Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-10-25 · Byla Nr. 1K-723-312-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-10-25
Bylos Nr.
1K-723-312-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Advokatai
Loreta Guižauskienė
Kategorijos
  • 2.1.16.1.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.1.16.1.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas Nr. 1K-723-312/2012
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.3.; 2.1.16.1.2.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant prokurorui Valentui Gritei,gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. B. (A. B.), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. spalio 9 d.

Teismas, susipažinęs su skundu ir baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., t. y. tuo, kad 2012 m. spalio 7 d., apie 17.30 val., adresu Metalo g., Vilniuje, priėjo prie maisto prekių parduotuvės, kur stovėjo nepažįstamas jam vyras A. S. ir atvirai, viešoje vietoje nuplėšė nuo kaklo auksinę grandinėlę, tokiu būdu atimdamas jam galimybę priešintis, pagrobė A. S. priklausantį 900,00 Lt vertės turtą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 140 straipsnio nuostatomis, A. B. buvo sulaikytas 2012 m. spalio 9 d., Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 m. spalio 10 d. nutartimi tenkino prokuroro prašymą ir paskyrė nuteistajam kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. spalio 9 d. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad kardomoji priemonė - suėmimas įtariamajam skirtina, nes yra pagrindas manyti, kad įtariamasis bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p.) ir darys naujus nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

Šalies argumentai

Įtariamojo gynėja skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartį. Skunde nurodo, kad A. B. įtariamas apysunkio nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažįsta, nusikaltimo metu pagrobta grandinėlė nukentėjusiajam gražinta, jis pretenzijų neturi, įtariamasis praeityje teistas nebuvo, todėl, vadovaujantis BK 55 str. nuostatomis, pirmą kartą teisiamam asmeniui už apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Tokiu būdu, teismo teiginys, jog A. B. gresia griežta atsakomybė, niekuo nepagrįstas ir prieštarauja įstatymui. Nors įtariamajam pareikštas įtarimas ir kitame ikiteisminiame tyrime dėl plėšimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., tačiau tame ikiteisminiame tyrime įtariamajam nebuvo skiriama griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas. Šiuo metu prokurorui pateiktas prašymas tyrimus sujungti. Atliekant minėtą tyrimą, nėra fiksuoti įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės pažeidimai. Skunde nurodoma, kad už Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. numatytas veikas gresiant tik realiai laisvės atėmimo bausmei be alternatyvų, įtariamasis nepasislėpė nuo pareigūnų. Todėl teismo nuomonė, kad A. B. gali bėgti (slėptis) nuo pareigūnų, prokuroro ar teismo, niekuo nepagrįsta.

Skunde teigiama, kad yra niekuo nepagrįstas ir teismo teiginys, jog įtariamasis nėra saistomas socialiniais ryšiais. Jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą Romų bendrijoje, gyveno kartu su jaunesniu broliu. Nors A. B. sulaukęs pilnametystės, tačiau jis nėra baigęs nei vienos klasės, yra neraštingas, dėl šios priežasties negali rasti darbo ir tuo pačiu pragyvenimo šaltinio. Pats įtariamasis teismo posėdyje nurodė, kad abu jo tėvai atlieka jiems paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Kol laisvėje buvo mama, šeima gavo pašalpą, iš kurios gyveno. Šiuo metu įtariamajam įsipareigojo materialiai pagal išgales padėti teta ir kiti giminaičiai. Pats įtariamasis teismui nurodė, jog pragyvenimui lėšas gaus rinkdamas ir parduodamas metalo laužą. Dėl to, gynėjos įsitikinimu, Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti, taikant A. B. švelnesnes kardomąsias priemones.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo gynėjos skundas atmestinas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Minėti duomenys yra jo paties, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolas bei kiti ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentai. Šiuo metu tam, kad taikyti kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo paskyrimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas įtarti A. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu ir leidžia taikyti įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Pažymėtina ir tai, kad teismas spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo teisėtumo klausimą, įtariamojo kaltės klausimo nesprendžia. Taip pat nėra sprendžiamas ir įtariamajam paskirtinos bausmės dydžio klausimas. Tai bus padaryta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, jeigu ikiteisminio tyrimo procesas pasibaigs kaltinamojo akto surašymu. Atsižvelgiant į tai, įtariamojo gynėjos skundo argumentai dėl įtariamajam gresiančios bausmės dydžio laikytini nepagrįstais.

Kaip matyti iš A. B. pateikto įtarimo turinio, už galimai padarytą nusikalstamą veiką jam gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas galėjo paskirti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams, jeigu būtų nustatyta, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta sąlyga įtariamajam paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

A. B. įtariamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kurią baudžiamasis įstatymas numato gan griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kita vertus, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, t. y. byloje nėra duomenų jog įtariamasis iki sulaikymo dirbo, jis nesimoko, nėra susaistytas tvirtais pozityviais socialiniais ryšiais, nes abu tėvai atlieka laisvės atėmimo bausmes. Vertinant su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 m. spalio 10 d. nutartyje pagrįstai nustatė egzistuojant Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

Aukštesnės instancijos teismas taip pat sutinka su žemesnės instancijos teismo išvada, kad yra ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytas suėmimo skyrimo pagrindas. Pagal minėto straipsnio nuostatas, griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas padaręs bent vieną iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų. Šiuo atveju, Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatyta veika yra viena iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. numatytų veikų. Pažymėtina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaip jau buvo minėta, A. B. įtariamas padaręs apysunkį nusikaltimą nuosavybei, jis niekur nedirba, nesimoko. Taip pat pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad jis kitame ikiteisminiame tyrime yra įtariamas sunkaus nusikaltimo nuosavybei, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., padarymu. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką galimai padarė netrukus po to, kai jam buvo pateikti įtarimai kitame ikiteisminiame tyrime. Naują nusikalstamą veiką įtariamasis padarė, siekdamas gauti lėšų pragyvenimui. Todėl laikytina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pagrįstai paskyrė įtariamajam kardomąją priemonę - suėmimą dviem mėnesiams, remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 3 p. suėmimo pagrindu.

Įtariamajam A. B. taikant kardomąją priemonę – suėmimą yra suvaržoma jo teisė į laisvę, tačiau šiuo atveju be šios asmens teisės suvaržymo nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Žemesnės instancijos teismas, paskirdamas įtariamajam A. B. kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Įtariamojo gynėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nutarties nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 130 str.,

nutarė:

įtariamojo A. B. (A. B.) gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė