- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-02
- Bylos Nr.
- AS-663-32-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Edvardas Sinkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „Linos namai“
- Atsakovas
- Telšių apskrities
- Kategorijos
- 50.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 65.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (pirmininkas) ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Linos namai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Linos namai“ skundą atsakovui Telšių apskrities viršininkui dėl raštų pripažinimo neteisėtais ir įpareigojimo atlikti veiksmus panaikinimo ir skundo priėmimo klausimo išsprendimo iš esmės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Linos namai“ 2005 m. rugsėjo 28 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtais Telšių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus raštus 2005-05-01 Nr. R2-708 ir 2005-09-09 Nr. R2-1028, įpareigoti Telšių apskrities viršininką vykdyti Vyriausybės 1999-03-09 nutarimą Nr. 260 bei sudaryti su pareiškėja žemės sklypo, esančio Plinkšių km., Mažeikių rajone, nuomos sutartį 99 metams tokiomis pat sąlygomis, kuriomis šio žemės sklypo nuomos sutartis buvo sudaryta su AB „Mažeikių nafta", priteisti bylinėjimosi išlaidas bei atnaujinti terminą skundui paduoti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nepriskirtiną tam teismui. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 2 str. 1 d., 3 bei 15 str., administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl viešosios teisės reguliuojamų santykių, pagrįstų šių santykių subjektų pavaldumu. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, savivaldybės vykdo ir ūkinę - komercinę veiklą, dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai. Dalyvaudama šiuose santykiuose, savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas - administravimo institucija veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių subjektas ir jo priimti aktai, dalyvaujant tokiuose santykiuose, nepakeičia tų santykių pobūdžio. Administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne tik vieno iš ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai (pvz., tai yra viešojo administravimo subjektas), bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis. Kaip matyti iš skundo turinio, pareiškėja ginčija Telšių apskrities viršininko administracijos veiksmus, kurie savo teisine prigimtimi yra civiliniai teisiniai santykiai. Teisiniai santykiai, dėl kurių pareiškėja kelia ginčą, nėra pagrįsti jų subjektų pavaldumu ir yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normomis. Kadangi administraciniai teismai nagrinėja ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, pagrįstus šių santykių subjektų pavaldumu, todėl ginčai, kylantys iš prieš tai nurodytų santykių, nepriskirtini šių teismų kompetencijai (žr. pvz. Specialiosios teisėjų kolegijos 2004 m. liepos 7 d. nutartis byloje J. U. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija; kt.). Taigi ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 1 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartį ir jos skundą priimti nagrinėti. Teigia, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.548 str. 2 d., apskrities viršininkas gali sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Tačiau nagrinėjamu atveju prašymo pagrindas yra apskrities viršininko vilkinimas atlikti jo kompetencijai priskirtas funkcijas. Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 "Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" numato, kad iki žemės nuomos sutarties sudarymo žemėtvarkos skyriai, kurie yra pavaldūs apskrities viršininko administracijai, turi atlikti eilę veiksmų, numatytų nutarimo 33 punkte. Apskrities viršininkas pagal paruoštą medžiagą priima įsakymą leisti išnuomoti žemės sklypą, kurio pagrindu jo įgaliota institucija sudaro konkrečią žemės nuomos sutartį. Žemėtvarkos skyrius ir apskrities viršininkas iki įsakymo priėmimo veikia kaip viešojo administravimo subjektai. Apskrities viršininko įsakymas yra viešojo administravimo aktas. Pareiškėjo skundo pagrindas yra apskrities viršininko vilkinimas priimti įsakymą dėl žemės sklypo nuomos. ABTĮ 15 str. administracinių teismų kompetencijai priskiria bylas dėl viešojo administravimo subjektų atsisakymo arba vilkinimo atlikti veiksmus, priskirtus jų kompetencijai. ABTĮ 3 str. sakoma, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta ABTĮ 2 str. 1 d. - įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama valstybės ir vietos savivaldos institucijų, kitų įstatymais įgaliotų subjektų vykdomoji veikla, skirta įstatymams, kitiems teisės aktams, vietos savivaldos institucijų sprendimams įgyvendinti, numatytoms viešosioms paslaugoms administruoti ir teikti. Vienas iš Apskrities valdymo įstatymo 5 str. nustatytų apskrities viršininko uždavinių yra įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas. Žemės įstatymo 9 str. 1 p. nustatyta, kad sprendimus išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise savivaldybėms, priima savivaldybės taryba, o kitą valstybinę žemę - apskrities viršininkas. Kai valstybinę žemę išnuomoja apskrities viršininkas, valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas. Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" 29 p. numato - valstybinės žemės nuomotojas yra: 29.2. apskrities viršininkas - išnuomoja kitą valstybinę žemę. Viešojo administravimo institucija - viešojo administravimo subjektas, vykdantis įstatymų nustatytas valstybės ar savivaldybės funkcijas. Apskrities viršininkas taip pat yra viešojo administravimo subjektas. Administracinės teisės teorija svarbiausiais administracinės metodikos elementais laiko planavimą ir lėšų paskirstymą, viešųjų programų vertinimą, sprendimų priėmimą, t. y. viešojo administravimo sektoriaus veiklą. Taigi, apskrities viršininkas, atlikdamas jam pavestus veiksmus, t. y. spręsdamas žemės nuomos klausimus, vykdo viešąjį administravimą, t. y. vykdo Žemės įstatyme ir Vyriausybės 1999-03-09 nutarime Nr. 260 reglamentuojamą vykdomąją veiklą, skirtą minėto įstatymo ir vyriausybės nutarimo įgyvendinimui. Be to, apskrities viršininkui pareigos paruošti žemės sklypo nuomos sutartį, priimti įsakymą ir pasirašyti sutartį atsiranda būtent iš minėtų įstatymų ir vyriausybės nutarimų, t. y. iš administracinių teisinių santykių, o ne iš civilinių santykių. Be to nurodo, kad teismo taip pat prašė įpareigoti Telšių apskrities viršininką vykdyti Vyriausybės 1999-03-09 nutarimą Nr. 260 "Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)" (2004-11-15 Vyriausybės nutarimo Nr. 1442 nauja redakcija), tačiau teismas šio prašymo nesprendė. Prašo bylą nagrinėti ne bendrosios kompetencijos, o Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Taip pat nurodo, kad teismas pažeidė ir procesinės teisės normos. Motyvuojamojoje dalyje teismas kalba apie savivaldybės administravimo funkcijas, tuo tarpu pareiškėjos reikalavimai yra susiję su Telšių apskrities viršininko kompetencija, t. y. motyvuose pasisakė dėl su byla nesusijusių aplinkybių. Teismas nurodė, jog atsisako priimti pareiškėjo prašymą dėl Telšių apskrities viršininko administracijos raštų pripažinimo neteisėtais, tuo tarpu pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtais Telšių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Mažeikių rajono žemėtvarkos skyriaus raštus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.548 straipsnio 2 dalimi, Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 29.2 punktu, apskrities viršininkui yra pavestos valstybinės žemės nuomos įgyvendinimo funkcijos, tai yra jis valstybės vardu įgyvendina žemės savininko teises. Iš to darytina išvada, kad atsakovas nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose veikė ne kaip viešojo administravimo, o kaip civilinių teisinių santykių subjektas, pareiškėjos keliami reikalavimai vertintini kaip civilinio teisinio pobūdžio reikalavimai, kylantys iš civilinių teisinių santykių, o tokio pobūdžio ginčai, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 22 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalimi, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.
Aplinkybės, kad pirmos instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje kalbama apie savivaldybės, o ne apskrities viršininko administravimo funkcijas, taip pat tai, kad teismas netiksliai nurodė institucijos, surašiusios skundžiamus aktus, pavadinimą, nelaikytinos aplinkybėmis, įtakojusiomis skundžiamos nutarties teisėtumą ar pagrįstumą, tad jos negali būti vertinamos ir kaip pagrindas minėtą nutartį panaikinti.
Esant šiom aplinkybėm darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tad tenkinti atskirąjį skundą ir ją panaikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atskirojo skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.