbo. Tuomet kreipėsi į antstolius dėl to, kad buvęs vyras nemokėjo lėšų nepilnamečiui sūnui J. Z. išlaikyti, tuo metu sūnus P. Z. jau buvo sulaukęs pilnametystės. 2008-02-05 kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją, kuri priėmė sprendimą sūnaus J. Z. išlaikymui mokėti kiekvieną mėnesį po 195 litus. Mano, kad P. Z. nemoka alimentų, nes niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu. Sūnūs su tėvu bendrauja, lanko jį, jų santykiai geri. Pati niekada neklausė P. Z. kodėl jis nemoka alimentų.

Liudytojas P. Z. parodė, kad P. Z. yra jo tėvas. Tėvas po santuokos su mama nutraukimo nuo 2004 m. gyvena atskirai, vienas, (duomenys neskelbtini). Su tėvu bendrauja, jų santykiai geri. Tėvas niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu. Pamena jam yra sakiusi mama, kad tėvas iš kart po santuokos nutraukimo mokėjo lėšas mamai jo ir brolio Jano išlaikymui, tačiau nežino kiek ir kada mokėjo. Jam tėvas pinigų buvo davęs, tačiau kada ir kiek nepamena, nes tai buvo labai seniai. Nežino kodėl tėvas nemoka alimentų, jo apie tai niekada neklausė. Su tėvu sutaria gerai.

Liudytojas J. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena su motina N. Š.. P. Z., gyvenantis (duomenys neskelbtini) yra jo tėvas. Su tėvu nuolat bendrauja, jų santykiai yra geri. Tėvas niekur nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu. Retkarčiais tėvas duoda jam pinigų, tai mažos 5-10, iki 20 litų sumos. Tėvas jam nieko neperka, anksčiau pirkdavo saldumynus, rūbus, bet tai buvo labai seniai, net nepamena kada. Pats tėvo pinigų niekada neprašė, apie tai jie niekada nekalbėjo. Mano, kad tėvas nemoka pinigų jo išlaikymui, nes tėvui pačiam yra sunku gyventi. Nežino kodėl tėvas nedirba, sveikatos problemų, kiek žino, jis neturi. Tėvui jokių pretenzijų neturi. (b.l. 24-25)

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie LR SADM prašymu ir priedais, iš kurių matyti, kad P. Z. nemoka priteistų alimentų. (b.l. 1-6)

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004-02-11 sprendimu, kuriuo P. Z. buvo įpareigotas kas mėnesį mokėti po 200 Lt kiekvieno vaiko išlaikymui. (b.l. 10-11)

Dokumentai, gauti iš antstolio (vykdomosios bylos kopija), iš kurių matyti, kad P. Z. nemoka priteistų alimentų ir kt. (b.l. 29-70)

Darbo biržos duomenys, kad P. Z. darbo biržoje nebuvo registruotas (b.l. 92-96)

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad kaltinamasis P. Z. (P. Z.), žinodamas, kad teismo sprendimu iš jo yra priteistos periodinės išmokos vaikų išlaikymui, turėdamas galimybę mokėti, kai dirbo, ieškoti darbo ir registruotis darbo biržoje ar mokėti išmokas savanoriškai iš neoficialiai uždirbamų pinigų,-jis per 7 metus sumokėjo tik nedidelę dalį vaikų išlaikymui priteistų lėšų, o visą likusį laiką sąmoningai, tyčia vengė išlaikyti savo vaikus ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems, į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą,-tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 301-302, 304-305,307-308 str.

nusprendė:

P. Z. (P. Z.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir nuteisti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, uždraudžiant per bausmės atlikimo laiką lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.