- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-897-397-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00036-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Evaldas Gražys, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- M. D.
- Nukentėjusysis
- G. D.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Gyčio Večersko, teisėjų Reginos Majauskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Jolitai Raudeliūnienei, nuteistajam M. D., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, nukentėjusiajai G. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Remigijaus Dulskio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo Remigijus Dulskis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 281 str. 6 d. ir jam paskirta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsnio nuostatomis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 3 p. bei 68² str., taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisė vairuoti transporto priemones atimta 1 (vieneriems) metams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D. pagal LR BK 281 straipsnio 6 dalį nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 16 d., apie 17.35 val., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį VW Crafter, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) link., (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, ties (duomenys neskelbtini)g. namu Nr. 1, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 133 ir 134 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę bei matomumą, iškilus grėsmei eismo saugumui nesustabdė transporto priemonės, parbloškė ir mirtinai sužalojo važiuojamąja kelio dalimi priešpriešiais ėjusį pėsčiąjį S. L..
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Remigijus Dulskis skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. D. atžvilgiu vadovaujantis BK 75 str. nuostatomis atidėtas bausmės vykdymas ir nustatyti laisvės atėmimo bausmę M. D. atlikti atvirojoje kolonijoje; baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus pakeisti į baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių eismo transporto priemones 3 (trejus) metus.
Skunde teigiama, jog teismas, atidėdamas bausmės vykdymą M. D., neatsižvelgė į nusikaltimo pobūdį, jo padarinius, asmenybę bei teismų praktiką analogiškose bylose. Pažymima, jog teismų praktikoje atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti tiek atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimą, nes nėra pagrindo daryti išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-433/2011, 2K-271/2010 („Teismų praktika“ Nr. 33, p. 219), Nr. 2K-770/2005 („Teismų praktika" Nr. 24, p. 133), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. Teismų praktikos taikant bausmių vykdymo atidėjimą (BK 75 ir 92 straipsniai) apžvalgos išvadų 8.3 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 18 punktas). Taip pat pažymima, jog automobilio vairavimas ir taip yra rizikinga veikla, todėl valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atsargus, o kelių eismo taisyklėse nustatytas taip pat imperatyvus draudimas vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių priemonių. Tad ir veika, kurios metu asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimus ir dėl to žūva ar sužalojami žmonės, yra daug pavojingesnė už veiką, kada analogiškas pasekmes pažeisdamas šias taisykles sukelia blaivus vairuotojas.
Nors M. D. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau veika pasireiškė šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, vairuojant apsvaigus nuo alkoholio, ignoruojant eismo saugumo taisykles, ir sukėlė sunkius negrįžtamus padarinius – žuvo žmogus, todėl ja pažeistas ir visuomenės interesas. M. D. buvo baustas administracine tvarka. Todėl net ir esant formaliems pagrindams taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, minėtos aplinkybės yra reikšmingos vertinant M. D. asmenybę ir grindžiant išvadą, ar jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų, ar bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Vienintelė M. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažinimas padarius nusikaltimą ir nuoširdus gailėjimasis, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, nėra pakankamas pagrindas taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, numatytą BK 75 str. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), BK 75 str. taikymas nuteistajam M. D. naikintinas ir nustatytina M. D. paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti atvirojoje kolonijoje (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 str.).
Prokuroro vertinimu nuteistajam M. D. paskirtas per trumpas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Nuteistasis padarė nusikaltimą šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus - vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus – nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,28 promilės etilo alkoholio), M. D. praeityje ne kartą buvo baustas administracine tvarka. Pažymėtina ir tai, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą, padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų (ATPK 127 str. 3 d.). M. D. itin atmestinai vykdė teisės aktų, reglamentuojančių eismo dalyvių elgesį, reikalavimus, nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais sukėlė itin sunkias pasekmes - avarijos metu žuvo žmogus. Atsižvelgiant į tai, bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajam kartu su bausme paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per trumpas, todėl M. D. keistinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, uždraudžiant M. D. naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistasis, jo gynėjas bei nukentėjusioji prašė skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Remigijaus Dulskio apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Ginčo dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo nėra, šioje byloje keliamas bausmės individualizavimo klausimas, todėl kolegija bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
Byloje nekeliamas klausimas dėl paskirtos bausmės dydžio, tačiau ginčijamas bausmės vykdymo atidėjimo pagrįstumas ir teisėtumas.
LR BK 75 str. 1d. nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyt, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas, ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti.
Taigi, valstybės prievartos priemonių taikymą už nusikalstamų veikų padarymą pagrindžia bausmės bei kitų poveikio priemonių tikslai, o būtent - asmens nubaudimas, individualioji bei bendroji prevencija, teisingumo principo užtikrinimas. Pažymėtina, jog visi šie tikslai lygiaverčiai. Todėl baudžiant asmenį svarbu parinkti tokią bausmę ar poveikio priemonę, kuri ne tik sukeltų neigiamas pasekmes pačiam nuteistajam, tačiau ir pateisintų nukentėjusiojo lūkesčius dėl atpildo už skriaudą, kartu skatintų, pastūmėtų asmenį taisytis, keisti savo elgesį taip, kad jis nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Todėl parenkant tinkamiausią priemonę svarbu įvertinti ne tik nuteistojo praeitį, asmenybę, veikos pavojingumą, tačiau ir jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.
M. D. atitinka formalias BK 75 str. 1 d. numatytas sąlygas – jis nuteistas už neatsargią nusikalstamą veiką galutine laisvės atėmimo bausme, kuri yra trumpesnė nei 6 metai.
Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju apylinkės teismas tai pat teisingai įvertino aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realus bausmės atlikimo, atidedant bausmės vykdymą bei skiriant nuteistajam įpareigojimą bei baudžiamojo poveikio priemonę.
M. D. iš tiesų padarė pavojingą nusikalstamą veiką, t.y. būdamas neblaivus pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko žuvo žmogus, tačiau tokios pasekmės nėra besąlyginis pagrindas, užkertantis kelią taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Kaip jau minėta anksčiau, vien pasekmės ar veikos pavojingumas nėra vieninteliai kriterijai į kuriuos atsižvelgiama skiriant bausmę, svarbu vadovautis bausmės tikslais, iš kurių vienas pagrindinių yra individualioji prevencija, todėl svarbu įvertinti paties kaltininko požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, į jos pasekmes, santykius su nukentėjusiuoju. Kaip matyti iš bylos duomenų, M. D. kaltę pripažino ir tai pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, nuo pat įvykio rūpinosi nukentėjusiąja. Būtent M. D. rūpinosi visais žuvusiojo laidotuvių reikalais, padengė laidotuvių išlaidas, užsakė paminklą. Nukentėjusioji nurodė pretenzijų M. D. neturinti, su juo susitaikė, prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti ir M. D. nebausti. Analogišką poziciją nukentėjusioji išsakė ir apeliacinės instancijos teisme. Tai rodo, jog nukentėjusiojo lūkesčiai šiuo atveju jau yra pakankamai užtikrinti ir realizuoti, t. y. užtikrintas vienas iš teisingumo bei proporcingumo aspektų. Be to, pagrįstai vertindamas kaltinamojo asmenybę teismas atsižvelgė į tai, jog jis anksčiau neteistas, yra jauno amžiaus, dirba, turi šeimą, charakterizuojamas teigiamai, kaip darbštus, atsakingas asmuo. Nors praeityje M. D. buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, tačiau paskutinių dvejų metų laikotarpyje naujų administracinių nuobaudų nebuvo padaręs ir administracine tvarka nebaustas nei už KET, nei kitus pažeidimus, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių aplinkybių visuma rodo, jog asmuo suvokia savo veikos neteisėtumą, pavojingumą, pasekmes, nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo adekvačią nuteistojo reakciją į padarytą veiką bei leidžia pagrįstai tikėtis, jog asmuo stengsis laikytis įstatymų reikalavimų, nebenusikals ir leidžia daryti išbadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju viešasis interesas, jog už pavojingą nusikalstamą veiką asmuo turi būti tinkamai nubaustas, nebus pažeistas, nes bausmės vykdymo atidėjimas neatleidžia asmens nuo bausmės atlikimo. Net ir bausmės vykdymo atidėjimo metu bus taikomi apribojimai – įpareigojimas bei baudžiamojo poveikio priemonė, kurie padės užtikrinti bausmės tikslus, o pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas nuteistais gali būti pasiųstas atlikti paskirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog teismas BK 75 str. nuostatų nepažeidė, todėl šioje dalyje prokuroro skundas atmetamas.
Prokuroras skunde taip pat nesutinka su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Teigia, jog atsižvelgiant į veikos pavojingumą, M. D. asmenybę, ši poveikio priemonė turėtų būti skirta maksimaliam – trejų metų terminui. Teisėjų kolegija, patikrinusi nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą šioje dalyje, visiškai sutinka su šias skundo argumentais.
Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaip jau minėta, pagrindinai bausmės aspektai yra nubaudimo ir individualiosios bei bendrosios prevencijos. Kadangi nusikalstama veika padaryta ypatingai neatsakingai, neatsargiai, esant girtumui, kuris daugiau nei tris kartus virško leistiną normą, vairuojant transporto priemonę pažeisti KET reikalavimai ir tai sukėlė ypač sunkias pasekmes - žuvo žmogus, be to, anksčiau M. D. taip pat buvo baustas administracine tvarka už tai, jog vairavo neblaivus ir jam buvo taikytas taip pat ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, tačiau akivaizdu, jog ši priemonė nebuvo pakankama sulaikyti M. D. nuo vairavimo esant neblaiviam, o taip pat atsižvelgiant į tai, jog administracinė atsakomybė asmeniui, kuris neblaivus vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį su lengvesnėmis pasekmėmis nei numatyta BK 281 straipsnyje, numatyta netgi griežtesnė dėl specialiosios teisės atėmimo (ATPK 127 str. 3 d.), teisėjų kolegija visiškai sutinka su prokuroro argumentais, jog bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajam kartu su bausme paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per trumpas, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas, baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą skiriant maksimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam terminui – trejiems metams.
Atsižvelgiant į aptartus argumentus, konstatuojama, jog apylinkės teismas BK 75 straipsnio nuostatas pritaikė tinkamai, tačiau netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (BK 67 str., 68 str.) taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstyramo (LR BPK 328 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Remigijaus Dulskio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį dalyje dėl M. D. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pakeisti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 3 p. bei 68 str., M. D. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti ir palikti galioti.