Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėjas Linas Zinkevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. S., VĮ „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjo ir suinteresuoto asmens S. S. motina L. S. mirė (duomenys neskelbtini). L. S. sutuoktinis A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamas turtas: 0.1913 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais: ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais - stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais - stogine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 0.7689 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); 0,4967 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). 2019 m. kovo 12 d. L. S. surašė testamentą, pagal kurį savo mirties atveju visą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, visus jai priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, piniginius indėlius bei visą kitą turtą, turtines teises, asmenines neturtines teises ir turtines reikalavimo teises, paliko savo sūnui pareiškėjui R. S.. Iš Širvintų rajono 1-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po L. S. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Pareiškėjas nurodo, kad nors jis į notarų biurą nesikreipė, tačiau palikimą priėmė laiku, po motinos mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą ir prašo nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.).

Nagrinėjamu atveju, po L. S. mirties jos sūnus pareiškėjas R. S. per CK nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, nepadavė pareiškimo dėl palikimo priėmimo palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), tačiau jis rūpinosi po L. S. mirties likusiu turtu. Šiuos veiksmus pareiškėjas atliko nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Pareiškėjas ir toliau liko gyventi palikėjos gyvenamajame name, jame deklaruoja savo gyvenamąją vietą, naudojasi juo visu ir valdo jį bei prižiūri kaip savo. Be to, pareiškėjas gyvenamajame name atliko remontą, nuolat moka mokesčius už sodyboje sunaudotą elektros energiją, AB Telia Lietuva paslaugas, tęsia motinos 2017 m. gegužės 12 d. sudarytą su ūkininku A. M. motinai priklausiusio 0,4967 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės panaudos sutartį, dirba žemę, prižiūri gyvenamojo namo kieme esančius daržą, sodą, uogakrūmius, nuolat šienauja žolę prie namų ir kituose sklypuose.

CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas po motinos L. S. mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos sūnus R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis pareiškėjui R. S. dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismą.