Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovių J. J. ir K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių J. J. ir K. K. ieškinį atsakovams UAB „Produmus“ ir D. S. dėl įsipareigojimo sudaryti sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas ieškinį atsisakė priimti, kaip neteismingą šiam teismui. Nustatė, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, esantį Eitminiškių kaime, Vilniaus rajone. Teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir dalyką, pažymėjo, kad ieškinio teismingumui nustatyti taikytinos CPK 31 str. 1 d. įtvirtintos išimtinio teismingumo taisyklės, pagal kurias ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Todėl atsižvelgiant į ginčo dalyku pagal pareikštą ieškinį esančių nekilnojamųjų daiktų buvimo vietą (Eitminiškių kaimas, Vilniaus rajonas) nustatė, kad ieškinys neteismingas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui, nes Eitminiškių kaimas yra Vilniaus rajone, kuris priskirtinas Vilniaus rajono apylinkės teismo veiklos teritorijai (LR įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos Apeliacinio teismo, apygardų teismų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei LR prokuratūros reformavimo“ 7 str.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal LR CPK 320 str., 338 str. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vienas įstatyminių pagrindų, kuriems esant sprendimas negalioja, yra rūšinio ar išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimas (LR CPK 329 str. 2 d. 6 p., 338 str.). Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti įgyvendinama laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., LR CPK 5 str. 1 d.). Teisės kreiptis į teismą tvarką įtvirtina LR CPK normos, kurios apibrėžia ir su civilinių bylų teismingumu susijusius klausimus. Kai kurios su bylų teismingumu susijusios nuostatos įstatyme suformuluotos imperatyvia forma, kuomet jų privalo laikytis visi asmenys, norintys pasinaudoti teisminės gynybos teise, kitos – dispozityvia forma, kuomet bylos teismingumas priklauso nuo besikreipiančio į teismą asmens pasirinkimo. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. LR CPK yra numatytos taisyklės, pagal kurias nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija.

Ieškovės, įvardindamos ieškinio dalyką, suformulavo reikalavimą – įpareigoti atsakovus sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį. Tai, kad ieškovės ginčija atsakovų daiktines teises į nurodytą ginčo objektą (CK 4.20 str.), yra akivaizdu jau vien iš ieškinyje suformuluotų reikalavimų ir tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių.

Ieškovės yra žemės sklypo savininkės, o atsakovai nuosavybės teise valdo ieškovių žemės sklype esantį nekilnojamąjį turtą, t.y. atsakovai naudojasi ieškovių žemės sklypu, jokie sutartiniai santykių ginčo šalių nesieja. Taigi, pripažintina, kad šiuo atveju ginčas tarp ieškovių ir atsakovų kilo ieškovėms priklausančio žemė sklypo naudojimosi ir naudojimosi formos, t.y. ginčas kilo dėl daiktinių teisių. Pagal LR CPK 31 str. 1 d. ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, yra teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Taigi šiais atvejais yra nukrypstama nuo bendros teismingumo taisyklės. Ieškovių argumentas, jog tarp šalių yra susiklostę prievoliniai santykiai yra atmestinas, kadangi sutartiniai prievoliniai santykiai dar nėra susiklostę, o ginčas vyksta dėl nekilnojamojo turto, kuris yra Vilniaus rajone, naudojimo formos. Todėl bylos nagrinėjimui turi būti taikomos išimtinį teismingumą reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos LR CPK 31 str. 1 d., o byla nagrinėtina Vilniaus rajono apylinkės teisme. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui – tai reiškia, kad teismas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 3K-3-303/2006). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas teisingai taikė imperatyvias teismingumo taisykles ir teisėtai atsisakė priimti ieškovių ieškinį, todėl 2008 spalio 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o ieškovių atskirasis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.